Užjūris

London’s Callin’ (39): šiaip tamsu

Sėdime su Dantistu mums įprastoje japonų kantinoje pas pažįstamą mūsų gurmanišku apsirijimu besirūpinančią Violetą, ir jis patyliukais papildo mano taurę beaujolais. Sakiau jam, kad negersiu. Aš negeriu, kai stresas. Galiu išgerti, kai man gerai.

Tada božolė, ramiai konstatavo daktaras, savo pramogai raunantis dantis ir už kolegas darbe, ir aš dabar jau susipilu į gerklę tą jo kompotą nejausdamas nei skonio, nei stiprumo – o ir koks stiprumas iš jauno vynelio?

Sakau jam vėl po neįtikinamos mano istorijos apie Šventą Dvasią su Toro kūju, vožusią per galvą angelo sargo prašymu – nori, papasakosiu tau apie religijas, ir kodėl jos skirtinguose regionuose ir su skirtingomis koncepcijomis, ir ką turi bendro? Dantistas man netrukdo, ir aš pradedu varyti blėnis, baigdamas mintimis, kad jei Jėzus yra ufonautas, tai visos evangelijos tada paprastai paaiškinamos, įskaitant angelus-biorobotus ir komunikaciją su erdvėlaiviais maldomis.

Nors bendram išsilavinimui tai gal pakanka žinoti, kad Matas parašė, o kiti trys nusirašė: Mato yra epinis serijalas, Morkaus – iš to padarytas filmas pagal serialą, Lukas pavarė rimeiką kaip fantastinį blokbasterį su spec.efektais, o Jonas pasakė, kad eikite jūs šunims per blakstienas trankyti su savo meniniais filmais, nes aš pavarysiu publicistikos.

Tiesą sakant, racionaliam, bet smalsiam protui, tai skaityti geriau išties nuo Jono evangelijos siužetui suprasti, nors jei norite nuosekliai, tai, aišku, Matu ir dera pradėti. Po jų eina Pauliaus epistoliarika revoliuciniam bolševikų judėjimui ir epilogas Apaštalų darbai.

Ko to Naujo Testamento nežinosi taip, kai darbe antai sėdėjai ir jį skaitei anglų kalba, nes daugiau po ranka nebuvo ką skaityti? Beje, angliška pilnesnė – lietuviams nebūtina žinoti, kiek vyno išlakta galonais Kaanos vestuvėse.

Dantistas tylėdamas papildo paskutiniais likučiais taurę, aš dar kažką papostringauju, nors pasidalinu ir savo beviltiškomis asmeninėmis to minėto streso priežastimis. Keista, kad kai prieš atvažiuojant draugo išmanus pamatavo pulsą, tai maniškis ramybės būsenoje buvo 100 vietoje artimo 60 – man visiškai neįprasta.

Po to einame pasivaikščioti naktiniu miestu. Jis mane prie karališkojo menų koledžo nuveda ir parodo įspūdingą karalienės portretą pro langą – svarbiausias aplinkos akcentas. Po to dvi azijietės fotografuojasi prie kalėdinių dekoracijų, aš, eidamas pro šalį, dar pabandau įlįsti joms į kadrą, bet joms rūpi labiau selfiukai, nei diedukai, kol Dantistas pasisiūlo nufotografuoti jas jų išmaniuoju visu ūgiu.

Po to jau praeiname pro Soho, kur jį prie baro nufotografuoju su plakatu “too ugly to be a prostitute, too honest to be a thief, please give me some change“; Piccadilly, kurioje groja roką trio su elektrine gitara, bosine ir būgnais; Trafalgaro aikštę – jis paaiškina man nuolydžio reikšmę orientacijai Londone.

Aikštėje priešais Nacionalinę galeriją bučiuojasi dvi merginos, pasidėję ant parapeto vyno popierines taures. Sakau, galim pagydyti gal – tu vieną, aš kitą? Jis pagalvoja apie sužadėtinę JAV, ir kad dar per jaunas tragiškai mirti smurtine mirtimi.

Po to jam pliurpiu apie Nelsono laivus, ir kodėl britai turėję pranašumą tuo metu jūroje prieš prancūzus ir ispanus. O jis tuo metu galvoja, kad gerai, kad pacientai jam būna išsižioję – tai nors nepliurpia jo kėdėje. Nurėpliojam kone iki pakrantės, jam parodžius dar keletą lankytinų vietų, ir atsisveikiname jau metro stotyje – man į pietus, jam į šiaurę.

Po to kitąryt aš sėdėsiu restorano virtuvėje ir klausysiu pats gyvenimo istorijos, kurioje jau aš identifikuosiu vampyrų auką, ir paaiškinsiu jai priežastinius ryšius. Mes juk visada greiti kitiems apie savo aktualijas užkrauti pirmi, užuot kitus išklausę, ir visada greiti duoti neprašomus patarimus, kaip reikia gyventi. Dar labai gerai finansų patarimus duoda žmonės, kurių kišenėse švilpia vėjai. Galop, ne veltui sakoma, kad kiekvienas veržiasi į savo nekompetencijos lygį.

