Knygos

Mini-serialas/filmas apie pražudančią aistrą: Skėriai (rus.)

Kadangi Facebook mane skaito ne visi angliškai kalbantys, bet yra ir rusų kalbą suprantančių (nepainiokime kalbos su politika, nu!), tai pagalvojau, kad derėtų kažkuo ir juos pradžiuginti.

Meile Raškai, ypač kai Vileikoje antrame ture bus renkamas Paleckiukas ir visus dabar tai erzina, vis tik mane sunku apkaltinti, ponai konservų talibai ir amžinai jauni bei skustamakauliai ultrapatriotai, tad ta mano idėja, kad Rasą mano uošvijoje tiesiog būtina išrinkti į KAM ir po to nuke the fuckers!, kai ji su NATO partneriais susitars visiems laikams išspęsti numongolizuotų Riuriko vikingų palikuonių problemą, apie politiką Rusijos atžvilgiu kalbą ir baigsime.

O aš tuoj papasakosiu visą virtinę įvykių, kaip nusiritau iki tokio gyvenimo šios temos.

Pirma, tai temą ruošiau Muzikiniam Penktadieniui apie 60-uosius, kurią sugalvojau pratęsti po to, kai parašiau apie nebaigto socializmo nostalgizuojančius lietuvius ir sovietinio bonzos Kruščiovo palikimą Blogio Imperijoje, kurios “nuo fošystų™ atlaisvinta“ provincija Lietuva buvo (sakiau, kad nuke the fuckers – ir nebebus daugiau bėdos su osvobodytieliais?). Ir kai užduoti klausimą, o kas su tuo tvistu buvo Lietuvoje, tai visada tam laikotarpiui yra svarbus kontekstas, o ten jau ir SSRS estrada.

Čia, antra, jau neišvengiamai yra stiliagų simboliu tapęs Valerij Siutkin. Kuris man patinka gal daugiau už maumų garbinamą Bė Gė, ir gal kuriam reikėtų ištisą Muzikinį Penktadienį išvis paskirti.

Tada Valerijus visiems asocijuojasi su grupe Bravo, kurios lyderis ir įkūrėjas yra Jevgenij Havtan – puikus džiazroko, Naujos Bangos, tvisto su visu 50-60 stilistika ir fusion gitaristas bei kompozitorius (Karalius Oranžinė Vasara ir t.t.).

Jiedu per keletą metų su Valerijumi sukūrė tiesiog puikius va to post-stalinistinio Atšilimo laikotarpio ir ankstyvojo ikistagnacinio brežnevizmo epochos alternatyvios muzikos (oficialiai sovietinei estradai) hitus – kitaip tariant, užpildė didžiulę spragą muzikos evoliucijoje ir istorijoje.

O Lietuvoje teks sutikti su skeptiškai atsiliepusiu apie roko nebuvimą, kuris pasekmėje muzikos nykumą nulėmė, Kęstučiu Antanėliu ir a.a. maestro Vytautu Kernagiu dėl milžiniškos spragos (latviai ją pasidengė, todėl jie turi ir roką, ir Eurovizijos nugalėtojus, ir roko kavines kokioje nors Liepojoje). Nors dabar visokius Kertukus reanimuoja ir bando kurti legendą, bet legenda išties prasidėjo tik nuo Hiperbolės (Igoris Berinas grojo mano mokyklos išleistuvėse, o paskutinės firmos Lietuvoje administracijos direktorius yra iš Hiperbole tribute band gitaristas – ha!), o tai – jau hipiai, ne bytnykai.

Taigi, tada klausaisi Jevgenijaus interviu apie muziką, ir į klausimą apie tai, kas dabar jam imponuoja iš naujų ir ką jis žiūri Youtube, atsako, kad Mike Glebow – puikus instrumentalistas ir fjūžino melodistas.

Maestro Havtan pasakė – ui, a ką yr, ponas, raikia i man pasitykrinti!

Ir tuomet randi jo ir dar vieno, kuris yra dainos autorius – Oleg Čiubykin, klipą Words Are Silent, kuris pastatytas filmui Skėriai (po to paaiškėja, kad išties tai miniserialui – rus. Саранча), kuriame skamba ir judviejų muzika. Rusofobams sakau, kad dainuoja klipe angliškai (tiesa, su artikuliacija visi rusai turi problemų – dabar jau estai iš jų pasijuoktų, kaip anie iš estų šaipėsi, kada tie kalbėdavę rusiškai kaip anekdotiniai čiukčios) – check this out here:

Oi, pamiršau perspėti, kad nepilnamečiams peržiūra ribotina talibukių supermamkų, krūpčiojančių nuo pimpačkiukų, bet kai aš savo vaikų taip neauklėjau (tiesa, dėl pakeisto įstatymo manęs su keturiolikmete dukra vis tiek į Redirected filmą neįleido – pažiūrėjo ji internete po to, aha), tai nematau bėdos (tik turiu neaiškumą, kodėl moterys taip mėgsta meilės scenas lietuje – ar čia tik romantiškas mitas?), jei aistrą ekrane matysite.

