Užjūris

London’s Callin’ (16): kaip sekasi po 3 mėn.?

Sėdžiu virtuvėje virš pub, į kurį vaikšto Kate Moss ir Jude Law, ir mano burna dega, nepaisant to, kad išgėriau jau tris stiklines vandens, kada užbaigiau savo alų. O priešais sėdintis tailandietis transvestitas ramiai kremta tas aštrias salotas, tarsi jos būtų kokių prėskų morkų ar kopūstų.

Šiojo tautietė ir lietuvio draugė, vietoje nuo chemoterapijos nuslinkusių plaukų užsimaukšlinusi kepurę, mane filosofiškai ramina, kad taip bus dar kokias 10-15 minučių, bet gal aš noriu pieno gaisro burnoje gesinimui?

Jos draugas, prieš penketą metų dar dirbęs banke Vilniuje, mane prieš tai vaišino nuostabiu pad thai su krevetėmis, ir tai visai nebuvo dar aštru! Maniškis buvęs kaimynas, kurį mes šiaip buože vadinam, juokiasi ir išeina su transvestitu parūkyti. Aš paprašiau ledų – išties kokia trečia porcija gaisrą ir užgesino.

Thai straight in the kitchen.

A post shared by Egidijus Nasevičius (@skipperltu) on

Tai dabar klausiate, kaip man sekasi?

Ir ar kažką panašaus aš galėjau įsivaizduoti prieš metus tokiu laiku? Ar netgi prieš trejus mėnesius – o šiandien kaip tik tiek, kiek aš čia esu, tai metas suvesti tarpinius rezultatus gal?

Kartais jaučiuosi Londone taip, tarsi čia gyvenčiau ne vienerius metus. Galima sakyti, kad toks deja vu jausmas su pavažiavusio stogelio išdava, bet gal tiesiog visas gyvenimas iki tol turėjo tarsi kažkokio pasirengimo tam, kas yra dabar? Na, apie transvestitus tai tik filmą tailandiečių žiūrėjau, ir tai todėl, kad ten apie muaythai buvo. Bet juk ne apie juos kalba dabar.

Kaip sakiau, aš dar pradinukas studijavau angliškų pasikalbėjimų knygelę, išmokdamas ir britų pinigų sistemą, kurią jie jau buvo pakeitę, tik niekas vaikui iš už Geležinės Uždangos nepranešė.

Nors tai tik jausmas, tarsi būčiau čiabuvis. Nes kitąkart sučiumpi save mąstant, kad dar ne viską žinau, kad vadinčiausi senbuviu. Bet viskam savas laikas, aišku.

O čia jis yra labai reliatyvus: laikas čia yra pinigai, tačiau popieriai tvarkomi tiek lėtai, kad anekdotiniai estai yra spartuoliai, nekalbant jau apie lietuvišką žemėtvarką.

Na, bet jau turiu NIN (national insurance number), tad esu vietinėje “sodros“ sistemoje, ir esu formalus Jos Didenybės mokesčių mokėtojas. Kaip ir formaliai jau esu čia imigrantas, bet formaliai pagal lietuvius dar nesu emigrantas, nes VMI to nedeklaravau. Ko gero, tą padarysiu kitą mėnesį, nors lietuvišką sveikatos draudimą gerai turėti tarsi vis dar būčiau “kelionėje“ į užsienį – tik reikia nepamiršti PSD susimokėti.

Turiu jau banko sąskaitą – Barclays, jei jau domitės, taip, tas pats, kur prie Edukologijos Universiteto (džk pedagoškės) Vilniuje. Atrodytų, kad smulkmena, bet užtruko… 3 savaites.

Nenuostabu: Londonas atvykėliais tiesiog perpildytas (virš 8,5 mln.!), o iš pernai į Europą patekusių nelegalių 200 tūkst. imigrantų, tai virš 186 tūkst. atsidūrė Jungtinėje Karalystėje – gal nenuostabu tad, kad britai išstojo iš Šengeno, o ir dabar svarsto apie buvimą ES, nes šitas Europos ekonomikos lokomotyvas nepatempia jau.

Darbą laikinai per agentūrą ir pagal poreikį pakeičiau į nuolatinį ir tiesioginį, kaip ir pakeičiau savo darbo pobūdį iš fizinio į “aptarnavimo“ (ar tarnavimo, jei tiksliau). Tam praėjau apsaugos darbuotojo kursus – 4 dienos, 3 teoriniai egzaminai, 1 praktinis. O be to čia niekas į “sargus“ nepriima. Galop, esu labiau į privatų policininką panašus, nei į mūsų jūsų supratimu apsauginį.

Dirbu žydams, esu komandos vadas (team leader), gaunu daugiau nei minimumą, kas jau yra gerai (ir absoliutiniais dydžiais daugiau, nei anoje profesijoje turėjau Lietuvoje karjeros pabaigoje).

