Marinistika

Suomių filmukas apie Hai (Requin)

Salys Šemerys savo atsiminimuose “Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“ (ISBN 978-609-95879-0-5) rašo 145p., kad 1937 metais Klaipėdos jacht-klube (K.J.K.) buvę 9 Hai (jis rašo su j gale) tipo laivės (jachtos).

Aišku, vokiečiams atėmus Klaipėdos kraštą 1939 metais kovo mėn. 23 dieną, daugumą buvo perplukdyta į Šventąją, tačiau per Antrąjį Pasaulinį karą vokiškas Klaipėdos jacht-klubas “Memeler Segelverein“ (M.S.V. – įdomu, kad S. Šemerys rašo, jog šis jacht-klubas irgi priklausė nuo 1933 metų susikūrusiam LBS), lietuvių turtą nusavino ir, kaip knygos autoriui pasakojo Klaipėdos tarpukario buriuotojas L. Knopfmileris, surado šias Vokietijoje, ir buvo galima atgauti, bet reikėjo eiti teismo keliu, o iš kur “išlaisvinti“ sovietų lietuviukai tų pinigų bylinėjimuisi turėsią?

1935 metais Salys Šemerys savo laive “Tegu“ dalyvavo Gotlande vykusiame Pabaltijo (tai ne rusiškas trijų Baltijos valstybių, bet turima omeny visų šalių ir laisvųjų miestų bendrinis pavadinimas) sąskrydyje Faorezunde, kuriame, rašo, dalyvavo iš viso 50 laivių ir viena “ekstra“ – iš Anglijos (kas nestebina – anglai gana intensyviai išties iki Baltijos nuburiuodavę, o jų Royal Navy prieš rusus dar Krymo kare 1853 metais irgi Baltijoje kariavo, kas iš esmės buvo blokada – rusai, uždaryti Kronštate, nė nepyptelėjo).

Ir pastebi, kad Hai buvo būtent iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tik dėl pastarosios pastebėsiu: be “Tegu“, dar dalyvavo “Vytis“, “Gintaras“ ir “Argus“ – tai šių dviejų pastarųjų tonažas vienodas (5.6), bet “Vytis“ yra didesnė už šias (metalinio korpuso ir 6.9), bet nors mažesnė už “Tegu“ (kurios 8.1).

Ir po to iš Faorezundo latviai (tų dalyvavo gausiausiai – net 14 laivių, kai švedų, kaip šeimininkų ir antrų pagal gausumą, tik 8) suorganizavo regatą iki Ventspilio (tarpukariu: Vetspilė), kurioje plaukė ir Hai laivės (cituoju iš 188p.):

  1. latvių “Haldan II“ ir “Lotus I“;
  2. lietuvių “Gintaras“ ir “Argus“;
  3. estų “Maret“, “Saarehai“ ir “Haimora“.

Pirmą vietą čia laimėjo šeštuoju startavęs (nebuvo priešstartinės procedūros – startavo po vieną nustatytu laiku) estas V. Saask su “Saarehai“ (aš taip suprantu, kad pavadinimas reiškia “Hai iš Saaremos“) – Latvijos Prezidento Taurę gavo.

Na, o wikipedia.org ir patys galite pasiskaityti truputį apie Hai, kurią kaip pigų liaudišką lenktyninės laivės variantą sukūrė 1930 metais Suomijoje  Gunnar L. Stenbäck, iš esmės kaip nuosavą alternatyvą tuomet tik ką prieš metus sukurtam Johan Anker norvegiškam Dragon (pastaroji tapo po karo 1948 metais olimpine klase iki 1972 metų, kurių keletą surastumėte ir Lietuvoje dar dabar).

Hai perėmė iš suomių ir prancūzai, pavadinę Requin klase, ir pirmasis lenkų režisieriaus Roman Polanski 1962 metų filmas “Peilis vandenyje“ (Nóż w wodzie) su trimis aktoriais, kiek išties telpa į Hai, filmuotas Mozūrų ežeruose, irgi, jei neklystu, ir buvo nufilmuotas būtent tokioje Hai laivėje (pagal legendas, priklaususioje buvusiam to krašto valdytojui reichsmaršalui Hermann Georing – jis buvo ne tik nacių Luftwaffe vadas, bet ir buriuotojas, nes vokiečių pilotai navigacijos mokėsi iki karo būtent buriuodami, ir todėl nenustebino neseniai RAF muziejuje Hendone matytas reklaminis stendas, kuriame yra laivė su karališkų oro pajėgų lakūnais).

