Karo laivas išgelbėjo skęstančius žvejus


Kaip minėjau pernai, rašydamas apie karo laivo Prezidentas Smetona kovą su piratais prie Klaipėdos, radau seną žurnalą Aplink Pasaulį, tad šįkart antrasis pasakojimas iš jo, paliekant originalų straipsnio pavadinimą, bet vat autorius man iki šiol, deja, nežinomas:

* * *

1929 metų ruduo buvo ypač gražus, sausas ir saulėtas.

Vieną tokią gražią rudens dieną mūsų jūros pakraščio kai kurie jaunesni žvejai sugalvojo savo irkliniais laveliais vykti kiek giliau į jūrą. Čia pat, kaip bematant, keturi nedideli irkliniai laiveliai pakėlė baltas bures, kurios padėjo greičiau plaukti. Į kiekvieną laivelį įsėdo po tris žvejus ir persižegnoję pasileido į jūrą. Nuplaukę apie 8-10 jūrų mylių nuo kranto, pradėjo dirbti kasdieninį žvejybos darbą. Darbas sekėsi neblogai, nes visi buvo prityrę žvejai.

Hafen_re_Wohlfahrsgebäude

Klaipėdos uostas tarpukaryje (iš wiki-de.genealogy.net) – burės mažojoje laivyboje buvę pagrindiniu laivo varikliu

Po kiek laiko staiga iš vakarų pakilo smarkus vėjas. Greit pradėjo temti šviesus jūros paviršiaus veidas. O pati jūra netrukus pradėjo staugdama dejuoti ir raginti drąsuolius žvejus kuo greičiausiai vykti namo. Bet žvejai, kol susitvarkė su žvejybos įrankiais ir sugauta žuvimi, gerokai suvėlino. Grįžti į krantą jau buvo pavojinga. Jūra vis smarkiau ir smarkiau rodė savo pasiutimą. Bangos kaskart vis daugiau ir daugiau išsižiodavo prieš jaunų žvejų gyvybes. Žvejų mirties šmėkla vis aiškiau ir aiškiau žiūrėjo jiems į akis. Žvejų jėgos kaskart vis silpnėjo ir silpnėjo, nes prieš tokią jūros audrą irkliniais laiveliais ilgai išsilaikyti jūroje buvo neįmanoma.

Iš pajūrio gelbėjimo stočių – Karklininkų (dab. Karklė), Nemerzatės (dab. Nemirseta) ir kitų – buvo pastebėti jūroje žvejai, kovoją su mirtimi. Iš gelbėjimo stočių telefonu buvo pranešta Klaipėdos Krašto Pasienio Policijos Valdybai, prašant gelbėti jūroje skęstančius žvejus. Iš minėtos valdybos karo laivas “Prezidentas Smetona“ gavo įsakymą tučtuojau pasiruošti ir vykti į jūrą gelbėti skęstančius žvejus. Mat, tuo laiku laivas “Prezidentas Smetona“ buvo Klaipėdos Krašto Pasienio Policijos vado žinioje. Laivo vadas įsako įgulai skubiai paruošti laivą išvykimui į jūrą. O tuo tarpu pats telefonu susižino su gelbėjimo stotimi, kuri nurodė skęstančių žvejų buvimo vietą.

Laivas “Prezidentas Smetona“ greit susitvarkė, pakėlė garus ir, nieko nelaukdamas, pasileido į jūrą. Pati jūra jūreiviams smagumo nežadėjo. Ji sutiko karo laivą “Prezidentas Smetona“ su pikta šypsena. Jūra pradeda laivą vartyti ir mėtyti tarp bangų. Bet pats laivas, atkakliai kovodamas su įsibangavusia jūra, tęsė kelionę į nurodytą vietą. Jūra buvo taip įsibangavusi, kad labai dažnai laivo sraigtai (propeleriai) iškildavo virš vandens, sukdavosi ore, ir pavojingai drebino visą laivo korpusą.

resize_1391502704

Karo laivas “Prezidentas Smetona“ šventiniame parade Klaipėdoje apie 1927-uosius (iš istorineprezidentura.lt)

Netrukus iš laivo buvo pastebėti irkliniai laiveliai, plūduriuoją virš vandens. Mūsų laivas priplaukė prie gyventi praradusių viltį žvejų ir paprašė jų susitvarkyti bei pasiruošti persikėlimui į laivą. Gelbėjimas buvo sunkus ir vargingas, nes bangos trukdė visą gelbėjimo darbą. Laivas darė visa, kad gelbėjimas būtų kuo lengvesnis, sėkmingesnis ir greitesnis. Mūsų laivas savo korpusu stengėsi pridengti irklinius laivelius nuo pavojingų bangų, bet labai mažai tai gelbėjo. Tuojau laivo vadas įsako pastatyti du stipresnius vyrus prie to laivo borto, prie kurio šliejosi irkliniai laiveliai.

