Apie uostelius Lietuvoje

Jau besirengiat merkti laives į vandenį, o kai kurie jau tą ir padarę?

Tad šįkart žiūrim, kokiomis uostelių naujienomis pasitinkame naująjį navigacinį sezoną.

* * *

Aišku, amžiaus problema yra Šventosios uostas. Ką atkasė dar prie paskutiniojo Lietuvos karo laivyno komandoro Povilo Juliaus Labanausko tarpukaryje, kuomet Trečiasis Reichas atsiėmė iš mūsų Klaipėdą, tą vėjai ir jūra seniai užpustė, o keliskart atkasus – po audrų vėl uostas iškart tepalikdavęs tik kūdra prie jūros.

Vidmantas Matutis nuorodoje aukščiau rašo:

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas teigė, kad Šventosios uostas bus socialinis projektas, kurį visada reikės kam nors išlaikyti.

„Vien iš jachtų išlaikyti tokio uosto, koks planuojamas Šventojoje, neįmanoma. Esame numatę uoste komerciją – galimybę priimti nedidelius ro ro laivelius“, – teigė V.Paulauskas.

Preliminariai vertinta, kad Šventosios uoste tilptų apie 500 jachtų. Pagal šios dienos gyvenimo sąlygas, visiškai jachtomis šis uostelis būtų užpildytas ne anksčiau kaip 2030 metais. V.Paulauskas naujai Lietuvos pajūrio vietai pristatyti net sugalvojo šūkį „Auksinio smėlio uostas“. Bet tik tam, kad į šį uostą būtų pritraukta kuo daugiau užsieniečių jachtų.

„Jei į uostą per metus atplaukia 5–7 tūkstančiai svečių jachtų, jis gyvena gerai“, – pastebėjo V.Paulauskas, analizavęs Marselio jachtklubų veiklą.

Tikėtis tokio srauto jachtų Šventojoje nerealu, nebent, kaip pastebėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius Ramūnas Povilanskas, Šventosios miestelio „Paršelio rojaus“ įvaizdis būtų pakeistas į SPA ir gydymo centrų veiklą. Tiek profesorius V.Paulauskas, tiek gamtos mokslų daktaras Rimas Žaromskis įžvelgia nemažai rengiamo Šventosios uosto įplaukos kanalo projekto trūkumų dėl navigacinių įplaukos kanalo sąlygų, kai plaukiant į uostą laivams teks „daryti posūkius“.

Nepaisant to, siūlyta pradėti statyti uostą, nes Lietuvoje lengviau ką nors pastatyti, o po to taisyti, nei įsivelti į ginčus ir, laukiant geriausio varianto, nieko nepradėti, kaip jau ne kartą buvo.

Įdomu, kad Klaipėdos rajono savivaldybė priešinasi žvejų uostelio statybos Karklėje, nors, kaip teigia autorius, tam yra ir sąlygos, ir galimi statytojai, ir pinigai iš Žuvininkystės fondo. Jis spėlioja, kad galbūt Klaipėdos rajono valdžia negali pamiršti situacijos Drevernoje, kur už ES pinigus buvo pastatytas uostelis, bet pamiršta (?) pasirūpinti jo laivybos kanalu.

Man atrodo, kad bėda dar ir tame, kad visas šis regionas yra suskaidytas į daug paskirų kunigaikštysčių: Klaipėdos uostą valdo Vilnius, o savivaldybės atskirai yra Klaipėdos miesto, rajono, Palangos ir Šventosios bei dar atskira Šilutės rajono ir, anapus marių jau – Neringos, plius, atskiros Vilniui pavaldžios viršsavivaldybinės žinybos, pagal įgaliojimus artimos uosto administracijai – Pamario regioninis parkas, Nerijos draustinis ir dar Būtingės bei dujų terminalai.

Tad savo interesų ne tik uosto verslai, bet su jais ir tarpusavyje dar žvejai ir buriuotojai negali suderinti, nes nėra normalaus demokratinio tam mechanizmo.

O ką į tai Vilnius?

Ko gero, bėda ne tik tame, kad kaip Baltijos šalis neturime sostinės prie jūros, bet kad ir ta sostinė yra toli toli krante prie atsilikėlių sienos. Netgi buvusioji Šventosios uosto direktorė, atsakinga už atkūrimą, skundėsi, kad visus teisinius nesutarimus tenka spręsti Vilniuje ir per ministerijas, o apie Sidą su jo vyriausibe™ tai jau net Prezidentė sarkastiškai nekart atsiliepusi.

