Knygos

Knygų lentyna, Sea Longing ir Joseph Conrad

Man negalima eiti į knygynus. Kaip lošėjui uždrausti, informavus per kokį nors nacionalinį priklausomybių centrą. Arba užsikodavus kaip alkoholikui, lankančiam anoniminę savipagalbos grupę:

– Sveiki, mano vardas Egidijus, ir aš esu bibliofilas.

Nors pastaruoju metu sveikstu – knygos kažkaip vis dar kaupiasi, aš jas vis perskaitęs kažkaip perdovanoju, nes suprantu, kad būdamas benamiu kampininku Didžiąjame Dūme nelabai galiu sau leisti prabangą sandėliuoti knygas. Vien dėl to aš esu visokeriopai už jų suskaitmeninimą – nu gikas jums į makaulę savaiminiame halse, bet jau gyvename besibaigiančiame antrame dešimtmetyje XXI amžiuje, o ne XIX!

Aišku, nuo knygų tik daraisi atvirkščiai proporcingai žlibas glušumui, tad mileniumukai įpratino vietoje knygų daugiau vėpsoti jūtūbę ir žymėtis feisbukėje. Norisi neatsilikti nuo Didžiosios Žmonijos Pažangos™, nes, galop, juk šitas nebeskaitantis, trijų sakinių nesurezgantis, be gramatinių klaidų žodžio neįstengiantis parašyti ir nuolat smaksantis gudrafonuose jaunimas juk pakeis mus ateityje.

Aš ramus dėl mūsų ateities. Jai ir jau prisitaikau.

Todėl tokiems dinozaurams kaip aš dar galima sutikti pastatytas šėryklas – nebenaudojamų knygų lentynas viešose vietose. Kaip ir apsaugo nuo priklausomybės pasekmių leisti pinigus knygynuose, vis labiau įrodo bibliotekų nereikalingumą, ateityje dar labiau sutaupant viešuosius finansus jų išlaikymui, ir nesunkiai identifikuoja  – tokia tarsi savotiška metadono programa narkomanams: lyg ir vartoji kažkokius kvaišalus, bet farmakologai sako, kad tai jau kaip ir nebe priklausomybė. Prieš šimtą metų taip gydė priklausomybę kokainui, siūlydami heroiną.

Šiaip gerai, kita vertus, nes pakeičiau savo pub nuo 2015 metų, kuriame virš židinio buvo lentynėlė su knygomis, o ir nereikia eiti į visokių bukinistų labdarines dairytis suskaitytų knygų, jei jau saugausi knygynų kaip bažnyčios vargonininkas hiphopo. Va ir šįryt radau įdomų apsakymų, eilėraščių ir iškarpų 1998 metų rinkinį iš Penguin Classics jau išleistų knygų, kuris vadinasi Sea Longing (čia būtent tas jausmas! – iš kur žinojo???) ir kurį sudarė Simon Winder (ISBN 10: 0140436987 / ISBN 13: 9780140436983).

Išverčiu jo pratarmės ištraukas:

Per Jūros Ilgesio rinkinį buvo ketinama sukurti nutviekstą saulės ir gurgždančio smėlio tarp pėdos pirštų atsvarą niūriam prieš tai išleistam Naktinių Minčių pasauliui. Gerai tai ar blogai, tačiau Jūros Ilgesiui nepavyko to pasiekti. Ar žvelgiantys nuo aukštų skardžių, ar stovintys paplūdimyje, rašytojai iškarpose yra geriausiu atveju susižavėję, o blogiausiu išsigandę – užvaldyti tos ribos tarp jaukaus kranto ir nepermaldaujamo vandens. Nenuostabu, kad padėtis nei kiek nepagerėja ir atvirose jūrose. Kaip visuma ypatingų nuotaikų, būtybių ir pasaulio stebuklų aprašymuose, jūra yra pribloškiančio įkvėpimo šaltinis, sukauptas šiame rinkinyje, bet jūra taip pat ir gąsdinanti, ir gąsdinanti iki ypatingo laipsnio.