Prisiartinus po vieną laivelį kiek arčiau, tuojau buvo numesta virvė, kad žvejai galėtų prisilaikyti ir bangos nenuneštų jų laivelio nuo “Prezidento Smetonos“ toliau. Kada irkliniai laiveliai, bangų pakeliami, susilygindavo su laivo korpuso bortu, tada stovintieji jūreiviai imdavo žvejį ir atsargiai mesdavo per bortą į laivą. Toks gelbėjimo būdas tose aplinkybėse buvo geras ir visi žvejai laimingai buvo perkelti. O jų laiveliai ir žvejybos įrankiai buvo palikti jūroje. Dėl audros negalėjome jų paimti. Kiek vėliau jų laiveliai ir įrankiai buvo išmesti į krantą ir mažai apgadinti.

Surankiojęs visus žvejus, laivas “Prezidentas Smetona“, bangų mėtomas, pasileido Klaipėdos uosto link.

Grįžti namo buvo daug geriau, nes bangos ir vėjas buvo beveik iš užpakalio ir todėl didino laivo greitį. Be to, nebuvo jokio pasipriešinimo – nei bangų, nei vėjo. Įplaukiant iš jūros į Klaipėdos uostą, buvo susidaręs nemažas pavojus pavojus. Klaipėdos uosto vartai yra atviri jūrai ir per siauri. Įplaukiant laivui pro vartus, susidarė pavojus, kad bangos neužmestų ant molo. Laivo vadas susirūpinęs stovėjo šalia vairininko ir įtemptai sekė kiekvieną laivo kryptelėjimą. Ir vadas visai neapsiriko. Tik per plauką išvengė didžiulės katastrofos.

Praplaukus pavojingą uostų vartų juostą, laivo vadas pralinksmėjo, nusišypsojo, glostydamas savo ilgą ir plačiai išsišakojusią barzdą. Tuojau ištraukė iš kišenės baltą kukavinę pypkę ir giliai atsiduso.

kaskelis

Laivo vadas Antanas Kaškelis (iš xxa.lt)

Laivas, atplaukęs į savo stovėjimo vietą, sustojo. Prisirišo. Žvejai, maloniai atsisveikindami, padėkojo laivo vadui ir visai laivo įgulai už išgelbėjimą jų gyvybės. Visi jie linksmi ir patenkinti išvyko namo pas savo šeimas.

* * *

Šiaip reta aprašymų iš to laiko, ir ši istorija dar įdomi ir tuo, kad karo laivas veikia kaip SARS (search and rescue at sea) arba gelbėjimo laivas, skubantis į pagalbą civiliams jūrininkams. Aišku, pasieniečiai ir dabar tyliai murkia iš pasitenkinimo skaitydami, nes žvejų gelbėjimas tapęs jų nuolatiniu rūpesčiu. Kaip ir dabartinė lietuvių SARS tarnyba pavaldi kariškiams (KAM), o ne vidaus reikalų ar civilinės laivybos administracijos žinioje. Tad paralelių rasite daug.

Įskaitant ir faktą, kad Klaipėdos uosto vartai iki šiol yra pavojingiausia laivybai vieta, pražudžiusi ir jūrų skautų mokomąjį burlaivį “Budys“ tarpukariu, ir iki šiol menanti ne vieną tragišką įvykį. Tad suprantamas ir laivo vado A. Kaškelio susirūpinimas – anuomet ir molai į jūrą buvę netgi trumpesni.

Beje, šiaip papildoma jums detalė: majoras A. Kaškelis, karo laivo “Prezidentas Smetona“ vadas, gyvenęs tuo metu Klaipėdoje Holzstraße name Nr.31.

Wohlfahrtsgebäude_holzstr.

Holzstrasse – šioje gatvėje name Nr.31 gyvenęs A. Kaškelis (iš wiki-de.genealogy.net)ka

Komentarų: 2

  1. Tas prieškarinis gerietiškas žurnalisto stilius labai maloniai susiskaitė. “Penkto puslapio“ pozityvas

    Patinka

    1. Todėl ir publikavau abu straipsnius. Gaila, kad tik du – norėčiau daugiau. Bet dar yra Salio Šemerio dienoraščio ištraukos irgi čia publikuotos, tai to stiliaus ir ten yra.

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.