Nes filmas išties apie aistrą. Žudančią. Tiesiogine prasme.

Ir kaip visada sakau, taip ir čia: siužetas tuo labiau kabina, kiek jame randate asmeninių jums detalių. O čia jų apsčiai atradau ne tik pagrindiniuose herojuose. Skausmingų tokių, kas yra negerai kardiologijos požiūriu, bet pliusas kūrėjams.

Aš iš pradžių per klaidą (!) peržiūrėjau 2013 metų filmo versiją, kuri buvo pristatyta Kanuose, tačiau išties buvo filmuota kaip miniserialas mėnesiui (kas savaitę po valandos seriją, įskaitant reklamos intarpus), bet aptrumpinta perpus iki filmo. Siūlau BŪTINAI pažiūrėti iškart būtent serialą, nors gal ne visi turite naktimis tiek laiko tam darbe kaip aš, tai pažiūrėsite gabalais.

Tiesiog siužetas serijose ne šiaip išsamesnis, ir kai kurie niuansai yra tuomet aiškesni bei logiškesni (pvz., kaip po aistringos vasaros iš naujo lėtai ir atsargiai vienas kitą atranda – filmo versijoje scenas norisi apkeisti) ir labiau dialoguose bei situacijose paaiškinti, ką prasukinėjant teko peržiūrėti po to man vis tiek (nes dėl jūsų stengiausi). Seriale vos ne kita istorija papasakoja, kai gauni pilną vaizdą, o ir epizodiniais buvę veikėjai išties tampa pilnaverčiais antraplaniais siužeto dalyviais.

Tačiau siužeto aš čia neperpasakosiu. Jūs patys nuspręskite, kas jums istorijoje bus svarbiau ir apie ką ji išties.

Mane prie jo privedė Mike Glebow gitarinis grojimas (ypač, kaip jis naudoja visokius priedus, grodamas vienas už orkestrą), o jei kam širdis ims kraujuoti peržiūrėjus – prašome po to šunų ant manęs vis tik nekarti, nes aš pats turiu gydytojo pažymą ir alibi.

Romantiška čia kaip ir viskas, bet ne banali romantinė komedija – čia vis tik detektyvas labiau, nei muilo opera. Todėl su savo meilėmis vakare su vyno taure, turint planuose po to iš to sekančias kutulynes, greičiausiai, kad nepavyks. Smagaus žiūrėjimo su nosinaitėmis:

Primenu, kad vis tiek Putin – Huilo, bet kaip sako Valerij Siutkin gautos nuo Antono Končialovskio atvirutės žodžiais: mylėkite nuoširdžiai, draugaukite ištikimai, atleiskite greitai, bet bučiuokitės lėtai.

Don’t you know
The words are silent
Words are silent
Except for the words of love…

Reklama
Standartinis

4 thoughts on “Mini-serialas/filmas apie pražudančią aistrą: Skėriai (rus.)

  1. Osvaldas parašė:

    Dėkui Egidijau už įrašą apie filmą.
    Taigi, pagaliau per šventes, kai telikai rodo vienus namuose, suradau laiko pažiūrėti Sarančia visas dalis. Filmas tikrai stiprus, aš ne specialistas, bet mane užkabino. Nufilmuota tikrai gražiai, scenarijus plius-minus įtraukiantis, vaidyba gera, muzika super, tik jų angliška tartis tragiška.
    Pasidomėjau filmą išleidusia prodiuserine kompanija – sreda tv – orientuojasi tik į kokybiškus tv serialus, reiks kada peržiūrėt vieną kitą, gal alergiją rusiškiems serialams išsigydysiu.

    Patinka

    • Aš taip per muziką atradau. Man patiko kaip love story, kuri be happy end. Galvoju, kad scenarijaus idėja buvo kiek kita, bet paskui procese režisierius pats sau scenaristu pasidarė, nes nuo pradinės idėjos nuklysta. Bet pagrindinių veikėjų pora išties turi chemijos tarpusavyje.

      O kai rusai angliškai dainuoja, tai akcentas išties prasimuša. 🙂 Bet ir man prasimuša.

      Patinka

  2. Atgalinis pranešimas: Muzikinis Penktadienis (21): 2016 metų trejetukas | skipper_ltu

  3. Atgalinis pranešimas: Dueliant (2016) | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s