Muzika, Užjūris

Kam man dabar dvi gitaros?

Kai aš pirkau gitarą, kuri paaiškėjo po to esanti 7 metais už mane senesnė vyresnė, dar pajuokavau, kad jei tektų eiti groti į gatvę už arbatpinigius, tai tokia gitara labai tiktų, nes būtų akivaizdu – ne veltui groja gatvėje, nes neturi už ką net geresnės nusipirkti, duokite svariukų!

Bet va anądien užėjo į Facebook Eimantas Norvaišas ir sako: negali šiaip susigalvojęs groti gatvėje – juolab, metro!

Atrodytų, nemažai čia jų grojančių mačiau, ir nors čia Londonas, kaip sostinė šalies, kuri yra muzikos pramonės pasaulyje Nr.2, bet kai kurie muzikuotojai ne ką daugiau mane ir lenkia jau. Nors visumoje, aišku, lygis aukštesnis, nei būna kartą metuose Piliofkėje Vilniuje per audio-graffitti™ dieną. Bet ten ir to muzikos kaziuko tikslas kitas.

Taigi, paklausiau, kaip tai negaliu?!

O va, sako, negali, todėl – ir davė nuorodą.

Ir perskaičiau ją, ir nuliūdau.

Nieko sau!

Tai net Londono subkultūros rajonėlis Camden Town, kuris vilioja turistus ir žioplius visokius avangardu ir paraleliniu mados bei stiliaus suvokimu, pasirodo, yra vienas griežčiausiai su gatvės muzikavimu kovojančių rajonų mieste: be licencijos grodamas (ir šiaip rengdamas bet kokį gatvės pasirodymą) gausi baudą iki £1000 su instrumentų konfiskavimu (magistrato teismas, aišku, paskirtą baudą ir sankcijas gali apmažinti, jei būsi gabus įrodyti, kodėl tą reikėtų padaryti tavo atžvilgiu). Ne ką geriau ir kituose miestuose, sako.

Jei dabar The Beatles bandytų groti ant stogo, tai jiems iškviestų ugniagesius su policija, kuri išvežtų ir Rolling Stones Camden Town, o jame gyvenusi Amy Winehouse net prisiliuobusi, kaip buvo įpratusi, tyliai truktų į komą, bet neitų padainuoti su chebra gatvėje ant bajerio prie kokio pub.

Talentas nesvarbu. Karalystė nebenori laisvės, ir kaip sakė Robin Hood, kur ta senoji geroji Linksmoji Anglija? Viskas reglamentuota, ir dabar tikrai dėl to jokios ES, kaip įpratę, nebeapkaltins.

Tad, kad jau turiu naują gitarą Vintage V300 (solid top; natural color – ačiū Linui Pečiūrai už patarimus!), tai parduodu savo Eko – visą diskusiją apie modelio ir metų nustatymą galima paskaityti gitarų fetišistų grupėje Facebook.

Finally, Vintage solid top guitar V300 is in (left) so Eko model of 1962 made in 1963 (right) is to go out. C'est la vie.

A post shared by Egidijus Nasevičius (@skipperltu) on

O kas tingi, tam esminės išvados iš ten:

Stefano Aria 1962 Eko, P serie. It was probably made in Italy by Sicilian luthiers under the influence of German school through the instruments made in the ex-Jugoslavia bought by Pigini in the late ’50 and distributed under the brand Giemmei.

Kield Frithiof Andersson that number means (most likely) that its made in Yugoslavia [Slovenia]. I have heard/read that the numbers means: 3 is the last digit of year (in this case probably 1963 ) and the 3616 is the production number from that year.

Taigi, atiduodu Eko už £50 su visa įvilkte ir be persiuntimo išlaidų – stygos pakeistos visai neseniai, yra diržas pasikabinimui groti stovint.

Nes kam man dvejos gitaros, jei nekoncertuoju, tiesa?

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s