Užjūris

London’s Callin’ (47): mylėkite vieni kitus, nors tai daryti ir nelengva! ®

I don’t know how to ride a horse
I don’t know how to steer my course
I don’t know how to keep afloat
My life like a sinking boat

Jau galvojau, kad blogai visai – balandis prasidėjęs, o aš taip ir nei vienos dainos naujos šiemet dar neparašiau, nors turiu krūvą (r prieš ū, husarai!) prisirašęs sau muzikinių frazių ir eilių nuotrupų.

Taip ir su šita aukščiau – jau kokią savaitę voliojau, kol praeitą (ne šią praėjusią – rašau 7-tą dieną, bet skaitysite tik ryte 8-tos) naktį sugalvojau, kad gal jau dera pabaigti tekstą. Tik gavosi kažkoks man depresowo-do-dupy-nie-zajabisty tekstas.

* * *

Gal todėl, kad vietoje dviem savaitėms į Drakulandiją atostogų išvykusio kolegos rumuno dvi naktis jau iš eilės dirbau su serbu, kuris turi britę žmoną (gyvendamas dar tik 10 mėnesių šalyje) ir serbų bei kroatų pasus, ir kniso man protą, kaip jie Kosovą atsiimdinės po 3, 4, 5, 6 (jaučiu, skaičius dar nėra baigtinis, bet “jau tuoj tuoj, nes Putinas ir Rusija padės, o Amerikai kaput“) metų, siusdamas dėl mano pastabos, kad gal Kosovo ir nėra “tikra valstybė“, bet tikrai ten nebe Serbijos teritorija.

Juk ir mano Didžioji Kunigaikštystė “nuo jūros iki jūros“ kažkaip neketina “tuoj-tuoj“ atsiimti Minsko su Kijevu (pastarąjį vėl lenkams už mūsų didkunigaikščių teisę karaliais būti ir jų karalienes krušti padovanosim, aišku), ir kad jei genocido serbai ten nebeketina daryti, tai, patikėk manim, brangusis, bet tremtims ir deportacijoms tokiu masteliu net rusai techninių galimybių neturėjo ir anuomet, nes nelabai įsivaizduoji, kas tai išties yra, kaip ir tie patetiški pliurpalai apie “amerikiečių okupaciją“, nes aš tau papasakočiau, kas išties yra sovietinė, taip kad, kaip sako škotai: shut yer geggie!

Kol jis dar reivino monologą apie JAV ir NATO (aš pasijaučiau labai galingu kaip lietuvis iš to jo nekenčiamo NATO – reiks, ir vėl subombinsim!) aviaciją, tris mėnesius 1999-aisiais kabojusią ištisai virš jų galvų ir griovusią jo taikią (ką???) tevine™, tai paryčiui kaip tyčia JAV paleido 59 sparnuotas raketas Tomahawk iš dviejų savo naikintojų Viduržemio jūroje esančio 6-to JAV laivyno į Sirijos [dar oficialių karinių pajėgų] oro bazę, iš kurios buvo, įtariama, pakilę lėktuvai su, bijoma pripažinti pilnai, rusų pateiktomis sirams cheminėmis bombomis, ir taip pridarė nuostolio JAV mokesčių mokėtojams už maždaug $30mio, o Doncė taip Huilo suteikė progą parduoti savo marionetei 15 naikintuvų vietoje sunaikintų, ir kurio S-300 oro gynybos sistemos taip ir nesugebėjo apsaugoti Sirijos dangaus, ką žadėjo taip pompastiškai.

Aš tik vieno čia nesupratau: kodėl tuomet islamistai prasivažiavo už sunkvežimio vairo šaligatviu Stokholme – žuvėdų karalystėje, kuri smerkia Donald Trump ir JAV agresyvius veiksmus, triedžia dėl ruskių grėsmės Gotlandui ir vikšrinių povandeninių tankų Stokholmo archipelage bei tolerantiškai integruoja Pusmėnulio Karius?

* * *

Bet vakarykštė balandžio 7-oji pasaulyje yra svarbi kitu požiūriu – tai Pasaulinė Sveikatos diena, o Emilija, kuri yra daktarė ir žino geriau ®, rašo savo tinklaraštyje apie depresiją, ir kaip galite padėti savo artimiesiems, jei įtariate, kad jiems truputį per liūdna, arba net ir neįtariate, kad tas demonstruojamas linksmumas išties slepia bilietą į vieną pusę Anapilin.

Ten gal ji nemini konkrečiai, bet pastebėsiu, kad mano mylimo a.a. komiko Robin Williams atvejis yra ne visai tai, ką pradžioje žiniasklaida po jo savižudybės pateikė – jam išties buvo neteisingai diagnozuotas Parkinsonas, kai po mirties skrodimas paaiškėjo, kad susirgo agresyvia dementijos su Lewy kūneliais forma, ir iš čia tas “senatvinis rankų drebulys“, ir depresija bei paranoja. Žmogus išties kraustėsi iš proto, ir aš jo taip padefaultu nesmerkiu pasirinkus tokią išeitį – su tokia liga žmonės trumpai ir taip gyvena (liga nepagydoma, o simptomai malšinami stipriais vaistais, jei laiku ir teisingai diagnozuojama), deja, ir jo atveju tik kalbėtis ir užjausti net su begaline kantrybe galėjo būti labai sunku ir mažai efektyvu.

