Užjūris

Apie jus, mus ir politikus

Žinot, man truputį kainavo pastangų ir užtruko laiko, kol išmokau atskirti, kur yra pas mane arba pas mus, suprask, čia, Londone arba Jungtinėje Karalystėje, ir kur yra jau nebe mano, pas jus arba jūsų.

Vieno dalyko, tiesa, dar neišmokau, tai nebesidomėti Lietuvos reikalais. Vis dar kartais skauda ar yra apmaudu, kad jums ten nelabai sekasi kažkas, ir kad man vis dar norisi, nepaisant to, kad išvykau, jog Tėvynėje būtų geriau, nors pas jus grįžti nebeketinu.

Na, paprasčiausiai man neliko vietos po apniukusia Lietuvos saule (tiesa, mano Amžino Rudens karalystėje tos saulės šią vasarą turėjau 3 dienas, kai per vieną jų dirbau), o skirtumas emigranto nuo ekspato ir yra tame, kad tai ne laikinai užsidirbti užsienyje ir grįžti – emigracija yra su visam atia. Nors kai kurie emigrantai persigalvoja, aišku. Ir ne todėl, kad emigracijoje balta duona šikną raižo.

Aš persigalvoti nematau nei reikalo, nei priežasčių. Anądien kažkas pajuokavo, kad efektyviausia kova su emigracija prasidėtų tuomet, kai apklaustum politikus ir valdininkus, kodėl tie nenori ir neketina emigruoti – priežastys ir būtų jūsų priemonių planas.

Ir kai aš rašau, kad jūsų respublika mirusi, tai reakcijos niekada nebūna man palankios.

Šiaip sutarkime, kad respublika yra ne kokia naujoji gubernija iš Sieverozapadnyj kraij pagal bolševikus, bet atstovaujamos demokratijos forma. Pastaroji ir rašoma mažąja raide, kai šalis, kaip tikrinis daiktavardis – didžiąja, pvz., Lietuvos Respublika.

Ir jūsų respublika mirė ne vakar – į komą ji krito gal dar anksčiau, nei pirmą kartą jums davė parinkti sovietiniu rinkimų farso būdu Grybcę iš nulio realių kandidatų, o antrąkart ir vėl perrinkti iš krūvos balčyčių be konkurencijos. Nereikia iš Huilo ar Batkos perrinkimų taip ir žvengti – susiraskite veidrodį. Arba nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose praeikite pro visas tas neteisėtas pilis ir dvarus – jūsų Respublikoje respublika yra mirusi, nes įteisinti vagys net nebesivargina įsiteisinti.

O anuomet anie Prezidento rinkimai buvo jau akivaizdus respublikos dekadensas, o mano prognozės, kad ją išrinkus Lietuvos laukia liūdna ateitis, išsipildė su kaupu. Tiesa, jums gali atrodyti ir kitaip. Kada iš šalies, o ne šalies viduje, į tai pažiūri, tai gali ir nebeatrodyti.

Keista tai, kad man priekaištaujama dėl to, kad aš, suprask, stumiu ant brangios Tėvynės, kada išvykau. Taip, šitas tikrai pastebima dažnai emigrantuose, bet kodėl pastebima selektyviai, aš tuoj paaiškinsiu. Tik pradžioje atkreipsiu dėmesį, kad jei būtumėt įdėmiai skaitę mano tinklaraštį Punkonomics, tai tos kritikos su kaupu rastumėt dar gerokai iki tol, kol išvykau (beje, išvykimas, jei taip gerai paskaičius kritiką dabar archyvuose, tuomet atrodo dėsninga išdava). Netgi dabar tos kritikos pažeriu mažiau, nei anksčiau.

O derėtų išmokti išvis nieko apie Lietuvą neberašyti.

Kaip lietuvių liaudis ir pataria: apie mirusį arba gerai, arba nieko – o jūsų respublika yra mirusi. Ir jokie vidiniai procesai jos neatgaivis. Kodėl?

