Dar apie mūsų tarpukario laivyną (2/2)


(Pradžia čia)

* * *

Man visada džiugu, kada po kokio mano istorinio įrašo atsiranda skaitytojų, papildančių turimą medžiagą. Ką dabar mielai padarė ir Egidijus Papečkys, kuriam dėkoju už dokumentus, perfotografuotus iš Valstybinio Centrinio Archyvo.

Taip va jums ir antroji dalis apie tarpukario Lietuvos turėtą jūrų apsaugos laivyną ir konkrečiai jo ginkluotę.

* * *

Visų pirma, kiek laivų ir personalo 1935 metais kovo 1 dieną (patvirtinta 14-tą), pusmetį iki Lietuvos Karinių Jūrų Pajėgų įsteigimo, turėjo jūros apsaugos laivynas (dabar sakytume – Pakrančių apsaugos rinktinė):

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

  • Etatai:

1 viršininkas – kadangi priklausė Vidaus Reikalų Ministerijai, tai šioji atsiųsdavusi vadovu savo civilinį tarnautoją (jokių sukarintų ar vidaus tarnybos laipsnių, kaip dabar),

1 kapitonas – manau, turima omeny ne vien jūrininko karinis laipsnis, kiek iš tiesų policijos vado pareigos (ir tuo metu, berods, paskiriamas vadovauti jūsų jau žinomas Juozas Tamošauskas);

5 laivų vedėjai – turimi omeny laivų kapitonai pagal pareigas (Lietuvos Buriuotojų Sąjunga tai dabar juos vadina vairininkais);

1 mechanikas ir 2 motorininkai – mechanikas pagal pareigas buvęs technikos skyriaus vadovu, o motorininkai ėjo laivo mechanikų pareigas didžiuosiuose motorlaiviuose “Partizanas“ ir “Savanoris“;

19 jūrininkų – čia irgi sąvokos klaida, turėtų būti jūreivių, turint omeny eilinį karišką personalą, o jūreiviai išskirstyti taip:

6 – į Partizaną

5 – į Savanorį

po 2 – į Šaulį, Aitvarą ir Žaibą (iš viso gaunasi 17)

Ir 1 jūrininkas skirtas Lietuvaitei prižiūrėti.

  • Vadijos sąstatas (turima omeny štabas, bet iš čia ir pagal kilmę policijos nuovada, nors pastarąjį žodį skolinomės iš latvių kaip ir gatvę bei buriuotoją ar valgumą):

1 viršininkas,

1 kapitonas,

1 mechanikas (ką išvardinau ir aukščiau) ir

1 jūrininkas (raštininkas ir budėtojas, manau).

  • Vadijos buveinė – Klaipėda, uostas.
  • Veikimo ribos – jūros muitų zona (turima omeny teritorinė jūra, kuri tuo metu buvusi 3 jūrmylės nuo kranto, o ne 12, kaip dabar) nuo Latvijos iki Vokietijos (dab. Rusijos Kaliningrado sritis) sienos ir Vokietijos (dab. Rusijos) siena Kuršių marėse.
  • Laivų skaičius: 6 motorlaiviai – skaičiuojam: Partizanas, Savanoris, Žaibas, Aitvaras, Šaulys – gaunasi tik 5 pilnai aprūpinti etatais, kiek ir yra laivų vedėjų. Šeštasis, Lietuvaitė, teturi vos vieną jūreivį.

Ir va čia yra toji Lydžio mįslė, nes Egidijus sako, kad lenkai labai dažnai priskaičiuodavę nebūtos mums technikos ir ginkluotės arba nutylėdavę esamą, kaip ir mes pripainiodavę su jų. Nenuostabu – tuo metu mūsų valstybės buvę karo paliaubų būsenoje nuo pat Vilniaus krašto praradimo iki lenkų ultimatumo 1938 metais.

Aš vėlgi labai abejoju, ar toje nuotraukoje pirmoje dalyje pavaizduotas Lydys išvis egzistavęs. Mano spėjimas yra netgi kad tai būsianti pasieniečių prizas Lietuvaitė, kaip tik su savo vieninteliu prižiūrinčiuoju jūreiviu Klaipėdos uoste, ir kurios nuotraukų niekur nemačiau (tai nereiškia, kad jų nėra, aišku). O lenkui ten gal kai Lietuvaitė ir  Šaulys – tai ir gavosi Lydys. Arba išvis ten yra latvių laivas, jeigu jie povandeninį laivą turėjo Šamą?

