2015-ieji metai eina į galą, kad juos kur galą, nes jei pernai rašiau, kad tokių šlykščių metų neturėjau, tai, esant duobėje, kažkas iš apačios dar ir pabeldė, kviesdamas į svečius.
“O tu kūūūūūrrrrrmi!“ – nusispjoviau.
Gal todėl manau, kad išties todėl yra dzin. Na, juk ir šo be odigos kariamas pripranta. Labai tiksliai Rimtautas Rimšas savo ketvirtoje knygoje pažymėjo apie žmones ir daiktus – nereikalingi daiktai gali dar atrasti antrąkart savo naudingumą. Nereikalingas žmogus – niekad.
Ne todėl, kad fatalistas ir pesimistas, bet kad esu cinikas (ir optimistas?), tai pasakysiu todėl – va ir nėra ko tuomet dėl to brazdentis į užtrenktas už nugaros duris ar kamuoti žmones, kurie tave ima pamiršti, nes tu jau “ten“ (gerai, kad dar ne Anapus).
To ir jums linku – ne, ne kryčio ar kelionės Anapilin, kurios gale vis tiek finalas visų tas pats šioje Ašarų Pakalnėje (kas ten iš Viršaus ašaromis lyja, rupūžės?!), bet va tos nuostatos, kad jei kažkas jus nurašė, tai nekamuokite savęs ir ano žmogaus noru sugrįžti į praeitį. Net jei ir skauda. Net jei tik šiaip apmaudu. Net jei išmestas daiktas turi daugiau galimybių – kitam yra sunku ir skaudu savaip, patikėkite.
Sutariam?
Tai dabar apie tinklaraštį ir metus jame.
Aišku, formaliai, tai tinklaraštis yra išvis naujas – šių metų Advento galo produktas. Todėl Žodžiaspaudės beždžionėlės dar nesugeneravo savo įprastinės metų statistikos (kai ir jei bus – įdėsiu papildomai).
Tačiau tai tuo pačiu šis tinklaraštis (ar veikiau – asmenraštis?) yra savotiška mano tinklaraštystės defragmentacija – nes dabar apjungė tris mano rašytus teminius tinklaraščius į vieną:
- Seiikan – Apie karate kitaip,
- Skipper.lt – Ne tik buriuotojams, ir
- Punkonomics – Keverzonės kreida ant grindinio (dar iki to laiko, kada kreidutininkai Daukanto a. pradėjo peckelioti tie-SOS).
Tad niekas nenusimetė, bet įgaus, manau, daugiau mano asmeniškumo tekstuose (kuriuos išmokau rašyti trumpiau, ar pastebit???).
Maža to, kai kurios į anuos tinklaraščius nelabai tilpę temos dabar gauna savo pilnavertes rubrikas – knygų ir filmų atsiliepimai bei kelionės, kaip ir atskira tema Emigranto užrašai. Aš suskaičiuoju iš viso 7 temas dabar.
Kaip ir muzika – maža to, kad nusipirkau 1963 metų italų firmos EKO gitarą (jau sakiau?), tai daugiau laiko skyriau būtent jai, o ne rašymams tinklaraščiuose. Ir iš to atėjo aukščiau minėta sielos ramybė bei gimė keletas dainų, kaip ir jų vertimų, kuriomis dalinsiuosi ir čia: ne tik tekstais, bet ir akordais beigi melodija (dėl šitos droviuosi – prastas iš manęs dainorius) – todėl galėsite groti ir dainuoti draugų ratelyje, jei tik bus ūpo. Man bus malonu žinoti, kad kažkas suteikia dainoms gyvybės (ir padainuoja geriau, nei aš, kuo net neabejoju!).
O daugiau… kam dairytis į praeitį tinklaraštyje? Tam yra paieškos sistema archyvuose.
Aš vis dar esu facebook, o visi marinistai tam turi netgi eksliuzyvą – atskirą puslapį ten.
Visumoje kažkaip optimistiškai ir šviesiai žiūriu į ateinančius 2016-uosius metus, net jei reiks su kurmiais labintis. Bus dar permainų ir visokių perturbacijų gyvenime, ką tikrai jaučiu, bet antraip tikrai būtų nuobodu gyventi. Ir nebūtų apie ką rašyti čia, ar ne?
Pabaigsiu aš jums muzikiniu linkėjimu nuo Lynyrd Skynyrd:
Been up and down since I turned seventeen
Well I’ve been on top, and then it seems I lost my dream
But I got it back, I’m feelin’ better everyday
Tell all those pencil pushers, better get out of my way
Laimingų ir jums Naujųjų metų!
Skipper_LT 
Os(s)u 🙂
PatinkaPatinka
Jawohl!
PatinkaPatinka
Na, tai su artėjančiais Naujaisiais, gerb. Sei-I. Tegu gyvenimas (ir Dievas) Jus nustebina maloniom staigmenom ir geru (anglišku?) humoru. 🙂
Jūsų Karatė tinklaraščių Seiikan ir Seiikan Kempo gerbėjas
Augustas
PatinkaPatinka
Ačiū! Mumi jumi irgi to linki ne mažiau! 🙂
PatinkaPatinka