Knygos

Gitara. Filmas toks. Nei šioks.

Šiuo šventiniu periodu varau be palauk darbe, nes poreikis mano paslaugoms paprastai yra naktinis ir savaitgalinis bei šventinis.

Tad ir naktų daug, ir per šventes dienos irgi išpuola dirbti, bet iškrenta iš gyvenimo. Taip septynetas naktų iš eilės, o po to trejos dienos iš eilės, kol grįžtu prie normalaus darbo grafiko, kas irgi reiškia bent trejetą naktų per savaitę.

O naktimis ką veikti, be to, kad čia jums rašinėti visokius blėnis?

Groti gitara arba žiūrėti filmus. Tai ir pažiūrėjau filmą The Guitar (Gitara).

Ir tai yra, ko gero, pavyzdys, kaip gerą idėją paversti pusėtinu scenarijumi ir prastu jo pastatymu. Dar ir aktorę galima parinkti tokią, kuri nuolat pasimetusi ekrane, ir nežino, ką ten veikia.

Suprantu, kad per casting ją atrinko būtent dėl to pasimetimo, bet scenarijus greitai pakeičia kitais įvykiais šią fazę, kada tau praneša apie gerklės vėžį, kuris nebegydomas ir liko maždaug dveji mėnesiai (mano senelis ir dėdė numirė per pusmetį, ir tai senelis dar pirmąkart išsigydė), išmeta iš darbo, palieka draugas, į kurį dėjai meilės vilčių. Bet ten gal kažkas tarp jų, mergaičių, su režisiere buvo, ko aš taip ir nesupratau.

Tada ir visas emocinis šopingas, įskaitant didžiulio lofto nuomą skolon, neplanuojant jos atiduoti, tampa tik beprasmiu pinigų švaistymu be jokio tikslo ir paskirties pasakojimui, nors scenarijuje kaip ir yra frazė apie daiktus, kurie kalba – ir kažkaip neįtikino, kad jie užpildo mirties baimę ir dvasinę skylę dėl baigties. Seksas su delivery man juoduku (yeah, once you got black you never go back) ir azijietiškų bruožų pizza delivery lesbiete, kuri išteka neužilgo kaip heteroseksualė, ir ką po to apjungia netgi į threesome, nebeįneša netgi jokios pikantikos į pasakojimą.

Ir dar aš suprantu, kad fenderiu (čia lygiai tokia, kokia pimpačkiukai groja) gal ir galima greitai išmokti groti, turint talento ir pramokus tris power chords, bet laiko irgi buvo gana per mažai, arba aš kažkaip ne taip pats visko mokiausi. Jaučiu, režisierė irgi kažkokius stebuklingus mokomuosius DVD žiūrėjo ta tema – ten, kaip epizode praslysta, moko groti pentatoniką soliavimui. Gerai, kad filme ši vegetarė meta savo žaidimą žaliavalgyste ir atsiduoda hedonizmui ir gurmaniškam mėsos džiaugsmui.

fender

Pimpačkiukas su Fender Stratocaster (iš instagramo)

Viską kartu sudėjus – herojei filme įvyksta vėžio remisija. Jei šituo netikite, tai būna tokių istorijų. Aš tokias bent trejas žinau:

  1. viena indė, patyrusi klinikinę mirtį, sugrįžo atgal ir pasveiko, nes suprato, kad reikia nuoširdžiai mylėti save (interviu su ja išties yra toks siurrealistinis, kai klausiau London Real) – šiame filme irgi apie tai (gaila, kad skolas po to vis tiek kažkaip reikia apmokėti, bet geras gyvenimas, kaip parodė režisierė, yra ilgo gyvenimo pagrindas, ir varguoliai tegul nuo vėžio miršta);
  2. kitas graikas iš JAV grįžo į savo salą pas gimines numirti, kur ramiai leido laiką su draugais ir kaimynais užkandžiaudamas bei vyną gerdamas (filme režisierė perša chianti, nors dabar populiaru prosecco, tarp kitko), o pavasariop jau ir vynuogynu pats pasirūpino;
  3. ir dar vienas angliakalbis (berods, amerikietis) išplaukė su laive, likus gyventi pusmetį (realesnis terminas, kada pasako daktarai, kad tau jau kirdyk), tai po penkerių metų vis dar plaukia, ir paklaustas, ar neketina grįžti, sako, kad ne – krante vėžys tik laukia.