O šeštuoju laivu jau nebederėtų laikyti vis tik tuo metu Liepojoje remontuojamą jau būsimą karo laivą Prezidentas Smetona, kuris perduotas jau iš VRM į KAM pavaldumą (laivo vadas Antanas Kaškelis, kuris rūpinosi laivo atstatymu, formaliai dar turėjo ne laivyno kapitono, o buvo pervestas iš VRM į KAM pavaldumą ir turėjo kariuomenės majoro laipsnį – ir apie laipsnius ir gudravimus su pasiaukštinimais, manau, atskirai dar parašysiu).

  • Veikimo ribos:

Partizanui ir Savanorui buvo priskirta veikti atskirai arba kartu, priklausomai nuo aplinkybių, jūroje. Namų uostas – Klaipėda, o esant tinkamoms oro sąlygoms – ir Šventoji.

Gi trys motorlaiviai Žaibas, Aitvaras ir Šaulys buvo skirti Kuršių marioms patruliuoti, keičiant jų zonas kas mėnesį, įskaitant ir Vilhelmo kanalą, Skirvytę, Atmatą, Knaupo įlanką ir Mingę. Namų uostai tad čia buvę pagal jų zonas atitinkamai Uostadvaris (vok. Gut Kuwertshof), Preila ir Nida.

Lietuvaitei priskirtos formaliai Dangės žiotys ir Klaipėdos uosto vartai bei Kuršių marių pradžia Klaipėdoje (tad prie Kiaulės nugaros, o ten buvusi pirmoji buja, vadinta Stora Berta), tad iš tiesų ji retai, manau, teplaukiojusi išvis po uosto akvatoriją. Tad ir pakakę tik vieno jūreivio, kuris laivą prižiūrėjo, rūpinosi, o, reikalui esant, buvo galima perkelti laikinąją įgulą iš kitų laivų.

* * *

Antrasis dokumentas kalba apie ginkluotę, ir čia tikrai džiaugiuosi, kad gavau patikslinimą, kas gi buvę laivuose iš tiesų – pagal 1935 metų gegužės 1 dienos inventorizaciją (Visiškai Slaptai. Žinios apie pasienio policijos turimų kulkosvaidžių ir pabūklų paskirstymą):

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Mums, aišku, čia įdomiausia tik Jūrų Apsaugos laivynas, ir žiūrim, ką laivai turėję, papildant Egidijui informacija iš kitur:

Partizanas – po vieną 57mm Nordenfeld ir 37mm pabūklą (prancūziškas nuo tanko) SA.18 Puteaux ir du sunkiuosius vokiškus kulkosvaidžius MG08;

Savanoris – vieną 37mm pabūklą SA.18 Puteaux ir du (!) lengvuosius vokiškus kulkosvaidžius MG08/15;

Šaulys, Aitvaras ir Žaibas – po vieną lengvąjį vokišką kulkosvaidį MG08/15.

Ir dar Egidijus papildo apie ginkluotę:

1932 m. sandėliuose dar buvo 57 mm Nordenfeld kaponirinės patrankos. Jas pirko ir gamino carinėje Rusijoje. Labiausiai tikėtina, kad jos vokiečių buvo paimtos kaip trofėjai Kauno tvirtovėje. Lietuvos kariuomenė jas paėmė iš bermontininkų, vamzdžiai buvo dviejų skirtingų ilgių. Dalis jų buvo pastatytos šarvuotuose traukiniuose. Neabejoju, kad viena jų 1935 m. atsidūrė ant “Partizano“.

Tais pačiais metais sandėlyje buvo ir tankų patrankos. Tikslus modelis nenurodytas, bet beveik nėra abejonės, kad tai buvo 37 mm tankuose FT naudojamos patrankėlės Puteaux. Kaip ir beveik nėra abejonių, kad ir jos atsidūrė laivuose. Jau vien dėl to,kad labai lengvos ir labai maža šūvio atatranka.

Su kulkosvaidžiais dar paprasčiau. Pasienio policijos laivuose jų buvo du tipai: 7,92 mm sunkusis MG08 ir lengvasis MG08/15. LK statutuose vadinami 08 m ir 08/15 m, kai 08/15 buvo palengvinta 08 versija ir vizualiai skyrėsi. Pvz., pakrančių apsaugos kateryje “Aitvaras“ tiktai ne sunkusis, bet lengvasis kulkosvaidis 08/15, tai akivaizdžiai matyti ir nuotraukoje (pvz., iš į petį atremiamos buožės).

