Knygos, Marinistika

Salio Šemerio prisiminimai

Keturvėjininko poeto ir tarpukario Lietuvos buriuotojo Salio Šemerio prisiminimai buvo ne tik Valdo Japerto dėka čia mano tinklaraštyje publikuoti, bet jau pagaliau pasirodė ir pati pilna knyga:

Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse: atsiminimai / Salys Šemerys; [sudarytojas ir paaiškinimų autorius Dainius Elertas]. – Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 351, [2] p.: iliustr., nat. – ISBN 978-609-95879-0-5 (įr.). Tiražas 400 egz. 

Kai praeitą kartą buvau atostogų Lietuvoje, bandžiau knygynuose nusipirkti, tačiau tokioms knygoms, man nuoširdžiai paaiškino, nėra, suprask, paklausos (“a, jūs irgi buriuotojas… tada viskas aišku – nebus knygos, žinokite“), todėl jų net sandėlyje knygynas nelabai laiko. Galima užsakyti, sako, tada kaip ir Ostapui (kuris dėvėjo škiperišką kepšę) paaiškino: “pinigai ryte – kėdės popiet; pinigai popiet – kėdės vakare; pinigai vakare – kėdės ryte; pinigai ryte…“

Žodžiu, jei ne Audrius iš Kauno tikro jachtklubo, tai dūsaučiau apie šią knygą ir toliau savo Londone. Ačiū jam, kad surado, užsakė ir man persiuntė per jaunąjį lietuvį buriuotoją iš Kanarėlių verfės!

O knygą išties dera skaityti ne vien buriuotojams, kaip ankstesnis mano tinklaraščio šūkis ir sakė: čia ras ką įdomaus ir tarpukario istorijos mėgėjai (ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos jūros valstybių, kaip Dancingas ir pan.), skaitę mano rekomenduotą Gedimino Kulikausko “Apelsinų kontrabandą“ (dar yra iš autoriaus gautas ir ”Elektros boikotas“, apie kurį neprisiruošiu parašyti!); ir tarpukario Lietuvos poezijos mėgėjai, kuriems kaip ir man mokykloje kilo klausimas, kodėl yra Kazys Binkis programoje minimas, o va apie Salį Šemerį tai vargu bau ką rasi; ir, be abejo, kad buriuotojai, kuriems Lietuvos buriavimo istorija prasidėjo ne nuo Goskomsport LSSR pervadinimo į LBS.

Ir netgi mandros kalbos mėgėjai čia ras progos rasti sakinių struktūros ir išsireiškimų tokių, kaip dabar niekas nekalba, bet kaip kalbėjo angažuotai su aplombu anuomet smetoninė inteligentija (nors autoriui, manau, tai buvo įprastinė išsireiškimų maniera).

Gal kiek liūdnoka yra tai, kad pati knyga išties yra iki poeto gyvenimo kone galo, kada ir laivės nebeturi, ir sovietmečio marazmai gyvenimą gadina (kai iš magelano pabandė tapti mičiurinu, tai pavydūs ir pagiežingi kaimynai per ispolkomą sunaikino jo užveistą sodą ir bityną).

Išties jam reikėjo likti Vakaruose, į kur pasitraukė ne tik uošvis, bet ir kiti kolegos buriuotojai, o ne grįžti iš priverstinių darbų Vokietijoje – mes turėtume puikų išeivį poetą ir lietuvių literatūros kūrėją (jo pasakėčias ir kitus kūrinius sovietiniai kolegos grūdo į stalčių, nepaisant net Antano Venclovos užtarimų – jis savo jausmą aprašo kaip žmogaus už borto: man over-board), Vydūno paveldo tyrinėtoją ir specialistą (jo disertacija buvo ir šia tema), bei, manau, ir buriuotoją kaip Bronius Stundžia, Adomas Daugirdas ar Bronius Rožinskas (nežinau, ar Povilas Julius Labanauskas buriavo – bent jau plaukiojo navigatoriumi ir komerciniuose JAV laivuose po karo).

O kadangi tai knyga dar ir apie buriuojantį poetą, turėjusį Lietuvos intelektinio ir kūrybinio elito atstovus ir savo mokytojais bei kolegomis, tai leisiu pacituoti jo atsiliepimus iš 329p., kad suprastumėt, kodėl apie jį žinote gana mažai išvis:

Susitikimas su Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos poetais (1968m.)

Vakar buvau susitikęs su Rusijos TFSR rašytojais. Įspūdis silpnas. Tie jų rašeivos atrodo kretinai. Gal išskyrus čiuvašų “Maironį“ ir dagistanietę “Salomėją“. Visi atkakusieji iš RTFSR atrodė nusidėvėję, nuvytę, nuplikę, nusigėrę bezdžiai. Jokio šviežumo, jokios jėgos ir galios netryško iš jų veidų, o tuo labiau iš jų skaitytų ir deklamuotų kūrinių. Kai kurie susivėlę, susikuitę! Aš įsivaizdavau, kad Rusijos Federacijos rašytojai turi būti didvyriai, galingi sakalai! O čia?

Kimčiukai. Nubadėję, sulysę, net gaila pažiūrėti. Ir lietuviai tarybiniai rašytojai nėra kažin kas. Beveik panašūs į rusų.

Beje, apie jo meilės nuotykius irgi yra atskiras skyrius – daug linksmesnis ir pikantiškesnis, bet jūs įsivaizduojate, kaip gana tiesmukai jis rašė.

Todėl tikrai – čia knyga ne vien buriuotojams, nors istorinių duomenų publikavimas tokiems buriavimo istorijos krapštukams kaip aš ir yra labai įdomus bei vertingas.

Ahoy!

Advertisements
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s