Apie 5 iš Albatroso

Šią dainą “Penki iš Albatroso“ per Mingės jachtklubo 10-mečio jubiliejų aš išgirdau iš Olando (džk Darius Bulanavičius, laivės Carpe Diem burvedys), kuris pasakė, kad ją išmoko savo ruožtu iš Dėdės Romo (džk Romualdas Janušauskas, buriavimo Lietuvoje dinozauras), o iš kur tas išgirdo, tai istorija nutyli, nes jei net ne pats sukūrė, tai iš gyvų likusių bus seniausias dabar šios dainos šaltinis, raižantis laivėmis Lietuvos vidaus, teritorinius ir tarptautinius vandenis.

Ir štai yra tas tekstas, kurį aš išpešiau iš jo – ačiū jam!

Penki iš Albatroso

Iš manevrų į San Paulą
Atplaukė baltutis laivas
Baltas laivas tolimųjų mėlynųjų vandenų.

Ir į karčemą seniausią
Žinomą visam San Paule
Ir atėjo tie penki iš Albatroso
Albatroso, nes to laivo vardas toks

Tasai pirmas toksai kūdas
Tasai antras toksai rudas
Tasai trečias, kurs degtinę mėgo maukt
Ir nuskurėlis ketvirtas – šviesiaplaukis mėlynakis
Ir tas penktas, tas jauniausias, kursai meilėje saldžiausias,
Kurio akys kaip žemčiūgai žiba vis.

Myli, myli juos merginos, tuos penkis iš Albatroso
Albatroso, nes to laivo vardas toks

(priedainis – bet kuri patikusi posmo dalis)

Daina tikrai ne visa, deja, o va kaip skamba muzika – aš tokios dainos lietuviškai Youtube neradau, kad jums įdėčiau.

Maža to, aš įtariau, kad daina tikrai ne lietuviškos kilmės vien dėl svetimybių, nors kūdas ir žemčiūgai yra surandami lietuvių senose liaudiškose dainose. Bet kas lietuvių kaime dainavo apie jūreivius iš Albatroso San Paulo uoste? Netgi jei tai tarpukario meto daina – tuomet irgi dar pagalvojau.

Įtarimas todėl ir buvo man dainos rusiška kilmė (Dėdė Romas yra dar ir tikras jūreivis – mechanikas iš SSRS laikų laivyno), tačiau rusiška yra tokio tipo žinoma daina “Keiptauno uoste“ (rus. “В Кейптаунском порту“, kas originale yra žydų daina “Bei Mir Bistu Shein“), kuri, atliekama Arkadij Severnyj, skamba kitaip (spausti čia ir žiūrėti – vien dėl malonumo iliustracijos, kur šmėkštelės ir snukis, panašus į AMB, kuris yra LBS Garbės Buriuotojas Nr3).

Siužetas kažkuo panašus, nors jūreivių kiek mažiau, o ir laivas vardu Žaneta, tiesa?

Ir tiesa tame, kad tai – ne ta daina.

Bet nebūčiau aš – ir nebūtų toks SkipperLTU (džk Skipper.Lt, džk Nauticalis tinklaraštis iki tol), kad visko, ko nežinote apie istoriją ar marinistiką, čia nerastumėte, o jei nerasite, tai negautumėte nuorodos, kas žino, tiesa?

Štai tad jums dainos originalus tekstas, iš kurio ji ir buvo išversta į lietuvių kalbą man nežinomo autoriaus, po ko tapo lietuvių jūreivių ir buriuotojų tarpe folkloro daina, tik nedėsiu šio varianto teksto dėl apimties, nes žemiau bus dar ir pilna pirminė versija, o dabar… to tak, panowie, ta piosenka:

Pięciu chłopców z „Albatrosa”

Na manewry do San Marka
Przypłynęła marynarka,
przypłynęły liczne statki,
hen z dalekich, sinych mórz.

A że knajpa była sławna
u starego ojca Pawła,
więc tam spieszy pięciu chłopców z Albatrosa.

A ten pierwszy to był chudy,
a ten drugi miał łeb rudy,
a ten trzeci to tak lubił wódę chlać.
A ten czwarty był obdarty
i miał w górę nos zadarty,
i spryt, że mógł z czartem o swe życie grać.

A ten piąty był najmłodszy
i w miłości był najsłodszy.
I miał oczy jak diamenty czarne dwa.
Jasnowłosa, ciemnowłosa,
śni o chłopcach z Albatrosa,
z Albatrosa, bo tak statek ich się zwał.