Todėl kad provincijos tuštėjimo dėsnis tą paprastai paaiškina: visos revoliucijos daromos geriausių, o ne blogiausių – išvyksta pirmiausia pirmieji, po jų antrieji. Lieka pilkos vidutinybės, kuriems yra gerai. Jie tampa establišmentu, o tokiems revoliucijų nereikia. Prisitaikymas – štai jų modus operandi. Konservatyvizmas su visais draudimais, kuris įsigali vis labiau Lietuvoje – štai kas yra jų egzistencijos saugumo garantas.

Atsiprašau – jūsų. Ir atsiprašau, kad aš taip tiesmukai. Ir kad jus tai žeidžia.

Bet jums atrodo kitaip. Atrodo, nes jums to norisi. Norisi, kad taip atrodytų kitaip, nei baksnoju pirštu, kaip išties yra.

Jūs pykstate ant kritikuojančių jus ir jūsų sistemą emigrantų todėl, kad kažkur širdies gilumoje jaučiate, kad jie gali būti kažkur dar ir teisūs taip teigdami, nes juk ir išvyko ne todėl, kad kitur yra gerai. Ne, anglijose nėra gerai. Tai Lietuvoje yra blogiau, nei anglijose.

Nors čia nuo požiūrio taško priklauso: kai vis tik prisiversdavau save skaityti lietuvių kalbos pamokose privalomą literatūrą, sužinodavau tokių įdomių liaudiškų life-hack: pasirodo, piemenėliui per gruodą šlepsint basomis paskui karvės uodegas, jo nušalusias vaiko pėdas padėdavo sušildyti įlipimas į šviežią karvašūdį.

Aš suprantu, kad jums taip komfortiška ir šilta.

O erzina jus todėl, kad jūs nuoširdžiai nekenčiate emigrantų (kokie dar svaisčiojimai apie dvigubą pilietybę – jūs mielai pasus atimtumėte dar gerokai anksčiau iki tol, nei kad emigrantai kreipiasi dėl juos priglaudusios valstybės piliečio paso!). Aš apie tai irgi jau rašiau – negi priminti?

Nes jums patogu tyčiotis iš emigrantų – turite visą to kultą, jo pranašus, šventikus ir išpažinėjus. Jums labai norisi, kad visi emigrantai būtų bedančiai buduliai menku intelektu, sukiojantys viščiukams galvas fabrikuose arba skutantys silkėms uodegas.

Toks bendrapiliečio deklasavimas ir dehumanizavimas yra labai puiki kovos su juo strategija. Aš taip “istorinį paveldą“ ant Žaliojo tilto paverčiau balvonais – ir per įtakingus viešąjai nuomonei asmenis, kurie man simpatizavo (kai kurie apsigalvojo ir po to perėjo į mano argumentų pusę), tai padėjo galop tuos špižinius okupacijos simbolius nukelti (tiesa, politikams labai bailiai ir atsargiai, neva, remontui, tad kitas meras, tikėtina, vėl juos užkels ant postamentų).

Lygiai taip pirmas Facebook palikau Atvėsaitę kvailės vietoje, nepaisant jos diplomų ir pareigų, ir net nepadėjo blogerių arbatėlė to įvaizdžio atstatyti (man, tiesą sakant, sunku nebuvo – dėkingas subjektas, siekiant tokias pašalinti iš Lietuvos politikos visam laikui; jei taip gerai pagalvojus, bet galvojančių nedaug).

Tad gal neturėčiau dabar skųstis, kada karma is a bitch ir atsisuko jūsų nemeilė jau prieš mane?

Tik man tai ką – aš esu sargas, jei taip norite. Ir jei tai padeda jums geriau jaustis. O sargas emigrantas – tai ką jis išmano apie politekonomiją jūsų šalyje, ar ne?

Neturėtumėt tad įsižeisti, kada toks “budulis be dantų“ jums skiedžia vakarietišką imperialistinę propagandą, kaip anuomet sakydavę, apie kuriamą šviesų komunistinį rytojų Lietuvose TSR (TS – ne Tėvynės Sąjunga, nors Lietuvą vatiniai ir vadina landsbergistine). Ir kad dar yra vietose galimų laikinų negerovių, bet partija ir vyriausybė deda pastangas trūkumus pašalinti – pasidžiauk kokiomis trinkelėmis grįstomis provincijos miestukų gatvėmis, rupūže!

