Marinistika

Apie navigaciją ir pilotavimą

Funkcionieriai! Portfelių pilotai.

– Antis “Funkcionieriai

* * *

Gyvas lietuvių marinistinės literatūros klasikas Rimtautas Rimšas yra gudrus žmogus.

Kaip gi nebus – išmoksi nori-nenori, nes šitiek plaukiojus per jūras lauk iš lietuviškojo gintarinio kranto, tai vis tiek sugrįžti link bakūžės samanotos, o tuomet mielieji pasieniečiai, nors ne tik mūsiškiai aršieji, bet iškart padefaultu žiūri kaip į kontrabandininką.

Ir juos suprasti galima: nes kaip gi taip galima plaukti iš taško A į tašką A ir dar lėtai bei be tikslo? Turi būti kažkokia tame paslėpta prasmė, o viskas, kas paslėpta, tai turi turėti komercinę naudą, kurią va jiems ir reikia tik surasti (nors paslėptos komercinės prasmės ieško tai muitininkai, bet pasieniečiai irgi prasmės ir esmės popieriuose ir išvargusiuose bei vėjų nugairintuose ir druskos įmirkusiuose veiduose ieško) – o kai ras, tai ir bus juk toji kontrabanda, nai nai nai!

Bet kad kur nors nuplauktum, nepaklystum ir po to dar namo sugrįžtum ne kaip Odisėjas, kuriam navigacija pirmyn su chebra link Trojos užtruko dvejus metus (pirmąkart visas laivynas paklydo ir nusiaubė sąjungininką), o atgal – dešimt, tai dar reikia orientuotis laike bei erdvėje, planuoti kryptį bei maršrutą ir dar kontroliuoti viską, kada jau judi pagal Planą.

Nes irgi gali baigtis kaip Kristupui Kolumbui: plaukė pas indus, o atsidūrė pas indėnus. Klausia, kur čia Kalkuta, o jie jam – kalakutą Padėkos dienai. Dievaži, pasmecy kap špingalietai miški lepiaškų nesuzradzy – sako dzūkai iš Gudų girios.

Paprastai visa tai ir buriavime irgi vadinama navigacija, į ką romėnai sakę, kad be navigacijos negausi ėst (lot. navigare necesse est, kas žymioje lietuvių jūros tautosakoje reiškia: kas nenaviguoja, mielas vaike, tam ir silkės duot nereikia).

* * *

Bet apie navigacijos būtinumą gudrusis Rimtautas paklausė iš toli, sukūręs Facebook apklausą rugpjūčio 15 dieną:

  • Kiek jums aktuali astronavigacija?

Ne, va kad imtų ir tiesiai paklaustų:

  • Ar norite, išmokysiu jus, civiliokai™, pagal saulę ir žvaigždes orientuotis, o ne pagal pindosų palydovus?

Tada galimi atsakymai būtų šie (pažymėti tinkamą):

  1. Taip, noriu, kur pervesti pinigus?
  2. Taip, tik neturiu pinigų, bet gal galiu išsimokėtinai su greituoju kreditu?

Bet atsakymų variantai jo parinkti buvę kažkodėl va tokie:

  • a) Tikras jūreivis turi mokėti nustatyti laivo vietą be elektroninių priemonių.

Pirma, tai jūrininkas. Nes ne jūreivio darbas naviguoti. Bet čia šiaip – kalbotyra beigi kalbodara, romėnų vadinama filologija beigi lingvistika.

  • b) Noriu mokėti tiek, kad išlaikyčiau kapitono kvalifikacijos egzaminą.

Labai pragmatiškas požiūris, nes kam mokytis tai, kas neturi apčiuopiamos naudos tūlam lietuviui? Vardan meno? Nejuokaukite! Tik vardan popieriaus – visa lietuviška švietimo sistema ant to pastatyta, o ką nuo mažens išmoksi, tas antra yda.

  • c) Astronavigacijos žinios ir įgūdžiai pakeltų mano savivertę.

Taip, kaip paglosto tą savimeilę “kapitono“ pažymėjimas, balta kepkė ir LBS mėlynas švarkas auksiniais guzikais. Tiesa, tarpukariu LBS uniforminės kelnės buvo baltos, bet sovietukai Nepriklausomybės aušroje neišgalėjo tokių įsigyti, apie kurias dar Ostapas Benderis svajojo kelionei į Rio.

Šiaip savimeilei dabar selfiukus į feisbukus deda – pabandykite, juk ir paprasčiau, nei mokytis astronavigacijos.

  • d) Įdomu stebėti, kaip greitai kinta iš pažiūros statiškas pasaulis.

