Knygos, Užjūris

The Very Bloody History of Britain

Bandau išsigydyti savo bibliofiliją – stengiuosi aplenkti knygynus, nes paskui neturiu kur knygų dėti. Todėl dabar skaitau jas elektroniniu būdu – taip nesikaupia ir nekaupia dulkių. Tad pastarosios fizinės knygos, neskaitant paslydimo ant mylimo istoriko Niall Fergusson, iš esmės yra autorių arba vertėjų dovanos.

Lygiai taip pat stengiuosi išsigydyti pomėgį karybai ir istorijai, kaip išsigydžiau fantastikai. Marinistika nepagydoma ir gydyti neketinu. Tik kartais koks istorinis ir karybos kontekstas prasprūsta marinistinėje kaip Bolitho serijos atveju.

Tačiau paslydau lygioje vietoje, kai pamačiau nedidukę draugų Thai restorano virtuvėje besimėtančią The Very Bloody History of Britain (without the boring bits) by John Farman (written and drawn), išleistą Red Fox 1990 metais, ISBN 0 09 984010 3.

Maniau, kad draugo kaip istoriko čia lengvo pobūdžio knyga, bet pasirodo, čia šefės vaiko mokyklai – tačiau galvojant apie JK pilietybę ir istorijos testą, tai kodėl nepaskaičius bendram išsilavinimui, pagalvojau? Ir save apgavau, kad čia su reikalu, o ne paslydimas vėl link istorinių knygų, kurios naudos nei praktiškai gyvenime neša, nei padorioje kompanijoje pokalbyje dera, kur su savo žinių šiukšlėmis gali tik mandagiai į snukį prisiprašyti.

bloody-history

Bet knyga išties lengvai skaitosi, o dar ir autoriaus paveiksliukai džiugina. Kaip ir angliškas humoras, kurio, esu tikras, vaikas skaitydamas dar neperpranta (apie karaliaus Artūro žmoną, mėgusią šėlioti: once a knight is enough), bet žinant kontekstą, tai skaitymas išties smagus ir neatrodo rimtu tas istorijos mokslas. Autorius pasakoja Britanijos (nors Anglija čia svarbiausia, aišku) istoriją per monarchus ir valdytojus, ir kokie jie išties keisti, trenkti arba užknisantys buvę, ir kas vykę tuomet šalyje.

Tarkime, pirmoji keinsistė (!) išties buvusi karalienė Elžbieta I, kuri suteikė valstybės vardu bedarbiams darbą, sukūrė pameistrystės institutą (apprenticeship) ir vargšams paramą (ūūū, pašalpiniai!), ir prieš karą su Ispanija 1568 metais Anglija jau tvirtai ekonomiškai stovėjo ant kojų (čia apie krizių sprendimą, tarp kitko). Nenuostabu, kad po to pradėjo privatininkai plėšti ispanų galeonus, gabenusius auksą, ir siaubti tų kolonijas.

Gal tik kai kurie faktai truputį su klaidomis – kad ir šita pati karalienė mirė anksčiau, nei jos draugas seras Walter Raleigh (ji mirė 1603, o jį nukirsdino po nerasto Eldorado 1618, tačiau autorius prirašė šį “nuopelną“ karalienei Besei). Kaip ir Antrojo Pasaulinio karo temoje sovietai (beje, autorius visur sau leidžia rašyti Ruskies, Frogs, Krauts ir pan.) iškart geriečiai, lyg tą karą ne su dažytoju (painter and decorator) Adolfu Hitleriu pradėjo.

Bet kiti faktai apie monarchus išties ir linksmi – “girtas kaip lordas“, čia išsireiškimas apie karalių Jurgį II, tarkime. Arba lankininkų palinkėjimas prancūzams “eiti ir daugintis“ rodant vidurinius pirštus – tik anglai išties rodė V raidę dviem, ne fuck, kaip dabar amerikiečiai pripratino.

O karalius Vilius IV buvo jūreivis (laivuose pradėjo nuo 14, kas buvo normalu pradėti mičmano karjerą), artimai pažino Horatio Nelson ir gavo netgi dovanų kulką, kuri tą nušovė (anglų humoras?). Leido naudotis londoniečiams viešai karališkais parkais, ir ta tradicija iki šiol paplitusi pasaulyje (nors Lietuvoje vyksta regresas tvoromis). Prie jo atsirado vidurinė klasė, valstybė apsiėmė globoti vargšus, vaikas iki 9 metų uždrausta dirbti, o jei dirbo, tai ne ilgiau 9 valandų per dieną, atsiranda našlaitynai kaip darbo namai, ir pan. Dėl to atsirado ir minimalaus darbo užmokesčio idėja, kuri vėliau įgyvendinta – apie socializmą dar negirdėjo.

