Muzika

Muzikinis penktadienis (36): šventikas ir jo bliuzas

Senokai jau kokių nors čia freak show buvo, nepamenant?

Tai va ir atėjo ta diena, kai Muzikiniame Penktadienyje vienas tokių keistuolių ir pamišėlių gerąja prasme. Susipažinkite: Šventikas Peytonas ir jo didelis prakeiktas orkestras (The Reverend Peyton’s Big Damn Band) – juos jau matėte keliant pragarą gegužinės MP-34.

Išties, šis orkestras iš Indianos valstijos, kuri anaiptol negarsėja bliuzo atlikėjais, ne toks ir didelis: be jo paties, kaip grupės lyderio, dainuojančio ir grojančio bliuzine gitara už tris, įskaitant bosinę partiją (sako, taip sutaupė bosistui, nes ant bosinių stygų pasigroti gali ir pats vienu metu – tuo man primena fingerstyle gitaristų dievo Tommy Emmanuel požiūrį), dar grupėje muša būgnus ir plastmasinį kibirą Max Senteney, kuris dievagojasi, kad yra vienintelis būgininkas, kuris į standartinį mušamųjų komplektą įtraukęs plastmasinį kibirą, bei paties lyderio žmona “Washboard“ (Skalbimo Lenta) Breezy Peyton, būtent ir brūžinanti tą skalbimo lentą bei pritarianti back vocal.

Bet ne tik Indianoje prastai su bliuzu – bendrai, kaip sako pats Josh “The Reverend“ Peyton, prastai dėl bliuzo JAV, kuris iš esmės nyksta kaip liaudiška muzika, ir ši grupė yra viena iš nedaugelio, kurios palaiko bliuzo tradiciją gyva (puikus interviu su juo yra čia).

O ir jis pats, kažin, ar būtų grojęs: pradėjęs skambinti gitara nuo 13 metų, vieną rytą, būdamas 18, pabudo sustingusiais plaštakų sąnariais – ne tik apie gitarą, bet apie darbą netgi buvo sunku ką pagalvoti. Gydytojai pagūžčiojo pečiais, kol jis aptiko vieną truputį trenktą, kuris pasakė po rentgeno, kad įtaria vieną galimą problemą, dėl ko taip, bet nėra tikras – reikia prapjauti ir pažiūrėti. Jei jis teisus, tai ir sutvarkyti tuo pačiu pabandys.

Rinktis nelabai buvo iš ko, tad Josh pasiryžo operacijai. Kai po jos atsitokėjo, daktarėlis rodė nykščius viršun ir pasakė, kad buvo teisus.

Reabilitacijos metu susipažino ir su savo žmona Breezy, kuri nenumanė, kad tas groja gitara, tad išties savo grojimu sužavėti negalėjo. Po truputį plaštakos atsigavo, ir dar geriau – paaiškėjo, kad jų lankstumas netgi didesnis, nei buvęs, ir Josh Peyton dabar dažnai parodo ne tik randus ant delnų nuo operacijos, bet ir kiek jo pirštai kaip tikro fryko gali plačiai išsiskėsti, kas itin gerai imant natas ar akordus kuo plačiau per gitaros grifą.

O kadangi tokia Dievo valia, kaip visi provincialai amerikiečiai mano, tai jis ir nusprendė, kad privalu tiesiog groti gitara, nes tai ir yra jo paskirtis gyvenime (šiaip dar ir užkietėjęs žvejys – kelionėje visada yra kelioninė meškerė, o ir ne vieną namie turi, neskaitant kolekcinių istorinių gitarų, kuriomis groja, ir kas primena mano EKO 1963 metų gamybos, kurią aš perderinau į open E tuning ir naudoju būtent slide blues groti).

Į skambiai pavadintą grupę įtraukė žmoną, kuri užuot apskalbusi vyrą, tai vietoje žlugto skalbimo lentą ant scenos brūžina. Kiek pasimalę su kitokia sudėtimi, pagaliau susirado dabartinį būgnininką, kuris kaip jaunėlis buvo pastatytas prieš faktą, kad turės dabar mušamaisiais groti.

Su įrašų leidybos firmomis bendradarbiavimas nenusisekė, nes pastebėjo, kad jie patys parduoda per koncertus daugiau savo įrašytų CD, nei tie, kurie dar ir pinigus už tai pasiėmė, tad ir stengiasi patys dabar kuo daugiau konceruoti – atrodytų, kad gyvena kaime, bet kitąkart per metus iki 300 koncertų padaro, buvo gastrolėse ir ne vien po JAV (Bulgarija padarė “įdomų“ įspūdį savo kontrastais), yra festivaliuose groję su ne viena žinoma grupe ne vien bliuzą.

Irgi yra apie ką pagalvoti, kurie grojate, bet nesurandate kažkokių komersantų, kurie, neva, jus išsuktų – išsunktų, jau greičiau, nes tie žvaigždžių ir stebuklų laikai praėję, dabar jau ir senukai koncertuose duoną grojimu turi užsidirbti, visa muzika internete nemokamai gi.

Tad jie išties yra visiškas neformatas, nors kartu – tai labai tradicinis ir geros kokybės gyvas, ne zombiškas reanimuotas, bliuzas, ir aš parinkau tris įdomesnius klipus (Rise a Little Hell buvo ankstesniame MP-34, priminsiu). Beje, barzdą augina nuo mokyklos laikų – sako, taip va auga nuo paauglystės, tai ką padarysi?

Pirmiausia, tebūnie, kaip jis groja įvairiais instrumentais – verta pažiūrėti:

Išties žmogus-orkestras!

Bet tai argi vieno fryko gana? Prašome, visa frykų šutvė, ir pasiplokite sau rankutėmis, kol jis padės būgnininkui groti – Clap Your Hands:

Ir trečiuoju, galvojau, ar parinkti lengvo pop kulinarinį Pot Roast and Kisses, ar industrinį metalurginį Something For Nothing, bet verčiau duosiu tokį piktukinį Devils Look Like Angelsawww, žiūrėti iki galo:

Ir kas pasakė, kad bliuzas – tai kai gerai žmogui blogai?

Jei dar savaitgaliui mažai, nes paprastai taip nutinka su visais čia pristatomais frykais, tai tikrai galite susirasti ir daugiau jų dainų, o jų vieną iš albumų galite perklausyti kad ir čia.

Na, ir ne toks liūdnas tas bliuzas, kai pagalvoji, ar ne?

* * *

Ankstesni Muzikiniai Penktadieniai 1-35

Reklama
Standartinis

Vienas komentaras apie “Muzikinis penktadienis (36): šventikas ir jo bliuzas

  1. Atgalinis pranešimas: Muzikinis penktadienis (37): su viskiu ąsotyje! | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s