Į darbą važiuojant įlipa į traukinį išmaniuoju pliurpianti itališkos išvaizdos maždaug mano amžiaus moteris su gitaros dėklu už nugaros. Pagal dėklo plonumą sprendžiu, kad gitara ne akustinė, bet elektrinė. Fender ar Gibson, svarstau? Išlipant jai Balham matau užrašą: Fender – taip laimiu lažybas pats prieš save. Taip ir nepadėjo ragelio, kad pats to paklausčiau. Kaip gitaristas gitaristės.

Jau metro važiuojant besilaukianti moteris užleidžia vietą atsisėsti senutei. Kitoje stotelėje įlipęs vaikinas pakelia keleivę, kad užleistų vietą šiai. Paaiškėja, kad toji pakeltoji irgi su ženkliuku Baby On Board. Tad jis valdingai pakelia į išmanųjį įkniubusią keleivę priešais – abi besilaukiančios susodintos. Ordnung muss sein nugalėjo Stiff upper lip.

Darbe vietoje įprastinio rumuno laikinai yra Korano skaitytojas. Užklausia nuomonės ir po to nuoširdžiai susidomėjęs išklauso mano paskaitą apie Donald Trump ir Brexit, nepaisant ne visai halal išsireiškimų, kaip “get on your knees and suck my dick, says Donald trolling Teressa, who was against him and very pro-Hilary, now with that prick Nigel as his requested UK ambassador to the US“.

Po to naktį jau atsivelka penktadienį pub pažymėjęs saugomos kontoros darbuotojas su savo draugeliu, ir kol tas eina link savo kabineto pasiimti daiktų, tol jo draugas išklauso savo ruožtu mano trumpą paskaitą apie Royal Navy ir angliškų laivyno tradicijų pagrindą buriuotojiškoms. Kaip ir apie vėliavas (kas juokinga, kai lietuvis britui pasakoja apie jo vėliavas ir kaip teisingai kabinti). Sakau, matai – ant raketos modelio foje vokiečių vėliava irgi aukštyn kojomis. Kažkas manė, kad išmano, kaip teisingai turi atrodyti vėliavos.

Galėčiau visokias čia paskaitas dar ir jums paskaityti, bet tas nepakeis fakto, kad savo streso (nors angliškai tiksliau – distress, kaip nevilties, pasimetimo, nežinojimo, ko griebtis) sprendimo tai juk ir neturiu. Išpardavimų Black Friday, bet man visa savaitė juoda ir ne išpardavimais. Nors tam tikra prasme – pardavimais, bet ne finansine ar komercine.

Nes kitiems, kaip sakiau, patarinėti yra bepigu. Kaip ir iš manęs gauti patarimus yra pigu – gi sakiau, kad galiu paskaitas jums atskaityti: neduok pavalgyt, duok radija padirbti. Gyvenime gi jau ne taip paprasta, kada sprendimai yra asmeniniai ir emociniai. Arba kaip žydai sako: jei problema pinigai, tai čia ne problema.

Arba išties mesti rašinėjus blėnis čia ir į Facebook, ir gal vis tik dera sėsti ir sudėlioti tą knygą apie vampyrus, kaip skaitytojas Augustas vis prašo ir kam turiu medžiagos sočiai – jam atrodo, kad tai linksma tema, ir jis pats kaip vampyras, suprask, išmoks geriau kraują kitiems siurbti. Galop, juk yra ten kažkokia Dale Carniegie knyga ”Kaip įtakoti žmones“ – klasika, ne koks ten Drakula gi!

Sudėlioti vien sau, kad metodika būtų aiškiai ir struktūrizuotai išdėstyta, nes prie gaslighting ima atrodyti, kad šyvos kumelės pievoje išties yra tik vaizduotės vaisius – čia jau kita smagi istorija, kaip trys bendradarbiai iš kolegos degalinėje pakeliui komandiruotėje nusprendė baltos karštligės tema piktdžiugiškai pasišaipyti per šio sunkias pagirias.

eziukas4

Ten arklys pievoje buvo, ir jis jį išties matė, nors tie susitarę berūkydami, kol tas buvo nuėjęs, jam sutartinai dievagojosi, kad jokio arklio nėra. Kol įtikino, kad nėra, o tik vaizduotės vaisius, ir gal jau, mielasis, susirūpink savo alkoholizmu, jei baltus arklius matai. Po to jau važiuojant ir tam visiškai užsiparinus, kad mes gerti, kikendami pasakė, kad tik pajuokavo – buvo ten tas arklys. Bet tas jau nebetikėjo ir manė, kad jį tik guodžia.

Taigi, kuo tuomet tikėti ir pasitikėti?

Juk yra Neo Matrix, ir yra Leo Shutter Island – ir kuris šių sprendimų tuomet išties yra teisingas?

Reklama
Standartinis

13 thoughts on “London’s Callin’ (39): šiaip tamsu

  1. Augustas parašė:

    Atsiprašau, kad trukdau ne į temą rašydamas, bet norėčiau sužinoti, ar Tu gavai žinutę apie mano prašymą pakomentuoti vieną video, kurį (tą savo prašymą) parašiau Seiikan/Karate skiltyje po straipsniu “Trys taisyklės (savigynos tema)“.

    Patinka

    • Buvau išvykęs į laidotuves, tai nieko nekomentavau. Galvoju, kad gal vis tik reikia sugrąžinti Seiikan viską atgal, kaip kad padariau su Punkonomics. Bendro tinklaraščio koncepcija nepasiteisino mano atveju – per daug jau tos temos skiriasi.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s