Arba žinote, kodėl vikingams atiteko visos vietinės merginos? Nes buvo aukšti žydraakiai blondinai (ir geriau vietinius bernus žudė). Arba kad pirmasis tunelį nuo Prancūzijos link Anglijos iškasti norėjo Napoleonas – kaip ir invaziją balionais. O apie religinius “disputus“, ko gero, ten išvis atskira istorija būtų. Ir pan.

Nors faktų ir šiaip įdomių rasti galima, o kai kuriuos sugrupavau ne visai chronologiškai:

1130 – Court of the Exchequer prie karaliaus Henriko I (kuris gražiai vieną brolelį nudaigojo, o kitam mokėjo pensiją, kol nugrūdo į bokštą “pensijai“). Tai iždo departamentas arba finansų ministerija mūsiškai, bet įdomiausia, kad pavadinimas išties susijęs su tuo, kad mokesčių surinktos monetos buvo dėliojamos į kvadratėlius ant staltiesės (checked tablecloth), skaičiuojant pajamas. Beje, iš čia ir mada rašyti valiutos ženklą prieš skaičių, apie ką aš anksčiau esu rašęs.

1215 – Magna Carta, pirmasis žmogaus ir pilietinių teisių kodeksas, prie karaliaus Jono Minkštakardžio, taip praminto dėl nemokėjimo kariauti ir kuris buvo “blogasis brolis šauniojo Ričardo Liūtaširdžio“, kuris labiausiai mėgo kariauti Kryžiaus žygiuose.

1216 – pirmasis Parlamentas, prie karūnuoto Jono devynmečio sūnaus Henriko III. Po jo atėjęs Eduardas Platagenetas gerai užkniso Parlamentą dėl mokesčių vilnai, kad finansuotų savo karus prieš prancūzus (Velse!) ir škotus, tad karaliaus galios buvo apribotos papildymais Magna Carta (pirmi “konstituciniai“ amendments, kuriuos po to pamėgo ir jankiai).

1489 – pirmąkart panaudoti pliusas ir minusas (beje, nulį dar graikų gėjai sukūrė).

1494 – pirmas viskis distiliuotas Škotijoje (jėėėėėė!..).

1611 – karalius Jokūbas (James) kolonistams Jamestown (Virginia) leidžia auginti kanapes. Kurių viršutinius lapus tie išmoksta ir parūkyti (oi, išdykėliai… kita vertus, Jokūbas mėgo vyrų kompaniją ir vakaruškas tik su bernais).

1630 – pirmoji vieša reklama (outdoor) Prancūzijoje. Bet tik 1930 – pirmas supermarketas Niujorke. O 1886 sukuriama Coca-cola, reklamuota kaip Esteemed Brain Tonic and Intellectual Beverage. Va taip va!

1642 – pajamų ir turto mokesčiai pradėti rinkti Anglijoje. 

1648-1660 – Anglija yra Respublika, ne karalystė (!), nukirtus galvą Karoliui I, valdoma Jungtinės Anglijos, Škotijos, Airijos ir Kolonijų Sandraugos Lordo Protektoriaus Oliverio Kromvelio, atsisakiusio karūnuotis, ir jo patarėjų tarybos. Anglija turi šiuolaikinės kariuomenės ir laivyno formavimo pirmtaką New Model Army, kuri sumuša visas aristokratų feodalinio principo armijas. Vyksta kolonializmas pilnu tempu.

1667 – prancūzai išranda rankines granatas. 1718 – patentuojamas pirmasis kulkosvaidis (žmonės dar šaudo muškietomis!). 1748 – pirmieji raudonšvarkiai, anglų karo uniforma. 1803 – Fultonas sukuria pirmą garlaivį ir pirmą torpedą. Pirmąja povandenine valtimi laikytina pakvaišusio olando Cornelius Drebble 1624 metais, kai riebalais išteptą odą aptraukė apie medinį rėmą, o tas paskendo. 1914 – Ernest Swinton išranda pirmą tanką Britanijoje, kuris panaudotas Pirmąjame Pasauliniame tik po metų Somos mūšyje pralaužti apkasų gynybą.

1678 – pirmosios torių (Tories) ir vigų (Whigs) partijos, kur pastarieji nenorėjo Karolio II sūnaus Jokūbo (James), buvusio kataliku, soste (nors patys nežinojo, ko išties jie vietoje to nori). Pirmieji XIXa. gale tapo konservatoriais (-toriais), o antrieji liberalais, nors nieko liberalaus parlametiškai draudžiant katalikus nėra, tiesa? Bet JAV demokratai irgi buvo vergovės šalininkai, tai nieko naujo istorijoje.