Pavadinimas Maxim LK buvo naudojamas labai retai. Lengvieji kulkosvaidžiai ZB 26 (LK – Brno 26 m.) galėjo būti atsinešami pasienio policijos pareigūnų, bet, manau, kad čia atsirado elementari klaida: kažkas perskaitė “lengvieji kulkosvaidžiai“ ir neteisingai nusprendė, kad tai ZB.

Dėl lenkiškų “zenitinių kulkosvaidžių“. Faktas, kad tai nebuvo “Oerlikon“, nes, pirma, tai automatinis pabūklas, antra – net vienas vamzdis per sunkus ir per galingas tokio dydžio kateriui, o, antra, lenkai jų neturėjo. Tai greičiausiai nebuvo ir 13,2 mm Hotchkiss, nes tokie kulkosvaidžiai stovėjo ant 10-14 m ilgio ir apie 2,5 m pločio ginkluotų katerių. Bet teoriškai gal ir galėjo būti ir Hotchkiss, jeigu tik į 5-8 tonų įsipaišė konstrukcija, sverianti 350 kg be amunicijos.

Realiausia, kad tai buvo 7,92 mm MG08 (Lenkijoje – Maxim wz.08) arba 7,92 mm Hotchkiss wz. 25 su stovu, leidžiančiu šaudyti į oro taikinius.

Sunkųjį vokiškąjį kulkosvaidį MG08 tai tikrai dauguma įsivaizduojate ir esate vizualiai matę bent jau rusų filmuose apie karą baltųjų su raudonaisiais, kur šis kulkosvaidis vadinamas Maksimka.

MG-08-66

Vokietis su sunkiuoju kulkosvaidžiu MG08 (iš wwimodeller.co.nz)

Ir štai kaip atrodė lengvesnė šio kulkosvaidžio modifikacija MG08/15:

mg1
Vokiečiai su lengvuoju kulkosvaidžiu MG08/15 (iš guns-pictures.drippic.com)

O štai kaip atrodė 37mm lengvasis pabūklas SA.18 Puteax:

37mm_sa18_and_coaxial_mg_dismounted_1

Nukeltas nuo stovo pabūklas SA.18 Puteax – tikęs šarvuočiams ir mūsų pakrančių apsaugos laivams (iš odkrywca.pl)

Bukasnukis, trumpavamzdis ir su “torpedos“ apsodu povamzdyje – lengvai irgi įsimenamas, jei kur nuotraukose pamatysite.

Daug rimtesnis ir tikrai lengvam karo laivui priderantis yra 57mm pabūklas Nordenfeld, kuris buvęs Partizane, jūros apsaugos laivyno flagmane:

57_mm_48_cal_Nordenfelt_Maneesi_2

Viena iš Nordenfeld 57mm pabūklo versijų (iš wikicommons)

Tokiu liuobterėjus galima paskandinti ne vien kontrabandininkų motorlaivį, bet ir visai padoraus dydžio jūrinį krovininį laivą, jei tas nepaklustų, bet neturėtų kuo priešintis, kaip karo laivas Prezidentas Smetona.

Tad, kaip matom, visai padoriai ta mūsų pakrančių apsauga tiems laikams buvusi ginkluota ir aprūpinta, racionaliai paskirstant laivus ir išteklius. Šiandien turime štai tokius greitaeigius katerius:

vsat

“Žaibą“, “Aitvarą“ ir “Šaulį“ pakeitusi dabartinė pakrančių apsauga (iš alfa.lt)

Pasikeitė kiek ir pasieniečių uždaviniai – dabar jiems kariauti nereikia, tad ir ginkluotė netgi prastesnė, jeigu lygintume su tarpukariu.

Dabar pasieniečiai iš tiesų policinės pajėgos, ką tarpukaryje dažnai atlikdavę ir pasienyje gyvenę šauliai greta reguliariosios pasienio policijos, o ne kariuomenės rūšis.

Išsiplėtė ir Lietuvos teritorinė jūra nuo 3 iki 12 jūrmylių – ir todėl jos apsauga bei išskirtinės ekonominės zonos kontrole dabar rūpinasi jau Karinės Jūrų Pajėgos.

kjp

“Partizano“ ir “Savanorio“ pamaina – dabar jau KJP patrulinis laivas (iš ve.lt)

Bet juk tarpukaryje minininkas ir karo laivas Prezidentas Smetona irgi pradėjo savo tarnybą pakrančių apsaugoje, o pirmieji atkurtos Lietuvos pasieniečiai buvę KAM pavaldume.

Istorija persipina.

Komentarų: 1

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.