Laivyba vidury miesto

Aš jau rašiau, kad kaip kiaulė mieste suras purvą, taip ir buriuotojas būtinai ir didmiestyje suras laivų.

Tai kitąkart ir ieškoti nereikia. Jie patys tave suranda – išeik tik pasivaikščioti.

Piratų vėliava ant miesto bokšto rodo, kad linksmieji rodžeriai vis dar valdo:

Taip jau nutiko, kad 2015 metų gegužės 3 dieną prieš mišias lietuvių Šv. Kazimiero parapijoje Londone atvykau kone valanda anksčiau laiko, tad, nenorėjęs ten viduje zakrastijoje su tautiečiais apie gerą orą ir bites pliurpti, nusprendžiau verčiau tuo geru oru pasidžiaugti ir išeiti pasivaikščioti po apylinkes.

Labai jau tie matyti metriniai grybukai ant stogo pakeliui masino:

O pasirodė, kad tie grybukai puošia kavinę, kuri yra visiškai ant kanalo kranto. Kurio pakrante ir patraukiau, nes šalia esantis keistenybių muziejus buvo uždarytas:

Bet sutikite, visiškai smagu tokioje pakrantėje butuką turėti. Su terasa. Ir staliukais. Ne, čia ne kavinė. Ir ne, čia ne pats geriausias rajonas. Bet gerai:

Netgi žinutės ant sienos yra tokios smagios ir romantiškos:

O, bet gi šalia daugiabučių – ir baržos!

Žiemai tenka kažkur kitur keliauti, bet ir antys gi išskrenda.

Ausinė Ušacko kepurė randa vietą tarp senų krancų:

Bet visumoje – toks, sakyčiau, vandens čigonų taboras čia:

Netgi savo signalinių vėliavėlių kodą turi – vis ne kaip visi:

Ir tokios vėliavos šiaip ant kitų britų laivų nepamatysi – Union Jack gali naudoti tik Royal Navy ir tik kaip priešakinę laivo vėliavą, o čia, štai jums ir prašom:

Bet ir gyvena kanalu (čia yra Regento kanalas, jei kam įdomu) žmonės vienodai – ant vandens kilnojamame turte ar prie vandens nekilnojamame, ir visiems vietos pakanka:

Vikingai – ir tie čia:

Ir netgi superherojai su superblogiečiais sutaria, kaip rašoma:

Bet įdomiausiu man pasirodė šliuzas, ir čia prasidėjo pati atrakcija, nes šitas su skrybėle yra išlaipinęs dvi moteris jam vartus atidaryti:

Šliuzo viduje vandenukas tik šniokščia:

O ir šis laivelis ne veltui vadinamas long boat – užima visą šliuzo ilgį, nors paprastai čia telpa po du, vadinami narrow boats:

Ir kol vandenukas bėgo, tai atbėgo ir vienas diedukas, kurį labai vaikė lakstyti tokia visai atkutusi bobutė bėgikė:

Bėda buvo tame, kad šito šliuzo vartai labai sunkiai darinėjasi moteriškoms rankoms, ypač, kai jų kūno masė yra vos daugiau pusės centnerio.

Supratau, kad ne žioplinėti reiktų, o padėti damai. Dėl ko ji buvo labai dėkinga, o anas diedukas bėgikas padusęs nusprendė savo kankynėje turėti alibi ir pakalbėti su manimi, neva, dar ir jis čia šliuzo vartus padeda darinėti, nes kitu keliu nelabai kur prabėgsi – va, kokios grotos ir spygliai:

Ir ne veltui gi šito sverto sunkumą kažkoks savamokslis mianinyks™ įamžino – argi tokius rąstus stumdyti švelnioms damų rankytėms?

Taigi, diedukas, pasirodė, iš tos pačios keliamos baržos, ir jis klausia, kaip man toks skirtingas gyvenimas ant vandens.

Sakau, kad esu truputį buriuojantis. Tai nieko svetimo. Bet pagyventi tokioje baržoje visai būtų smagu, užuot gyvenus bute ar name Londone:

O, sako jis man, tai jį irgi draugai buriuotojai kvietė buriuoti, bet jis spyriojosi, kad nieko nemoka. Nieko tokio, anie jam sako – mes tave dėl balasto paimsim.

Taip, sakau, gi kaip kitaip atsversi laivo pokrypį laivui pučiant? Čia, tarp kitko, kažkas taip labai jau nuo kelio nukrypo:

Ir tada jis man keliskart netgi siūlė, kad lipčiau į baržą ir pasiplaukiočiau. Tačiau doras krikščionis manyje buvo priverstas tos pramogos atsisakyti ir traukti atgal. Aš padėkojau jam už suteiktą pasiūlymą, juolab, kad tai tikrai nebuvo iš serijos “mano reikalas pasiūlyti, o tavo atsisakyti“. Ir jį nusitempė ta nenustygstanti vietoje bobutė – ei, maždaug, gana čia vėsti vietoje pliurpiant, chebra per šliuzą persikėlė, kilok, senas pirdžiau, kojas, bėgam-bėgam-bėgam.

Užjaučiu jį. Sunku spėti paskui tas stirnas. O ant vandens kažkaip ramiau – štai kad ir šitai ančių šeimynai, plaukiančiai pro aną daugiabutį prie tilto su grybukais:

Gyvenimas ant vandens išties yra lėtesnis – sulėtinti raginama ir pakrantėse:

O štai čia mes jau ir kitoje tilto pusėje, kur tie grybukai ant stogo:

Aišku, sakysite, tai ko tu, durniau, nesutikai pasiplaukioti, gi būtum ir į vakarines spėjęs!

Nu vat gal todėl, kad. O vakare ėjau prie štai šito galeono, tačiau tai kita londoniška istorija, nes pradėjau nuo piratų, tai jais ir užbaigsiu:

Ahoy!