1689 – Anglija suvienijama, t.y. baigia kariauti su škotais, kurių sosto akmenį nukniaukė anksčiau (ir dabar gali rasti Vestminsterio abatijoje po krėslu), o 1690 – ir baigia su maištingais airiais (kaip ir ne iki galo, panašu). 1707 – atsiranda Didžioji Britanija su beveik dabartine vėliava Union Jack (airių raudonas Patriko kryžius ant balto škotų Andriaus kryžiaus pridėtas vėliau).

1690 – olandų kilmės karalius Vilius Apelsinas (William Orange, a.k.a. Orange Bill) sugalvoja uždarą ministrų tarybą, kurią pavadina Kabinetu – pastebėjo, kad vienos partijos, turinčios pranašumą Parlamente, chebra sukalbamesnė. O 1720 metais prie vokiečių kilmės karaliaus Jurgio I atsiranda Praimas (Prime Minister) – olando sugalvotame Kabinete kažkas turi būti gi pirmu pagal vokietį. Bet tik 1731 metais pastatoma premjero rezidencija Downing Street No 10. Jau prie Jurgio III (karai su Napoleonu) Kabineto vadovu praimu taps valdančios Parlamento partijos lyderis – tradicija, gyva visose parlamentinėse valstybėse.

1690 – olandų kilmės karalius Vilius Apelsinas pradeda karą su Prancūzija (kadangi prancūzai nuolat kėsinosi Olandiją okupuoti, tai nenuostabu ta nesimpatija, mat jis pats dar olandų karaliumi būdamas užtvindė atidaręs šliuzus visą šalį, kad okupantams neatitektų), o jam finansuoti sukuriamas Anglijos Bankas, kuris leido akcijas po 8% dividendų investuotojams. Taip atsiranda nacionalinė skola (kuri iki šiol taip ir tempiasi negrąžinamai) ir po to šimtmečiais sekęs anglų noras kariauti su prancūzais (su vokiečiais mažiau, nes karaliai ir karalienės visi nuo Jurgio I yra vokiečiai).

1765 – pirmasis 38 mylių Bridgewater kanalas, kaip konkurencija keliams. 1820 – keliams Macadam sukuria bordiūrus, kurie palengvina važiavimą naktimis (ir palengvina plėšikų darbą, nes transportas rieda neapšviestais keliais). 1825 – pirmasis geležinkelis tarp Stockton ir Dalington, o po penkerių metų svarbiausia Liverpool-Manchester linija dėka George Stephenson, kuris laimėjo konkurenciją dėl lokomotyvų ir bėgių tiesimo. Pirmos klasės keleiviai važiuoja sėdėdami uždaruose vagonuose, antros – atviruose, o trečios – atviruose stovėdami (RyanAir anyone?).

1780 – išrandamas rašalinis plunksnakotis. Nuo 1250 metų žąsies plunksnos tam tarnavo, o grafitinis pieštukas išrastas 1565. Pirma spausdinta knyga Anglijoje yra 1477 metais (Gutenberg – 1440) atspausdinta Caxton’o: Canterbury Tales by Geoff Chaucer (1340-1400). Bet akinių jau prireikė nuo 1290, kada šie sukurti. Rimta žiniasklaida penkeriais metais vėliau už plunksnakotį – 1785 metais laikraštis The Times. Nuo 1819 metų dėka aklo devynmečio Louis Braille jau skaito ir neregiai.

1781 – dublinietis Daley susilažina, kad įdės į anglų žodyną naują sugalvotą žodį, kurį rašinėja ant sienų po visą miestą (graffiti!), o visi spėlioja, ką jis reiškia. Taip atsiranda spėlionė dėl žodžio kaip spėlionė ir pats žodis – quiz.

1801 – Jungtinė Karalystė, prie Didžiosios Britanijos pridėjus galutinai airius. Kurie atsiskyrė galutinai 1920 metais, palikę tik protestantų (oranžinį Bilą pamenate?) Šiaurės Airiją.

1807 – Britanija uždraudžia vergų prekybą.

1810 – išrandamas dviratis. Be pedalų.

1812 – sukuriami pirmi konservai. Konservų atidarytuvas sukuriamas 50 metų vėliau.

1827 – John Walker iš Stockton-on-Tees išranda degtukus ir degtukų dėžutę. O 1834 – sudega Parlamentų rūmai (ilgai netruko).

