Knygos

Apie po to

Galbūt, tai bus drėgme persisunkianti rudens popietė.

Juodai apsirėdžiusi artimųjų ir prijaučiančių grupelė, stengdamasi neįmaknoti batais į besivoliojančius molio grumstus, būriuosis aplink tavo duobę. Vienoje pusėje bus krūva grunto, kuriuo bus užpilta ta medinė dėžė su tavo nejudriu kūnu joje, kai ją pagaliau nuleis ant dugno.

Kažkas kūkčios. Kažkas nutaisęs liūdną veidą galvos apie vakaro planus. Kažkas paslapčiomis žvilgčios į laikrodį, nes ir taip viskas užsitęsė, o reikia skubėti, yra reikalų, gyvenimas tęsiasi.

Tu stovėsi nematomas ant duobės krašto, o tavo kūnas jau bus supakuotas į medinę dėžę ir paruoštas užkasimui. Tavo angelas sargas, papilkėjusiais nuo laiko sparnais ir vargo veidu, sumuš rankomis su tavo mirties angelu ir neatsigręždamas išnyks tolyje aukštyn. Tas kitas, atėjęs tavęs išsivesti, toks juodais sparnais ir plaukais, smailia nosimi ir primerktomis akimis bei abejinga ir šiek tiek ciniška grimasa lūpose žvelgs į tave su dalykiniu susidomėjimu pavargusio per amžius išlydinčiojo.

death_angel_by_robertomoura-d37gc5h

Roberto Moura (iš robertomoura.deviantart.com)

Tu jau nebesiblaškai, o ir paskutinės minutės dar čia – prieš amžinybę, iki tave jis palydės nuosprendžiui.

Ir ką tu tada pasakysi apie savo gyvenimą, žmogau?

Ne jam.

Šitam išties nelabai įdomu – jis tave tik palydėti atvyko, kad nepaklystum. Arba neužsibūtum. Jei norėsi, galėsi pakeliui netgi išsipasakoti, bet juk žinai, kad nepasakosi, o jis tau nei sakys, nei atsakys. Pasakoti aukščiau irgi neturėsi ką – ten ir taip žino viską. Reikės tau pačiam atsakyti tik į vieną klausimą:

Ką pasakysi apie savo gyvenimą, žmogau?

Galėsi girtis, kaip laimingai ir su džiugesiu kėleisi kasdien ir veidrodyje įtikinėjai senstančią fizionomiją, koks gyvenimas puikus, ir koks tai tavo pasirinkimas gyventi džiugiai, puikiai ir nuostabiai? Arba gal tavo veide atsispindėjo tik rimtumas ir solidumas, nes taip pridera rimtam ir solidžiam?

O gal pasigirsi sėkme, kuri matuojama pinigais ir turtu, dėl kurio jau neužilgo susipjaus artimieji ir giminaičiai? Arba beprasmiškai išvaistytu laiku ir sukauptu po savęs tik visišku neturtu ir begalinėmis skolomis, dėl kurių gyvieji turės rūpesčių daugiau, nei tau rūpėjo dar tada, kai nebuvai supakuotas į medinę dėžę? Pasiekimais ar neišnaudotu potencialu? Nusivylimu ir nuvylimu tų, kurie tikėjo, kad gali daugiau? Daugiau ko?

Savo drąsa neigti po to ir prisiimti atsakomybę už dabar arba gal visais savais ir svetimais dievais, kurių garbinimo ritualuose seniai pametei esmę, kam ir kodėl tai išvis darai arba nebedarai, nes – o kam?

O gal meile? Savo meilėmis ar ta vienintele, kuri nebuvo vienintelė? Rūpesčiu pasirinktu atsitiktiniu žmogumi, tapusiu savu, o gal išdavyste? Draugyste, kurią puoselėjai, bet nebuvai jos vertas? Draugais prie bokalo ar draugais pramogose, kelionėse, reikaluose arba bėdose – pakeleiviais ir praeiviais, pamirštais arba vertinamais, priešais ir niekšais, patikimais ir atsainiai atleidžiamais, pataikūnais, pavydūnais, nuoširdžiais ir apsimetėliais?

Namais pastatytais, medžiais pasodintais ir vaikais užaugintais arba jų nebuvimu? Suplanuotu, bet nespėtu? Svajotu, bet nepasiektu? Praleistu, nors galėtu?

O gal pasigirsi visomis perskaitytomis knygomis ir praeitais mokslais, studijomis bei seminarais ir tais diplomais, kurie, neva, suteikė tau dar daugiau išminties, kad tikrai gali dabar jau atsakyti į tą vieną klausimą:

Ką pasakysi apie savo gyvenimą, žmogau?

Galbūt dabar matai, kad tai, kas atrodė svarbu, išties tebuvo tuštybė ir beprasmybė. Bet tai dabar, kai stovi ant duobės krašto, prieš nuleidžiant irstantį nebereikalingą kūną ant jos dugno. Ir ar reikėjo tiek laukti, kad ir dabar nebegali nieko pasakyti apie savo gyvenimą, žmogau?

Ir ar kada galėjai? O jei gali, ar tu esi tuo tikras?

Pasakyk darkart aukščiau. Kai jau nueisi.

O aš atsakymo neturiu.

* * *

Dar neprašvito, bet Londono tyloje skamba St. Paul’s Church varpai. Sutapo.

Reklama
Standartinis

10 thoughts on “Apie po to

  1. RasaT. parašė:

    Maždaug prieš 16-17 metų, žuvus seseriai, labai kamavo mirties – pomirtinio gyvenimo tema. Ypač kai žmogus išeina priverstinai. Tuomet pasaulis griuvo ir skilo į gabalus. Netyčia atradau britų grupės Arena muziką, ty jų diską The Visitor. Visas albumas skirtas momentui nuo mirties iki sielos išėjimo. Su pamąstymais apie gyvenimą. Muzika non stop, kurią reikia klausyt, pamiršus viską

    Patinka

  2. Atgalinis pranešimas: Groundhog Day | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s