O taip dabar lietuviams gerai žinomi Nordic Folkbot, sukurti  Tord Sundén (jam prisikiriama, nors buvo byla ginčinanti autorystę) 1942 metais Skandinavų Buriavimo Lenktynių Sąjungos užsakymu, skaityk – išties švedų, buvo atsaku šiems suomių rykliams ir norvegų drakonams. Būtent tokiu folkbotu “Puffin“ jos škiperis ir dabar škunos “Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras yra nuburiavęs pirmas iš lietuvių iki Islandijos ir atgal.

Bet aš ne apie vintažines laives, o išties labiau noriu pasidalinti surastu Youtube suomių tarpukario laikų dokumentiniu filmuku apie buriavimą Hai – vertimui įsijungti galite subtitrus, pasirinkę lietuvių kalbą (nors nieko vis tik nesuprasite kaip ir suomiškai, bet smagu bus nesąmonių paskaityti apie kažkodėl dantistus arba Kartaginą):

O po to buvo Žiemos karas 1939-1940 metais, kada Suomiją užpuolė SSRS, ir Tolesnis karas 1941-1944 metais iš Antrojo Pasaulinio karo epizodų, kada suomiai atsiimdinėjo, susidėję su Reichu, Kareliją ir blokavo Leningradą, ir dar Laplandijos karas 1944-1945 metais, kada Sąjungininkai išgrūdo vokiečius iš Suomijos teritorijos. Ir labai tikėtina tai, kad daugumą buriuotojų, kuriuos matote tame filme, per juos žuvo.

Bet vis tik pavydu bežiūrint suomiams ne tik nacionalinės laivės klasės Hai, kuri surado tarptautinį pripažinimą dar ir kaip Requin ir kuria iki šiol netgi buriuojama, bet ir jų laivių vėliavos, kurias išsikelia būtent jachtsmenai – atkreipkite dėmesį žiūrėdami.

Lietuvos gi jacht-klubo vėliavą (K.J.K., įsteigtas 1926 metais birželio 28 d., buvo laikomas L.J.K. skyriumi iki 1933 metų pradžios – šie inicialai visur rašyti po laivių pavadinimais, parodant, kuriam jos priklauso pagal registraciją), priminsiu, tai dabar kaip laivyno vėliavą naudoja Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos (kurios priešakine bei tvirtovės vėliava naudoja Vyčio vėliavą), o tarpukariu buriuota išsikeliant Lietuvos Buriavimo Sąjungos vėliavą, kuri buvo Trispalvė su viršutiniame kairiame kampe esančiu baltu 1/3 aukščio (pagal juostos plotį) stačiakampiu, kuriame pavaizduoti įstrižaine sukryžiuoti du raudoni inkarai.

Dabar keliama tik Trispalvė kaip valstybinė, tautinė ir civilinio laivo vėliava (trys viename), o LBS išvis susikūręs savo sovietinio stiliaus a-la Dinamo/Zenit vsiesojūznaja sporto draugija vėliavą bei vėluką, kurį LBS nariai labai retai išvis savo laivėse kada išsikelia, o apie jacht-klubų vėlukus, kad būtų keliami, tai patylėsiu (Vilniaus jacht-klubas Trakuose išvis turi gairelės tipo – vertikalų vimpelą vietoje horizontalaus, tarkime).

Ai, čia jau kitos temos. kuriomis irgi esu rašęs – žiūrėkite klipą aukščiau ir pajuskite buriavimo pradininkų dvasią: dabar jau klasika tapusias laives, baltas jachtsmenų kelnes (kas tokių nemūvėjo – parade nedalyvavo, o stovėjo atokiau, kaip rašo Salys Šemerys) ir škiperiškas kepures.

Ahoy!

Reklama
Standartinis

2 thoughts on “Suomių filmukas apie Hai (Requin)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s