1829 – katalikams nuo 1673 metų pirmąkart leidžiama užimti valstybinius postus.

1829 – liberalas (sic!) Peel sukuria pirmą policiją, kuri vadinama peelers. Moterys į pylerius nepriimamos iki 1920 metų, o kai jau priima, geriau jų peelers nevadinti. Po to 1837 – uždraudžiamos kaladės (stocks), buvę “administracine“ vieša bausme (ATPK), o 1853 metais ir press gangs, kurios prievarta rekrūtavę į laivyną.

1842 – 20000 čartistų, reikalaujančių balsavimo teisių visiems, susiduria su konstebliais, tarp kurių yra ir būsimas prancūzų imperatorius Napoleonas III, didelėje demonstracijoje Clapham Common, kurios metro stotyje neseniai dviem savaitėms reklama buvo pakeista katukais. Išsiskirsto visi taikiai dėl baisios liūties. Napalys su pačiute grįžta namolio, kur tautiečiai galanda vėl giljotiną – bus nušalintas po pralošto Sedano mūšio prūsokams 1870, kurie po metų sukurs Otto von Bismark dėka Vokiečių imperiją, ir kurios paskutiniu imperatoriumi taps Anglijos karalienės Viktorijos anūkas (kaip ir paskutinis Rusijos imperatorius juo buvęs).

1865 – universitetai tampa atviri visiems (Oxford įkurtas 1185, Cambridge 1209), balsavimas tampa slaptu, kariuomenėje karininkų laipsnių nebegali nusipirkti, anglikonai pasišalina iš Airijos, po penkerių metų atsidaro pradinės mokyklos (bet lankyti neprivalu). 1888 – pagrindinis švietimas tampa nemokamu. 

1865 – Parlamentas su karalienės palaikymu uždraudžia gėjus, bet kadangi karalienė Viktorija nieko nežino apie lesbietes, tai šios formaliai lieka legalios. Ekonomistas Keinsas buvo teisiamas dar pagal šį įstatymą, bet su tėvo ryšiais ir kyšiais išsisuko, o vedybos su balerina iš Degiliavo trupės apdraudė nuo nemalonumų ateityje.

1885 – lordas Salisbury yra toris ir paskutinis premjeras su barzda, o lordas Rosebery pirmas be barzdos.

1892 – sukuriamas užtrauktukas, vadintas c-curity. Nepatikimas ir dažnai atsisega, tad į praskiepus ne kažką.

1893 – Keir Hardie įkuria pirmą Nepriklausomą Darbo partiją, o 1900 metais konferencijoje profsąjungos, socialistų draugijos ir naujas Kooperatyvų Judėjimas sukuria Darbo partiją, kuri žinoma ir dabar kaip pagrindinė kairioji ir opozicinė toriams. 1906 metais pirmąkart Darbo partija pakliūna į Parlamentą – 29 parlamentarai, nors juos neformaliai palaiko ir 22 profsąjungų parlamentarai, kurie formaliai prijungti prie liberalų.

1903 – pirmas aeroplanas brolių Wright JAV. 1909 – Bleriot perskrenda Lamanšą (Kanalą). 1910 – cepelinai pradeda komercinį susisiekimą oru su Londonu (o po to per Pirmąjį Pasaulinį karą ir bombarduos). 1919 – Alcock ir Brown perskrenda Atlantą. 1927 – Charles Lindberg tą padaro vienas (chebros nerado).

1905 – Hubert Booth sukuria pirmą dulkių siurblį… traukiamą arkliais. Triukšmas Londone toks, kad baidosi arkliai.

1910 – įsikišus karaliui Jurgiui V, Parlameto Lordų rūmai praleidžia premjero Lloyd George pasiūlytą žemės mokestį, iš esmės apmokestinusį juos, ir nuo to momento pagrindiniu įstatymų leidimo organu tampa Bendruomenių rūmai (House of Commons), o Lordų rūmai yra garbinga senelių prieglauda – buvusių aristokratiškų giminių ir nukaršusių politikų (reikia Lietuvai, nes ne visus į Briuselį išsiųsi).

1911 – parlamentarai pradeda gauti pirmą kartą algą £450 per metus. Profsąjungoms leidžiama mokėti algas politikams.

Tai va, dabar jau ir jūs begalę informacinių šiukšlių apie mano karalystę žinote.

Cheers!

Reklama
Standartinis

5 thoughts on “The Very Bloody History of Britain

  1. Atgalinis pranešimas: Kaip kovoti prieš liberalizmą liberalizmu? Kaip dr R. Kuodis, aišku | Keverzonės kreida ant grindinio

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s