Todėl manau, kad ir šį sezoną Šventoji liks kūdra ir net nebepuoselėjamų vilčių uostu buriuotojams.

* * *

Dar viltys žlunga ir dėl Smiltynės uostelio – kaip prasidėjo rekonstrukcija 2010 metais, tai taip pinigų viskam ir pritrūko, ir liko nerenovuoti kranto pastatai bei trečiasis baseinas, o per tiek laiko ir pirmųjų dviejų baseinų įranga ima susidėvėti natūraliai net be naudojimo. Jau kaip ir turėjo konkursą skelbti, ir vis niekaip uostelio operatoriaus neranda.

Savininkai yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir privati Dommo Nerija, kurios savo ruožtu savininkai yra MG Valda bei Invalda Privatus Kapitalas. Kažkur už šių iškabų slepiasi buriuotojai. Bet jaučiame tik godulio ir pinigų kvapą, nors ir sakoma, kad pinigai nekvepia. Na, bet jau teigiama, kad turto dalybas abu (arba trys, jei žiūrėtume per kontroliuojančius juridinius asmenis) savininkai užbaigė, tai kaip ir turėtų atsirasti operatorius.

Klaipėdos miesto savivaldybė tikėjosi Klaipėdos Laivų Remonto dalyvavimo, kurie ir taip valdo jau Pilies uostelį, bet šie atsisakė, motyvuodami, kad nemato atsipirkimo ir pelningumo. Ko gero, taip tik formaliai atsisakymą suformulavo, o neoficialiai pasakytų daugiau nelabai švelnių ir nenorminės leksikos žodžių, ką jie apie tai galvoja. Todėl konkursą laimėjo Solarstreet, registruota kaime, bet sutarties Smiltynės uostelio direktorius, man dar rašant tekstą, nebuvo pasirašęs, nors dievagojosi, kad spės suderinti ir pateikti miesto Tarybai tvirtinti.

Kas ta Solarstreet aš nežinau, bet nesijuoksiu, kad tie kaimiečiai pagal registraciją yra ir bendrasavininkai su aukščiau minėtais uostelio bendraturčiais.

Tiesą sakant, galėtų ir pats uostelis tapti operatoriumi – nematau tame didesnių kliūčių, kad derėtų būtinai outsourcinti rangovams, kurie vykdys veiklą, o sąskaitas išrašinės savivaldybei?

Ne, nu kodėl – gi irgi viarslo planas, ane?

Lietuvaitė uostely laivelio belaukianti (iš skindipper.tumblr.com)

* * *

Tačiau apie uostus dar ne viskas. Pasirodo, kad Klaipėda turės antrus uosto vartus.

Aš taip iškart pagalvojau, kad kažkur už Smiltynės prakas per Neriją kanalą, kad būtų galima tiesiai į jūrą iššauti. Bet ne, pasirodo, darys užtvarą už Kiaulės Nugaros link marių, nes kai uostą pagilins, tai, suprask, sūrus jūros vandenėlis iki Nidos pavarys ir visas žuveles išbaidys. Gaila žuvų, kodėl ir ne – tad tegul tuos vartus ir įsirengia, kad ir ką tai bereikštų.

Man įdomesnė kita dalis, ir apie tai rašo Vidmantas Matutis nuorodoje aukščiau:

Koncesijoje būtų išdėstyta Mažųjų bei pramoginių laivų uosto, vadinamosios Marinos hidrotechninė schema.

„Prieplauka yra suprojektuota, bet padaryta klaida. Nuo farvaterio į prieplauką numatytas apie 800 metrų ilgio kanalas. Jis būtų nuolat užnešamas. Nuo pavasario iki rudens kanale turėtų dirbti kažkoks mechanizmas. Jūrinės žemsiurbės į tą kanalą neįplukdysi, nes ten būtų mažas gylis“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jis teigė nenorintis gilintis į praeitį ir aiškintis, kas padarė projektavimo klaidą. Svarbiau yra tai, kad klaida pastebėta ir ją būtina taisyti. A.Vaitkus teigė su marinos klaida supažindinęs Klaipėdos miesto atstovus ir buriuotojus ir išgirdęs raginimą kaip galima greičiau statyti Mažųjų bei pramoginių laivų uostą, po to bus matyti.