Bet tai atsiranda gi tokių stebėtojų, kaip autorius (apklausos) ir autorius (šio teksto)!

Tik ko iš mudviejų norėti? Sakytum, eikit jūs geriau nuogų mergų stebėti per internetus, bet tai mūsų amžiuje atsižiūrėjus ir atsigrabinėjus apie jas jau knygos, eilėraščiai ir dainos rašomi. Nors kai kas ir suderina – ir knygas parašo, ir nergoms astronavigacijai laiko lieka.

  • e) Tai seniena ir man neįdomu.

O va be reikalo.

US Coast Guard akademija grąžino astronavigaciją į kadetų (jei karo kadetai yra kariūnai, tai jūros – jūriūnai?) mokymo programas, nežiūrint to, kad GPS priklauso pačioms JAV. Ir nemanau, kad savivertei pakelti. Ir nepaisant to, kad nuo 2018 metų planuojama visame komerciniame laivyne pereiti nuo popierinių jūrlapių tik prie elektroninių chart plotters, kurie padefaultu sujungti su GPS.

Maža to, kaip sausumoje bandomi išmanieji automobiliai, kurie patys save pasivairuos, taip jau kuriami ir laivai, kurie patys sau varys per vandenynus. Vienutininkams buriuotojams tuomet dar liūdniau bus, ir ne todėl, kad tuose laivuose kartais AIS atjungiamas – bet ir dėl to, kad popierinių jūrlapių jiems niekas taip nespausdins (komercinė laivyba išpirkdavusi virš 80% viso tiražo), ir kad toks aklas geležies gremėzdas (nors pagal greitį – gerokai keliskart lenkiantis baltašonės laivės greitį) turės pirmumą prieš viską, kas pasipainios jo kelyje.

Tai astronavigacija (kuri vadinama celestial navigation – laivavedyba pagal dangaus šviesulius) gali tapti gana įdomiu reiškiniu: iš vienos pusės, kariškiai ją susigrąžina, iš kitos – ant ko koordinates civiliokui savo laivelyje susižymėti? Mokyklinio atlaso savo kindle ar iPad skaityklės lange? Bet labai tikėtina, kad juk tas divaisas bus su GPS ir taip susietas.

cole-sextant

Tikėtina, kad jaunoji karta nepames senukų navigacinio paveldo (iš walkingmountains.org)

* * *

O dabar apie kitą temą dėl sąvokų, kas išties yra navigacija, ir kas ne visai ji, ir kaip ten su ta elektronika joje.

Aš truputį esu angliškų tradicijų puoselėtojas, anot kapitono (šitas jau kapitonas) V. Vizbaro, tai man aktualu patikslinti:

  1. Navigation ar pilotage?
  2. Ar elektroninis laikrodis laikomas elektroninės navigacijos prietaisu, ar DR būdui navigacijoje leistina tik mechaninis?

Į ką Rimtautas Rimšas atsakė:

Tamsta savo paskutiniu klausimu išsidavei, kad normalų laikrodį net ir emigracijoje nėra lengva įsigyti, ar ne?

Šiaip tai vargstame mes čia, vištukams galvukes sukiodami, aha. (įterpti verkiančio pagranduko ikonėlę)

Klausimas, manau, buvo aiškesnis nei aiškus – BE ELEKTRONINIŲ (rusiški, kiniški etc. prisukami budilninkai į tą kategoriją nepatenka). O apie pilotažą, navigaciją, jūreivius ir jūrininkus reikėtų išsiplėsti bent iki 1543 sp. ž. – kas juos skaitys?

Aš skaitysiu. Tingėsiu, aišku, bet klasikus skaitau.

Šiaip priminiau, kad Joshua Slocum tikrai skundėsi dėl laikrodžio. Pirko pigiai, tas sulūžo. Navigavo aplink pasaulį ne tik kad be sekstanto, bet ir be laikrodžio.

Klasikas todėl nenurimo:

“Platuma, išmatuota vidurdienį“ (J. S. “Vienas su burėmis aplink pasaulį“, Baltos lankos, 2011, p. 168). Žinoma, gal matavo su astroliabija arba staliaus kampainiu.

Tai pasakysiu tiesmukai, kaip Marijonas socdemams apie jo dainų vagystes: Baltos lankos, kas ironiška, yra išties A. Dovydėno šyvos kumelės sapnas savo vertimu. Šyvas arklys yra baltas (kas artojų krašte savo plūgo rankenos kišenėje nesugrabalioja, supainiojęs ją su linksmakočiu).