Kita vertus, aš esu ir savo tinklaraštyje keliskart jau rašęs tiek apie depresiją, tiek apie savižudybes, kuriomis Lietuva pirmauja WHO (liet. PSO) topuose. Ir kažkaip man keistai visi tie patys lietuviai emigracijoje niekuo neišsiskiria kaip rizikos grupė savižudybių skaičiuje, o depresijas “gydo“ gal ne tik Rytų europiečiams priimtina forma (buitiniu alkoholizmu), kiek bendrai savo socialinei klasei, kuriai dauguma priklauso kaip imigrantai, būdingais metodais, neišsiskirdami ir tokių pačių čiabuvių fone.

Galop, aš ir pats būčiau nebegyvas, ko gero, jei nebūčiau emigravęs 2015 metais iš tos jūsų Depresijos Žemės. Nenuostabu, kad prakutę lietuviai taip stengiasi keliskart per metus išmauti kuo toliau pakeliauti iš savo Tėvynės, pastebit? Nekalbu net apie įvažiuojančio turizmo skatinimą, kai net lietuviams namie nejauku (“unikali gamta, nepakartojamo grožio šalis, real is beautiful, blah-blah-blah“), bet iš Londono atvykus į Lietuvą pirmomis dienomis išties jautiesi kaip psicho-toksinių atliekų sąvartyne.

Mylėkite save. Apkabinkite savo artimuosius. Jei nepadeda – tiesiog išvažiuokite iš šalies. Bent jau kelkite subinę ir eikite lauk į gryną orą, priversdami dėlioti pėdas vieną po kitos, vieną po kitos, ir nepareikite, kol neprasivėdins makaulė.

Kai man būdavo liūdna pirmais mėnesiais čia imigravus, aš tiesiog sėsdavau į 48-tą autobusą ir važiuodavau link centro – išlipus prie London Bridge eidavau pakrante iki Tower bei paslampinėdavau po St Catherine Dock, kol pereidavau per Tower Bridge į kitą pusę ir pro meriją bei karo laivą HMS Belfast pareidavau atgal iki 48-to autobuso stotelės. Jei būdavo mažai – eidavau pro Borough link kaperio, pirato ir admirolo Sir Francis Drake galeono Golden Hinde II.

* * *

Ir gal tai buvo priežastimi, kodėl man nepatiko tas dainos variantas, link kurio nuslydo eiliavimas aną naktį.

Užuot ėjęs į klounų muziejų (taip, yra Londone toks Trejybės Bažnyčioje Dalstono rajone – dirba tik pirmą mėnesio penktadienį popiet iki penktos), pamiegojau ilgiau ir, apsirūpinęs maistu ateinančioms keturioms darbo dienoms (tiksliau, dviem dienoms ir dviem naktimis) bei pabumbėjęs sau, kad Brexit is Brexit © ir kone standartinis prekių krepšelis vėl pabrango dėl Sterlingo distrofijos, pirmam dviženkliam skaitmeniui iš 3 jau tapus 4 (dar pamenu 2-.–!), patraukiau su gitara į Bedingtono parką po didžiuliu medžiu (ne figmedis kaip Budos atveju, bet aš ir ne iš Nirvanos – pun intended) sau tą dainą vis tik perkurti.

Ir jau kai įžlibinti temstant sunkiai galėjau, džiaugiausi pagaliau rezultatu – daina išties gavosi šviesesnė.

Stengiausi laikytis iš Willie Nelson išgirstos Harlan Howard priskiriamos tezės: three chords and the truth (trys akordai ir tiesa). Nors akordų išties keturi, bet KISS principas išlaikytas, ir bendrai paėmus, diena tuomet praėjo ne veltui – galima save palepinti Galereux alumi (memento galeras, kaip į cheers, mate! paprastai atsako prancūzai).

Tikiuosi, kad dabar jau antram mano “albumui“ ši daina pramuš kūrybinį srautą ir padės daugiau dainų šiemet sukurti. Gal kokią savaitę leisiu jai susigulėti, gal dar aptrinti frazes, tačiau pagaliau jau dainą turiu!

Ir tai gal nėra taip ir blogai?

I don’t know how to ride a horse
I don’t know how to steer my course
But I know I will get a grip
Keeping afloat my life as a ship

Reklama
Standartinis

3 thoughts on “London’s Callin’ (47): mylėkite vieni kitus, nors tai daryti ir nelengva! ®

  1. Egidijau, labai žaviuosi tavo būdu, kad išdrįsai, išvažiavai, kad nepasidavei ir bandai iš naujo, vėl. Tai kaip gyventi vėl iš naujo. Kai būna liūdna, kai žmogus pasiduoda, tai gera skaityti ir žinoti, kad yra tokių kaip tu, kurie GYVENA, kurie kuria save iš naujo. Tu įkvėpi. Ačiū 🙂

    Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s