Knygos

Szamanka (1996)

“Tylėk, kai su manimi kalbi“ – pasakoja apie savo tėvą 1996 metų filmo “Szamanka“ herojus, antropologijos profesorius, kurį vaidina mano mylimiausias lenkų aktorius Boguslaw Linda, ir kurio dar nesu matęs tokiame vaidmenyje, ir nenuostabu, kad jis ir pykosi visą filmavimą su režisieriumi Andrzej Žulawski.

Iškart perspėju, kad filme normalių žmonių išvis nėra. Netgi tie, kurie tikėtina, kad yra normalūs, išties elgiasi kaip išprotėję.

Ko gero, visas pasaulis aplink ir yra išėjęs iš proto, nors būtent pasaulį aplink save iš proto varo filmo pagrindinė veikėja, vadinama Itale (lenk. Wloszka), kurią suvaidino Iwona Petry, ir kuri iš esmės tapo vieno filmo aktore. Aš versčiau pavadinimą ne kaip šamanė, bet kaip šamanaitė (dėl herojės amžiaus, ne galių), ir tikrai ne raganaitė, nes joje yra kažkas gaivališko ir priešistorinio – dar gerokai ne tik iki krikščionybės, bet ir pagonybės, kurią šioji pakeitė, ir kuomet raganos buvo tam tikra, protagonistinė ar antagonistinė visuomenės dalis, o ne dvasių instinktai.

Būtent iškasamas užsimumifikavęs šamano kūnas, ir profesorius su studentais bando atspėti jo mirties paslaptį. Ir tuo pat metu jo gyvenime, broliui kunigui palikus nuomojamą butą, atsiranda šamanaitė, kuri yra pirmakursė inžinerijos studentė, atvykusi studijuoti iš kaimo. Ir laukinukė – jums vėl skambėtų per daug glamūriškai. Pasakyti, kad joje tūno velnias – išties įvardinti civilizuotą apibrėžimą kanonizuoto Blogio. O ar tai Blogis, jei nėra jam Gėrio?

Čia energija baisesnė, gaivališkesnė ir nestruktūrizuota, kaip buvo pagonybės, kaip reiškinius protu paaiškinančios religijos, ar vėliau krikščionybės, kaip organizuotos dvasinių kanoninių praktikų religijos, atveju – apie tai ir sako profesorius, kad šis pirmapradis šamanizmas, sujungęs žmoniją su protėviais neandertaliečiais, yra visiškai kitokios prigimties. Ir kuomet dvasios tiek daug, kad nėra vietos protui.

Ir šioji išties veržiasi į išorę tomis laukinėmis ir gasdinančiomis šamanaitės konvulsijomis, kuri yra tarsi apsėsta sekso, nors su niekuo nepatiria jokio malonumo, bet ir kuria tampa apsėstas bet kuris šalia jos pasipainiojęs. Kaip ir miršta visi, kurie nevalingai galėtų būti kliūtimi jos ir profesoriaus, nebegalinčių vienas be kito, beprotiniame santykyje. O gal tai ir – filmas apie žudančią aistrą?

Kine tiek tam metui daug grubaus sekso scenų, pramaišiui su mėsmale, permalančia mėsas ir žiurkes, ar smegenų valgymu desertiniu šaukšteliu, čia ligoninėje tyrinėjamais psichiniais ligoniais, laboratorijoje vartojamais haliuciogeniniais grybukais, destrukciją chaose atnešančiais banditais ir kitomis “paprastų žmonių“ šlykštybėmis gyvenime, to meto Lenkijai iš socializmo perėjus į kapitalizmą (taip, čia tie patys Laukiniai Devyniasdešimtieji), kad filmo rodymas buvo apribotas tiek Lenkijoje, tiek ir Prancūzijoje.

Įdedu čia erzintuką:

Rusiškai įgarsintą (aš žiūrėjau lenkiškai su asmeniškai gauta prieiga – ačiū už ją, o jūs tai negausit, todėl originalo kalba ieškokite patys) galima online pažiūrėti čia.

Ne pramoginis filmas, bet parodo kelią kažkur giliau, kur nemaniau dar net išvis esant. Va ar lįsti ten – tai čia jau kitas klausimas. Režisierius, panašu, į tą bedugnę žiūrėjo ne moralizuojančiu, bet nešališku tyrinėtojo žvilgsniu.

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s