Skaitykite originalą. Ten visur dead reckon. Taip, kaip to meto kapitonas, Joshua be abejo mokėjo naudotis sekstantu! Bet juo net ne kasdien savo poziciją tikslinosi.

Klasikas “nesutinka“:

Įsitaisei kažkokį dublerį, kuris prieš keletą valandų tamstos vardu tvirtino, kad J. S. plaukė išvis be sexo. Kažkada ir mes, kad ir po Baltiją tik dead reck naudojom ir kažkaip visur pataikydavom. O per didelį vandenį per savaitę kartą pakanka pasižiūrėt. Ir artėjant prie bardako, vadinamo krantu. Tiesa, jau Čičesteris sexą mini vos ne kas antram puslapy.

Nesakiau, kad išplaukė be. Sakiau, kad navigavo be. Tame yra skirtumas.

Čia leiskite alegorija kaip tas, kuris su ruskiais vandeniu vaikšto, paaiškinti mintį nesupratusiems ginčo, kurio išties nėra: jei turite kelionės tikslą ir susidėliojote maršrutą, tai pakeliui eidami dairotės orientyrų, kartais pasiklausdami kelio, ar vis tik taip ištisai einate ir visų sutiktų žmonių ir klausinėjate, kur esate ir ar teisinga kryptimi judate, prieš kiekvieną žingsnį (angl. čia – leg) žengdami?

Taip ir su DR (dead reckon) bei vietos nustatymu pagal dangaus šviesulius (EP – estimated position), kad sužinotum, kur išties esi. Jei ne su GPS, tai naviguoji pagal DR (lagas + chronometras), o poziciją tiksliniesi, ir labai gerai, jei kartą per parą, o ne rečiau, su EP (sekstantu).

Beje, juk tą patį gi ir Rimtautas pats teigia plaukime per Baltiją daręs, ir kad vandenyne išties pakanka kartą per savaitę pasitikslinti. Prieštaravimo išties tarp mūsų teiginių absoliučiai jokių! Myr, drūžba, sekstant.

O va F. Čičesteris juk buvo lakūnas – jo lėktuvas kaboti ilgai negali, kaip laivas kad plūduriuoti, tai jam knieti tikrintis dažniau. Įprotis (pamenate, ką aukščiau rašiau, kad papratimas – antra yda?). Nors tarpuose pilotai ir tuo metu išties pilotavo DR būdu, o navigavo savo navigatorių (dzūk. šturmanų) pagalba su sekstantais EP.

Kai Joshua Slocum išties varė kaip ir klasikams priklauso ar aplink pasaulį, ar per Baltiją su DR. Tikrinosi gal dar rečiau nei kas savaitę. Nes dažnai net jūrlapių neturėjo, tai kas jam iš tų platumų žinojimo? Kad žinotų, ar krantas toli? Na, tai išlįsk į kokpitą ir apsidairyk! Net ir su GPS priekrantėse tik prietrankos pagal ekraną, o ne faktą plaukioja.

Jam išties svarbu buvo kryptis (pagal kompasą) ir nuplauktas kelias per laiko tarpą (laikrodžio valandinės rodyklės pakako, nes minutinė jam nulūžo – bet kad iki tol laivuose išvis pagal smėlio laikrodį kas pusvalandį varpu skambinę) pagal laivo greitį (lagas, kitaip – greitmatis, kas nesupranta), kas duodavo apytikrę jo buvimo vietą (primenu mokyklose fizikos pradmenis: kelias S = greitis v x laikas t, nes trupmenoje susipaprastina laikas ir lieka tik kelias, bet čia jau ne humanitaro protui suvokti).

O kam jam buvo reikiama tiksli, kai vanduo aplink kelios net ne dienos, o savaitės kelio į visas puses, išskyrus žemyn?

* * *

Dar įdomiau, kad man tenka grįžti prie mano pirmojo klausimo: navigacija ar pilotažas?

Išties lietuviai buriavime nepratę skirti šių sąvokų, nes mokėsi iš ruskių (ir vadina olandais kažkodėl), o tie durneliai neskiria ir dažnai išradinėja dviračius, o po to mūsų krabai nuo jų beždžioniauja.

Angliškai gi navigation apibrėžia orientavimąsi ir laivavedybą be kranto orientyrų (atviroje jūroje arba vandenyne), kada piloting/pilotage – tai orientavimasis ir laivavedyba pagal kranto arba priekrantės (kartais – netgi dugno ir gylių) orientyrus. Ruskiai dar kartais tokią vadina “kabotažine navigacija“, todėl pas juos ir yra tokie “tolimojo plaukiojimo šturmanai“ (keista, kad ne tolimojo vaikščiojimo), kurie išties užsiima navigacija, o ne kabotažiniu orientavimusi, kuriuo užsiima bazinį šturmano kursą (pagal pelengus) baigę jų moriehodkėse.

