Užjūris

London’s Callin’ (39): šiaip tamsu

Sėdime su Dantistu mums įprastoje japonų kantinoje pas pažįstamą mūsų gurmanišku apsirijimu besirūpinančią Violetą, ir jis patyliukais papildo mano taurę beaujolais. Sakiau jam, kad negersiu. Aš negeriu, kai stresas. Galiu išgerti, kai man gerai.

Tada božolė, ramiai konstatavo daktaras, savo pramogai raunantis dantis ir už kolegas darbe, ir aš dabar jau susipilu į gerklę tą jo kompotą nejausdamas nei skonio, nei stiprumo – o ir koks stiprumas iš jauno vynelio?

skaityti toliau

Standartinis
Muzika

Muzikinis penktadienis (16): šventikas Leo

Man sako: taigi Leonard Cohen numirė – ta proga gali kažką į penktadienį įmesti? Sakau, šiaip vakar Freddy Mercury metinės – ir dabar jau metais už mane jaunesnis tapo. O be jo kažkaip geriau netapo.

Bet galiu ir apie Leo dabar, kad jau taip norisi prisiminti didelį kūrėją. Nors nebuvo jis čia mano kažkaip mieliausias kūrėjas, kaip ir nespėjo gauti kokios Nobelio premijos už chemiją ar pan. Jis toks man jau visada gerai pagyvenęs, todėl pavargęs nuo išminties ir su taure šildančio gėrimo bei cigarete odiniame fotelyje prieblandoje.

O jei bent tris jo dainas atrinkti reikia, tai kuri jums pirmiausia į galvą šauna?

skaityti toliau

Standartinis
Muzika

Muzikinis Penktadienis (15): jaunas tėtušis Robkė

Kai parašiau apie būseną tarp nakties ir dienos, ne vienas Facebook draugas susirūpino, ar viskas man gerai, ir kažkaip išvadas netgi padarė, kad tikrai apniko depresija, ir metas mane gelbėti.

Kas yra ganėtinai gi keista – įrašas prasideda optimistiškai: “pabudau su šypsena“. Baigiasi irgi taip: “reikia geros dienos gyventi“. Pavadinime vektorius irgi iš tamsos į šviesą.  Tą rytą truputį atvėso nuo +15 iki +14, tačiau po to ikipiet švietė saulė.

skaityti toliau

Standartinis