Knygos

Lenkiškos legendos

Jergutėliau, kokį gėrį visai netyčia radau Youtube!

Bet pradėkime nuo pradžių.

Pirma, tai kažkada Laukinių Devyniasdešimtųjų pradžioje, berods, o gal dar iki jų brežnevizmo Stagnacijos epochai užsibaigus ir prasidėjus Perestroikai, pradėjo lietuviai spausdinti fantastikos žurnalus ir knygas didesniais tiražais, negu iki tol sugebėdavę per Glavlitą (tokia sovietinė cenzūros kontora) prastumti, o pasekoje iš to gimė ir leidykla Eridanas su visa ta susijusia fantastikos ir fantastinių nupušėlių chebra.

Bet čia ne apie juos ar kaip skaičiau Kazancevo Fajetus, išmestas iš istorijos pamokų, o fantasy žanras su skraidančiais drakonais ir visokiais hobitais riteriais man niekad labai nepatiko, nes arba istorija smagiau, arba sci-fi – esu toks ir lakios fantazijos, bet gal ne tiek iki pasakų suvaikėjęs (nors Shrek yra gerai).

Viename tokių totalaus deficito išdavoje prasto popieriaus ir dar prastesnės kokybės spaudos žurnale buvo išverstas į lietuvių kalbą lenkų fantasto apsakymas Gražuolė ir Pabaisa – kaip tik fantasy stiliumi, autoriaus nepamenu. Pamenu, kad smagus ironiško stiliaus pasakojimas, ir kaip Pabaisa skundžiasi, kad su visomis tomis gražuolėmis burtai neveikdavę, nes tos meilės (suprask, sekso) šėlsmo metu tik ir prašydavę “suėsk mane, pabaisa…“ – žodžiu, lenkės, jos jau tokios, jomis dar italai, atvežti Bonos Sforcos Renesansui Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje startupinti žavėjosi, ir ypač jų figūrų linkiais.

Antra, esu Google Plus kažkada visą lenkų kino savaitę padaręs, siūlydamas klasikinius ir man patikusius jų filmus. Ne, ten “Keturių tankistų ir šuns“ nebuvo, nors vieną romaną iš tos serijos, išverstą į lietuvių kalbą irgi esu skaitęs, nors šiaip netyčia lenkų kalbą išmokau žiūrėdamas jų TV pas a.a. močiutę vasaromis.

Ir dabar kaip ir nebuvo kaip savaitės nei kartoti, nei esu domėjęsis jų dabartine kūryba. Bet tai ką radau…

Mano pasiūlymu, tai geriau pradėkite žiūrėti nuo Raganos istorijos – visur yra angliški subtitrai, bet jei kas suprantate lenkų kalbą ir dar “rusiškus“ keiksmažodžius, tai malonumo turėsite dar daugiau. Aišku, velnio pavardė ne Pinčiukas (kaip Gedimino Girdvainio vaidmuo Velnio Nuotakoje), bet Boruta, ir ta pavardė apsiskaičiusiems lietuviams truputį rėš ausį:

Antruoju aš žiūrėjau Slibino istoriją – tai gana paplitusi legenda apie drakoną, ryjantį gražias merginas, tik čia teko ir ruskiams (beje, mačiusiems vieną iš serijos rusų filmų pagal Grigorijaus Gorino scenarijus Užmušti Drakoną su Olegu Jankovskiu Drakono vaidmenyje čia bus dar smagiau), ir Krokuvos trimitininkui:

Trečioji istorija yra Bazilisko, ir ją savaip jau interpretavęs yra Andrius Tapinas Vilko Valandoje (vis tik felatio scena dirižablyje virš Vilniaus jau irgi yra įrašyta į lietuvių literatūros istoriją), tik čia lenkiška versija ir veiksmas vyksta Mozūruose, ir čia kai kuriuos dialogus gal žvejas Olandas, kuris yra buriuotojas Darius Bulanavičius, rašęs kaip iš Das Schmeterlingo Kronikų, ir vien dėl jų leipau iš juoko šią istoriją žiūrėdamas:

Ketvirtoji istorija yra dviejų dalių – tai perdirbta dr Fausto, kuris čia yra Tvardovskis, ir Mefistofelio, kuri čia yra velniūkštė Liucija (lenkės, jos tokios…) sielos pardavimo variacija, bet kartu ir su kosmine tema (priminė filmą The Moon):

Geruoju nesibaigė pirma dalis, tai yra ir antroji, kurioje lenkų katalikai truputį ironizavo Jėzaus tema:

Ir kam jau visai buvo mažai, tai šekite bonus muzikinį klipą su Boruta ir Liucija, kad man šiek tiek priminė Merginą su Drakono Tatuiruote:

Mano galva, tai yra puikus 2015-2016 metų lenkų Allegro internetinio verslo grupės reklamos skyriaus literatūros (!) ir kino projektas, kuris tęsis, tikiuosi, ir 2017 metais.

Net pavydu, kad po krizės ir stagnacijos kadencijų pikti ir kerštingi lietuviai tik ramiai suzmego į kultūrinį savo išgalvoto kaimo purvą ir šluostosi snargliotas nosis į sermėgos skverną, grįždami laike atgal ir laikydami tai kažkaip chaltūriniu paveldu, kuomet va lenkai tą savo kultūrinį jau išsiuntė į ateitį.

Čia jei kas paklausite darkart, kas blogai su 100 metų logo ir tautinių kostiumų dalybomis vaikams – bet ta tema yra Punkonomics, o ne šio tinklaraščio. Čia aš lauksiu tęsinių.

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s