O šiaip nors ir prastai pavyko, bet pats pasakojimas eilinį kartą uždavė egzistencinį klausimą, o velniam viskas tai, ką darau, ir ką noriu daryti?

Na, sau atsakymus turiu: kitąmet pasigerinti SIA licenciją ir užsiimti tuo, kam turiu profesinį polinkį (ir foto su George Walker Bush Jr), o finale – išplaukti su laive į kitą gaublio pusę, kur šilta ir šypsosi polinezietės stačiapapės. Dar gal kitų metų asmeninis planas būtų sixpack pagaliau išsiryškinti, nes plokščias pilvas, tvirtas presas ir idealus kūno masės indeksas kažkaip nėra man gana prie 46 metų.

O gitara?

Dainininkas iš manęs niekam tikęs, groju be talento, o vien darbu, tačiau man patinka kurti dainas. Tik kai sukūriau visam albumui pakankamą kiekį, tai tarsi kažkas nuo pasąmonės srauto atjungė. Tikiuosi, kitąmet vėl prisijungti.

Bet gitara galima groti, o galima ir išties tokiais atvejais, kaip filme rodo, ir išburiuoti į jūrą, jei supranti, kad liko gyventi tiek nedaug. Tik kam atidėlioti ir laukti tokios progos? Gal išties tą dera padaryti anksčiau, pačiam ir ne aplinkybių spiriamam (kaip su mano noru buvo gyventi didmiestyje, nes Vilnius – kaimas)?

Šiuo požiūriu filmas man bent jau paskirtį atliko. Gale subtitruose gyvenimo trukmės In Loving Memory Of kiek mano pašiurpino. Įtikinamiau, nei filmo pasakojimo užuomazga.

Dvi kielės iš penkių. ©

Norintys žiūrėti rusiškai dykai, nes taip geriau supranta, gali rasti ir Youtube:

 

Reklama
Standartinis

2 thoughts on “Gitara. Filmas toks. Nei šioks.

  1. RasaT. parašė:

    Viskas Ok. Tik jau kelintam poste pastebiu, kad 46 metai prilyginami kažkokiai vos ne pabaigai, ar arti to. Man 50, tokio amžiaus moterys pas mus ant LT jau nurašytos beveik visose srityse, o aš spjaunu į tokią opiniją ir demonstruoju visa savo esybe, kad visi jie klysta, ir klysta be proto baisiai! Žinoma, lėk kur norisi su laivėm, jei tai yra tai, ką norisi daryt. Manau ir be to sixpack esi pakankamai Ok, na, bet jei to norisi, irgi-o kas draudžia? Mano kasdienybėje čia irgi bręsta vienas projektas iš fantastikos srities, “normalūs“ žmonės eilinį kartą šiurpsta klausydami kol kas dar labai pradinės to projekto stadijos pasakojimo, bet jei tikrai išdegs-visi nutils, ir turbūt slapčia galvos, kad be reikalo patys save nurašė be laiko ir įspraudė į rėmus. Bet juk Kalėdos-stebuklų metas. Būtinai plauk!!! Gal kada pavyks pas tave ir į keleivius įsiprašyti, kas ten žino 😂

    Patinka

    • Gyvenimas – kaip tualetinio popieriaus rulonas: į pabaigą vis greičiau išsivynioja.

      O keleivių pas mane laive nebūna – gausi tampyti virves, plauti denį, raišioti krancus, vairuoti ir mokytis gaminti, kai virtuvės grindys siūbuoja. 😀

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s