„Aš nenoriu, kad ir Klaipėdoje atsirastų Šventosios ar Drevernos variantai, kai prieplaukos įrengtos, o naudotis uostais negalima (Šventojoje) arba galima menkai (Drevernoje) dėl nepakankamų laivybos kanalų gylių“, – pastebėjo A.Vaitkus.

Uosto direktorių suprasti galima – jam ta mažųjų laivų laivyba uoste ir taip tik trukdo. Bet todėl ir galėtų paspartinti to uostelio statybą, kad kuo greičiau laivus iš farvaterio patrauktų.

Kita vertus, ko jam ir skubėti – yra Pilies uostelis, yra neveikiantis Smiltynės, o kateriams, jei miestas pasistengtų, tai ir prieplaukas aplink Jono kalnelį padarytų – ten bent jau galėtų atvykti visi motorlaiviai, kuriems Pilies ir Biržos tiltai nesudaro problemos, kaip kad sudaro burinėms laivėms.

Šiaip iš esmės tilptų visi ir be dar vieno uosto statybos, o jei sutvarkius ir Karaliaus Viliaus kanalą, tai iš marių būtų galima į Klaipėdą ramiai pro pievas ir laivėmis atplaukti.

Va dar viena bėda, kada nematomas platesnis vaizdas dėl paskirų susikaldžiusių kunigaikštysčių ir siaurų interesų, užuot pažvelgus į planą kompleksiškai ir turėjus unikalią atkurtą istorinę ir dabartiniams rekreaciniams poreikiams pritaikytą infrastruktūrą.

* * *

Na, bet jei nėra uostelių, tai iš bėdos galima pastatyti bent jau valčių ištempimo stulpus – tam netgi iš ES pinigai bus skirti: toks betoninis stulpas, prie jo skriemulys – ir pirmyn, trauki valtį iš jūros į krantą.

Juolab, kad Baltijos krantas pas mus tam palankus – nuožulnus, smėlingas. Tai jei laives su pelekais ir neišvilksi, tai bent jau valtis ir burvaltes bei visokius didesnius barkasus – kodėl ir ne?

Vidmantas Matutis nuorodoje aukščiau rašo:

Įrengimo techninį planą yra pateikusi bendrovė „Sweco hidroprojektas“. Pagal jos siūlymą Baltijos jūroje už keliasdešimt metrų nuo kranto į dugną būtų tvirtai įbetonuotas stulpas. Prie jo būtų tvirtinamas skriemulys, iki kurio nuo kranto driektųsi lynas. Aikštelėse ant kopų maždaug 30 kv. metrų plote planuojama įrengti elektrinius laivų ištraukimo ir nuleidimo į jūrą įrenginius. Vadinamoji operatorinė būtų vieno aukšto statinyje prieškopėje. 

Planuojama, kad sumontuota įranga leistų ištempti į krantą iki 10 tonų svorio laivelius. Kaip tik tokiais žvejybos laiveliais ir naudojasi priekrantės žvejai.

Ištempimo į krantą schema būtų paprasta. Laivas priplauktų prie stulpo jūroje, prisikabintų kablį prie specialios kilpos ir, palaikant kontaktą su operatorine, laivas būtų tempiamas į krantą. Čia jie ir „ilsėtųsi“. Reikalui esant, laivelių savininkai juos galėtų parsigabenti specialiais tralais. Tačiau laivų užkėlimo ant tralų mechanizmai nėra numatyti. Tam, kad laivai lengviau slystų pakrantės smėliu, ant jų dugnų turės būti pritvirtintos specialios kaustytos šliuožės.

Panašiai laivas būtų ištempiamas ir į jūrą, tik tempimo įrenginys veiktų reversiniu režimu. Prikabinus kablį prie kilpos laivugalyje jį įrenginys temptų į vandenis.

Tokius ištraukimo mechanizmus ketinama įrengti jūroje ties Juodkrante ir Nida. Nors buvo siūloma ir Karklėje bei Palangoje įrengti žvejams uostelius, ir, tarkime, Palangoje iš tiesų Ronžėje netgi dalinai jau dabar yra tinkama infrastruktūra, nepastebėjot? Tad beliktų tik pragilinti farvaterį ir jį sutvirtinti jį paplūdimyje, sutvarkius ir šliuzo vartus žiotyse. O nuo audros mažieji laiveliai slėptųsi giliau kanale už kopų, kai geresniu oru laikinai sustoti galima būtų ir prie Palangos Tilto. Iš tiesų, tai Palanga galėtų tapti burvalčių ir nedidelių laivių buriavimo jūroje sostine, tik…

Bet tai čia man taip atrodo, aišku.