Ir iš čia – pilot, kas verčiama dzūkų kaip locmanas (nėra H, ne lochas – tas Šeulia reišk ežers), t.y. laivavedybos specialistas, kuris veda laivus pagal jam žinomus kranto ypatumus ir orientyrus (t.y. pilotuoja, ir pilotuoti pradėjo anksčiau, nei lėktuvai atsirado). Toks jis yra samdomas iš vietinių čiabuvių (dėl local knowledge), nes laivuose yra savi navigatoriai (dzūk. šturmanai), kurie daugiau atviresnio orientavimosi sporto specialistai (net kai krantas iš esmės menamas arba matosi tik jo linija, bet ne orientyrai).

O nedideliuose komerciniuose burlaiviuose (škunose ir brigantinose) anksčiau second mate, kuris yra navigation officer, dažniausiai netgi dirbęs su visa įgula kaip hands, nes pats skipper, kaip laivo master, navigacija išties užsiimdavęs – todėl laivėse (yacht) ir išlikę, kad navigacija yra pirmaeilis skipper arba master of yachts įgūdis. Ir ką jums klasikas aukščiau siūlo mokytis, jei dar nepamiršote.

Suprantama, be GPS (kam tas rusiškas išsisukinėjimas kreivakalbe, kurią pašiepiau klausimu apie laikrodį dėl navigacijos “elektroniniais prietaisais“, kad palydovinė navigacija yra amerikonų rankų darbas, suprask, cėrėū ir gosdepo imperialistinis sąmokslas prieš miroliūbyvą naciuką?), tai navigacijoje pagrindiniu einamuoju laivo vietos nustatymo būdu būta DR – dead reckoning.

Jei dangus būdavęs apniukęs, tai rankiniu būdu tą greitį taip ir pamatuodavę 12 valandą dienos arba dažniau pagal poreikį, jei to reikėjo: a) sailing master burlaiviuose; b) quartermaster piratams; c) dabar navigator arba second mate.

Šiems dviem būdams navigacijai dabar belieka pažiūrėti į chart plotter, kuris gauna signalą iš GPS, vietoje to, kad ją išskaičiavus (estimated) – šviečia ten saulė ir ar debesys žvaigždes uždengia, ar vaisku ir giedra kaip tyros bocmano akys po vizito pas vyr.mechaniką į kajutę.

Ar tiems DR ir EP išties taip jau ir reikia elektronikos?

Na, galima ir be jos: lagas (greičio matuoklis) gali būti mechaninis, laikrodis (chronometras, jei tiksliau) irgi, o sekstantui elektros irgi nereikia.

Kas dėl pilotažo, tai vietoje DR išties patogiau vietą patikslinti pagal orientyrus ir pelengus (bearing to), t.y. kampus į juos pagal kompasą arba, jei tiksliau, kampus pagal pasaulio šalis (čia dabar nesileisiu į niuansus tarp True ir Magnetic, kaip ir nesileidau į niuansus dėl srovių poveikio prie DR ar laiko juostų prie EP).

Tokia navigacija (tfu, tu rupke – piloting!) išties remiasi position fix (PF) būdu. Ir šitam navigavimui nereikia irgi jokios elektronikos – kompasas su kryptuku pelengams imti neprašo irgi elektros.

* * *

Žodžiu, eikite mokytis tikslintis savo pozicijas sekstantu pas Rimtautą Rimšą, ir nesukite be reikalo sau galvos, kad viskas sudėtinga ir gal ne jums.

Sudėtingais dalykais paprastus padaro tie, kurie menkai tyrimo subjektą bei bendrą konceptą™ išmano. Rimtautas gal ir ne taip sklandžiai* viską kaip aš paaiškins, bet paaiškintų ir man sekstantą, ir ne tik.

Ahoy!

Arba ne.


*tik nesakykit, kad nepagavote ironijos ir turėjote tikslintis, kas po žvaigždute. 0 apie žvaigždes ir trigonometriją – ten pas jį, prašome.

Reklama
Standartinis

3 thoughts on “Apie navigaciją ir pilotavimą

  1. Rasa T. parašė:

    Man iš kart nepadoriai/intriguojančios mintys kilo pamačius žodį “sekstantas“. Kas tai yra? Gal visai ne tai, ką pagalvojau? 🙂 🙂 🙂

    Patinka

  2. Atgalinis pranešimas: Apie žymėjimus | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s