[…] Britų rašytojai linkę žavėtis jūros užribiais, amerikiečių rašytojai – atvirais vandenynais. Sunku surasti kokią įdomesnę paaiškinančią priežastį, kodėl taip yra, bet Melville, Poe, London, Crane ir Whitman tarpsta, pateikdami begalę nepakartojamų nuotykių, kuriems prilygsta Britanijoje tik škotų išeivis Stevenson ir nebeprilygstamas atvykėlis Conrad. Stebuklingumas šios padėties Conrad’o kūriniuose slypi tame, kad jis leido skaitytojui pažvelgti iš vidaus į garu varomo imperinio jūrų pasaulio galimybes, kurių, panašu, neįžvelgė joks kitas britų marinistas. Ir tai, panašu, dar viena “paslėpta“ tema Jūros Ilgesyje – neatitikimas tarp literatūros ir subjekto. Vyrai ir moterys, kurie veikė jūroje, visada yra atskirai nuo vyrų ir moterų, kurie rašo poemas, romanus ir pasakojimus. Kongo upė ir Rytų salos prikaustė literatūrinę vaizduotę per šį šimtmetį tik todėl, kad lenkų atvykėlis tapo jūreiviu, išmoko angliškai, įstojo į britų prekybos laivyną, apsistojo Britanijoje ir tapo didžiu romanistu. Dauguma jūrų, žmonių ir salų didumą laiko istorijoje buvo neprieinami skaitytojo vaizduotei. Jūros Ilgesys džiugina tomis ano pasaulio atplaišomis, bet taip pat ir sukelia išvadą, kad ištisas praeities pasaulis yra prarastas, nes nebuvo aprašytas. […]

Tai kaip galėčiau va tokios knygos dabar neskaityti, ką?

Walt Whitman (iš Song of the Exposition):

Behold, the sea itself,
And on its limitless, heaving breast, the ships;
See, where their white sails, bellying in the wind, speckle the green and blue,
See, the steamers coming and going, steaming in or out of port,
See, dusky and undulating, the long pennants of smoke.

Ai, išversiu savaip jums ir šitą:

Štai – jūra!
Ir jos begalybėje, tarsi krūtinėmis pirmyn, besiveržiantys laivai;
Žiū, kur baltosios burės, išsipūtę vėjyje, boluoja žalsvume ir žydrynėje,
Žiū, pūškuojantys garlaiviai, pargrįžtantys į uostus ir juos paliekantys,
Žiū, niaurus ir vilnijantis jų dūmo vėlukas.

Medus, ne?

Ahoy!

  • * * *

P.S. o čia, tarp kitko, lenkas Józef Teodor Konrad Korzeniowski, tapęs vienu didžiausių marinistinių romanistų britų literatūroje Joseph Conrad, kurio gimtadienį galima bus atšvęsti po mėnesio (g. 1857-12-03 – m. 1924-08-03):

Rinkinyje yra jo kūrinys The Thames Estuary – o kur gi mano mylimas Londonas įsikūręs kitur? Taip pat ir jo The West African Coast, En Explosion in the Hold ir A Typhoon in the South China Sea.

Suprantama, kad tarpukariu jo kaip lenkų (!) rašytojo nevertė dėl politinių priežasčių, sovietmečiu – kaip prakeikto britų (!) rašytojo. Dabar kažin, ar kas išvers, nes tokia klasika turi ribotą skaitytojų skaičių Lietuvoje (šiaip lietuviai mieste spūstyse išvis radijo klausosi, o ne skaito), bet aš iš rinkinio akcentuoju būtent Konradą tik todėl, kad… vat spėkite, kokia laive Hermes II pirmasis lietuvis Bronius Rožinskas perplaukė Atlantą ir kodėl mano pirmoji laivė, su kuria mokiausi pas Rimantą “Gutmaną“ Gutauską buriuoti ir praktinį LBS egzaminą laikiau, vadinosi Conrad (Conrad-25RT – t.y. 25 pėdų ilgio regatowa-turystyczna)?

O juk tai – jau visai kitos dvi istorijos: papasakotoji ir belaukianti gal savo eilės?

Nors ir pastebėjot, kad rašyti čia vis mažiau mėgstu. Nors gal reikėtų, kaip galvojat?

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s