* * *

O gal iš tiesų tos problemos su uosteliais tiesiogiai susiję ne su niekaip nepritaikoma ir neišnaudojama aplinka, kurią lengviausia yra kaltinti, bet su žmonėmis?

Štai skaitau apie kapitonus – tuos tikruosius laivavedžius, o ne tuos, kuriais save su LBS diplomais buriuotojai apsišaukia. Ir ką matau?

Pirma, pasirodo, nelabai jų tarpe yra buriuotojų. Minimas vienintelis bene Eimutis Astikas, kuris iš buriavimo Trakų ežeruose (ko gero, pažinojo ir Bronių Rožinską?) 1950 metais atėjo į jūreivystę, 1951-1957 metais tarnavo Klaipėdos jūreivystės mokomąjame laive Meridianas jūreiviu, o vėliau ir bocmanu bei kapitono padėjėju. O Meridiane tik trumpesnį laiką nei E.Astikas yra plaukioję Sigitas Šileris, Vytautas Kaupas, Ričardas Lučka.

Tiesa, nežinau ir mūsų KJP jokio buriuotojų klubo arba KJP ir VSAT priklausančio jachtklubo.

Sakysite, ne Anglija čia? O kas čia vis pasišaipo iš “angliškojo buriavimo“? Mes gi ir tokio neturime. Iš jūros grįžę mūsų jūrininkai net nemano laisvalaikio kaip nors sieti su burėmis, nors jūrinėse valstybėse kaip tik kelias į jūras ir profesiją prasideda nuo burių. Pas mus per bures nebent į sportininkų nomenklatūrą. Gal todėl jų laivynų jachtklubai perkasi laives buriavimui skatinti visuomenės tarpe, o pas mus kapitonai per racijas uoste rėkauja apie ant kelio jiems trukdančius buriuotojus, vadindamus tuos “mandavoškėmis“.

Ir antra, manau, problema yra didelė dėl pažeisto natūralaus mokymo jūrai proceso: valtis – burvaltė – laivė – burlaivis – motorlaivis. Štai ir ten dar sovietmečiu būtinąją praktiką atlikę burlaiviuose dabartiniai kapitonai pensijoje vadinami kone buriuotojais. Nėra jie buriuotojai. Bet gerai, kad dar tos praktikos stiebuose turėję ir šiek tiek įsivaizduoja, kaip tas laivas jūroje su vėju ar į vėją plaukia, o kada ir nebe.

O juk kažkada taip ir būdavę, kad pradėdavai nuo valties. Tada ją irkluoti išmokęs (ir angliškai tam yra net trys žodžiai: rowing, paddling, sculling – jūs, tarkime, skirtumą žinote ir ar patys esate visais trimis valtį eigoje valdę, ką?) ir jau burę išsikeldavai. Tada ir laives pamėgti laisvalaikiu tampa įprasta – ar regatoje varžysiesi, ar kruize poilsiaudamas naujas vietas sau atrasi. Praktiką, be abejo, atlieki burlaivyje – čia jau ir komandos darbas kaip niekad svarbu, o ir size matters.

Bet burlaivis – tai jau yra ir laivas, ir į jį po tokių praktikų jau visai kitoks ateini, o ne nupiepėlis pastumdėlis. Ateini tikru jūreiviu.

Bėda tame, kad net mokomuoju vadinamas Brabander yra mažiau nei 500 tonų vandens talpos, kas reiškia, kad praktika jame, pasirodo, neužskaitoma. Tai ką ir ko jis moko? Gal tuomet iš tiesų jis tėra tik didžiule jachta? Sakytumėt, tai privatus Klaipėdos Universiteto reikalas, kam jie studentų krepšelį naudoja, tai ir ko aš čia kišu nosį, kur nepageidaujama.

Akademinė autonomija, aha.

* * *

Tai kokia išvada iš viso to prieš sezoną?

Nemažai vandens nutekėjo upėmis į marias, ir dar nutekės – bent jau šitai yra tikra. Bet gal kas nors ir iš to, ką parašiau aukščiau, pagerės. Blogiau jau neturėtų būti, tad sveikinu artėjančio buriavimo sezono proga.

Ahoy!