Turėdami omeny, kas nutiko šiomis dienomis Tunise, turbūt suprantate, kad darbas rūpinantis mergaičių ortodoksų mokyklos saugumu yra ne visai ir toks, kokį aš įsivaizdavau, kad sėdėsiu kojas ant stalo užsimetęs ir skaitysiu knygą (nors keliskart tai pavyko – rank privilege) – darbo apstu, tarsi kokią ambasadą saugant (Lietuvos Respublikos saugoma kiek prasčiau, jau palyginau).

O mano SIA licencija dar kol kas neatėjo (sakiau, kaip lėtai viskas tvarkoma?), bet gerai, kad gali įmonė samdyti iki 10 proc. darbuotojų, kurių licencijos dar tvarkomos, kada tie sėkmingai praėję mokymus, tai jau dirbu tarsi turėčiau, kas yra puiku. Ir man iš šitos darbovietės reikia trijų dalykų:

  1. sulaukti licencijos;
  2. gauti gerus referencus arba bent jau darbo stažą Jungtinėje Karalystėje, kad būtų galima CV papildyti, nes didelis trūkumas, jei tokio nėra;
  3. turėti pastovias pajamas ir nuolatinį, o ne pripuolamą ar laikiną darbą (check).

Na, kaip mokesčių mokėtojas esu kol kas pagal kodą 1060L, kas reiškia, kad metams turiu neapmokestinamų pajamų £10’600, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių. Mano planas yra dar šiais metais įšokti į 20% mokesčių tarifą, t.y. gauti daugiau nei tiek, ir uždirbti daugiau, nei minimumą (čia jis yra £6.50/h). Kitais metais taikysiu į 40%, kas reiškia, kad turėčiau uždirbti virš  £31’786 ir iki £150’000 per metus.

Yeah, my kind of car!

A post shared by Egidijus Nasevičius (@skipperltu) on

Nežinau, ar pirksiu automobilį, kuris Londone yra veikiau našta, nei nauda. Bet jei klausiate, kokio norėčiau, tai būtų kabrioletas (roadster). Nors gal pakaks ir kokio motociklo.

Tad lietuviams, kurie mėgsta puikuotis daugiau, nei naujais sportbačiais, čia kažkokio mano prasimušimo įvertinimo kriterijaus išties ir nežadu. Aš verčiau geresnį sveikatos draudimą nusipirksiu. Žinote, visi senstame.

Lone lantern.

A post shared by Egidijus Nasevičius (@skipperltu) on

Kas dar? Turite mano kasmėnesinius radijo reporažus iš Lodono. Ryšį palaikau su tais, kurie to nori, kaip ir per savo paskyras Facebook bei Instagram, kurią atsidariau, bet nebetęsiu Google+. Iš aplankiusių sąraše šiuo metu:

  1. Šarūnas Skyrius
  2. Adrijus Makuška

Sąrašas bus pildomas – duokite žinoti, jei esate Londone, ypač po darbo ir savaitgalį!

Taip, pasiilgau labai vaikų, kaip ir jie manęs. Bet apie asmeninius dalykus gal ne čia, gerai?

Maisto nepasiilgau – man hamburgeris visada buvo cepelinu, tai to ir čia yra. Plius, buožė po mūsų kiemo sakura kepa nuostabius BBQ hamburgerius!

Ir tas tailandietiškas maistas… burna degė, o aš rijau, nes buvo nepakartojamai skanu! Gali būti, kad jie atidarys savo tašką ir Vilniuje. Viskas remiasi į patalpas ir nuomą, bet jei tą išspręs, tada atsiminkite tik viena: pad thai, pad thai, pad thai!

Kol kas jie atsidarinėja kitoje vietoje, tai ir istorija kita. Galop, ji dar tik prasideda, tiesa?

Reklama
Standartinis

9 thoughts on “London’s Callin’ (16): kaip sekasi po 3 mėn.?

  1. Eugenija parašė:

    Man vis atrodo, kad Lietuvoj “nuverstumėt kalnus”! Bent jau romaną galėtumėte parašyti ir net geresnį už kai kuriuos rašytojus… Džiaugiuosi, kad sekasi, bet graudu, kad ne Lietuvoj.

    Patinka

  2. kaimietis parašė:

    40% rate prasideda jei uzdirbi virs £42385. Roadster (net nelabai svarbu koks) – labiausiai malonu vairuoti – butina, jei megsti ir leidzia galimybes, savojo labai pasiilgstu. Bet Londone tikriausiai masinos nereikia. Thai – geriausias virtuve. Linkiu neiskepti per sekancias dienas.

    Patinka

    • Ačiū, šiandien buvo +36°C, tai ir išgėriau 3.6L vandens – kaip tik po 100ml/1°C. 😀

      Dėl tos ribos man čia irgi ne viskas aišku, nes vieną rašo, o paskui skaičiuojasi faktiškai nuo kitos. Bet svarbu esmė – kada jau pradėsiu 40% income tax mokėti, tai ir bus pasiekimas. 🙂

      Patinka

  3. Atgalinis pranešimas: London’s Callin’ (46): jau dveji metai | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s