A miał stary ojciec Paweł
córkę dziwnie niełaskawą,
piękną Kachnę; oczy jej błądziły w dal.
Aż pewnego dnia ujrzała,
strach powiedzieć: pokochała
wszystkich naraz pięciu chłopców z „Albatrosa”.

I pierwszego, co był chudy,
i drugiego, co był rudy,
i trzeciego, co tak wódę lubił chlać,
i czwartego, co obdarty,
co miał w górę nos zadarty
i spryt, że mógł z czartem o swe życie grać.

I piątego, co najmłodszy,
co w miłości był najsłodszy,
co miał oczy jak diamenty czarne dwa…

Kocha Kachna jasnowłosa
pięciu chłopców z „Albatrosa”,
z „Albatrosa”, bo tak statek ich się zwał.

Odpłynęli chłopcy nagle,
znikły w dali białe żagle,
płacze Kachna, morze gorzkie od jej łez…

A wtem z dala mkną sygnały,
że „Albatros” wpadł na skały
i zatonął wraz z załogą całą swą.

I z tym pierwszym, co był chudy,
i z tym drugim, co był rudy,
i z tym trzecim, co tak wódę lubił chlać,
i z tym czwartym, tym obdartym,
co miał w górę nos zadarty,
co mógł z czartem o swe życie w kości grać.

I z tym piątym, tym najmłodszym,
co w miłości był najsłodszy,
co miał oczy jak diamenty czarne dwa…

Płacze Kachna jasnowłosa
za chłopcami z „Albatrosa”,
z „Albatrosa”, bo tak statek ich się zwał…

Esmė tame, kad daina išties tapo ir lenkams liaudiška, ir tauta perkūrė primirštas eilutes (vienur tėvas Pavelas, kitur – jau barą laiko Džimis) ar labiau prisitaikė melodiją sau pagal tonaciją, sugebėjimus dainuoti ir pagroti gitara – čia galite rasti paspaudę dvi teksto versijas.

O šios originalios dainos, kurią atliko pirmąkart Eugeno iškylautojų choras (chór rewelersów Eugena) Lvove 1936 metais, žodžių ir muzikos autorius yra lenkų tarpukario laikų poetas, rašytojas, aktorius, dainininkas ir kompozitorius Feliks Stanisław Konarski, pseud. Ref-Ren (gimęs 1907-01-09 Kijeve ir miręs 1991-09-12 Čikagoje), kuris taip pat buvo žinomu lenkų futbolininku bei kabaretų atlikėju ir kūrėju.

Antrojo Pasaulinio karo metu, kuris užklupo Maskvoje, nuo 1941 metų jau tarnavo generolo Władysław Anders vadovaujamoje Armija Polska, suformuotoje iš internuotų lenkų kariškių ir piliečių SSRS teritorijoje, kuri tapo 1943 metais britų armijos II korpusu – jo bene garsiausią ir populiariausią lenkų estradoje dainą “Raudonos Monte Casino aguonos“ pirmą kartą 1944 metais ten pat prie vienuolyno ant kalno ir atliko lenkų dainininkė Renata Bogdańska, tapusi vėliau generolo Anderso žmona (Irena Renata Anders, mergautinė – Jarosewicz).

Po karo jis gyveno Londone, nes sovietinė “liaudies“ Lenkija persekiojo Anderso armijos kariškius, o 1965 metais jis emigravo į JAV pas gimines.

Feliks Konarski (foto iš bibliotekapiosenki.pl)

Aš nesuradau originalaus teksto atlikimo versijos, tačiau prisegu vieną iš populiaraus teksto variantų, kuris ir pasitarnavo lietuviškam dainos vertimui, ir kurį čia atlieka tango tempu Regina Bielska:

O norintiems sugroti gitara, dar vieną teksto versiją su akordais galite rasti čia (a = Am, d = Dm).

Daina tapusi išties lenkams liaudiška – be tango versijos, galite rasti ir kitų tempo variantų bei kiek kitaip padėliotų žodžių. Kaip ir Dėdės Romo lietuviška versija, įtariu, tikrai ne vienintelė.

Dabar jau žinote.

Ahoy!

P.S. istorija nenutyli, vis tik, nes Dėdė Romas papildo, kad šią dainą išgirdo iš a.a. s/y “Galvė“ kapitono Donato Plumpos (nuotraukoje dešinėje) dainuojant kartu su Linu Tamkvaičiu (kairėje) 1978-79 metais:

Foto © Romualdas Janušauskas

Tai jau dabar tikrai gal viską apie ją žinosite!