Kas kad tie miesteliai tuoj taps vaiduoklių kaimais. Jei būsite Rhodes saloje ilsėdamiesi vietoje Palangos, ten šalia yra Alimia salelė – nuplaukite pažiūrėti, kaip atrodo, kada visa sala ir visas miestas tiesiog emigruoja vienu metu. Lietuva kasmet praranda po Mažeikius.

Ir, beje, nuliūdinsiu piktdžiugas: kaip įsitikinau aš pats ir kaip matau iš kitų pavyzdžių, bet Lietuvoje dantis taisytis jau yra brangiau už Londoną.

Dar kažkas važinės iš įpročio arba Seimo pirmininkės lie-vos Loretos Tutita stiliaus neįgalumo išmokti vietinę kalbą, nes, koks sutapimas, mokėsi kitą ir supranta tik su žodynu, bet ateityje ir gabesni stomatologai emigruos ten, kur už jų gabumus bus mokama daugiau, o mokesčių atskaičiuojama mažiau, ir kur ne tik politikai valdžioje yra mažiau glušiai, bet ir kaimynas nėra agresyvus marozas. Tiesą sakant, aš pas tokį gabų stomatologą ir taisiausi – lietuvių kolega procesą būtų ištęsęs bent keliems seansams, nes kiekvienas atėjimas yra jo pajamos.

Tačiau gana čia tuos man dantis užkalbinėti jums.

Aš tiesiog manau, kad laikas išmokti neberašyti nieko apie Lietuvą, jos politiką ir ekonomiką. Nors turiu įrašą avansu, kurį ketinau paskelbti prieš rinkimus, į temą, kad nėra už ką balsuoti ir už ką dera balsuoti. Ir ketinau parašyti apie jūsų Raudonąją Dalytęœ™, įvertindamas jos nuopelnus ir žalą per dvejas kadencijas. Bet netgi trumpas kritiškas atsiliepimas apie ją gali iššaukti va tokio turinio žinutes:

maryte

Na, privataus kultūrnamio direktorė nors nuoširdžiai parašė, o kiti prameta patyliukais. Kažkas iš anksčiau skaito ir prisimena, kad parašydavau ir visai smagių dalykų, todėl dar pakenčia.

Todėl gal ir derėtų į juos fokusuotis – tiek dalykus, tiek ir skaitytojus.

Nežinau, ar tęsiu tuomet Punkonomics, nes ten dauguma temų buvo vis tik ne geopolitinės, bet Lietuvos aktualijos. Dabar apie jas tegul Algio Aktualai kalba. O aš geriau rašysiu apie tai, kas man pačiam yra #smagu. Neturi man skaudėti širdies dėl Lietuvos, nes juk emigrantų nekaso, kas joje vyksta – išvyko, ir amen.

Šiandien dar yra Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventė. Skirtingai nuo lenkų, lietuviai švęsdami apsimetinėja, o kai kas ir į Žolinę linksta – čia kaip kunigo prašyti pašventinti Zodiako ženklo pakabuką. Bet lietuviai yra ganėtinai schizofreniška tauta, jie prieštaravimų nemato. Juos tik erzina, kada yra prieštaravimas tarp stereotipinio čikenfektoriaus ir jo išsakytos argumentuotos bei pelnytos kritikos Tėvynei.

Bet kam spardyti pastipusį šunį?

Shoot Your Ol’ Dog Down.

Reklama
Standartinis

3 thoughts on “Apie jus, mus ir politikus

  1. Čia kažkaip reikėtų susitarti ar žmogus, deklaravęs išvykimą, automatiškai praranda teisę stumti ant Lietuvos ar dar paliekam kažkokias išlygas, kad tą teisę išsaugo tie, kas bent apsimeta, kad kada nors norės sugrįžti.

    Patinka

  2. Atgalinis pranešimas: London’s Callin’ (46): jau dveji metai | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s