Dar apie mūsų tarpukario laivyną (1/2)


Laimis Žemaitis surado įdomią, mano galva, nuorodą, kurioje lenkiškai rašoma apie mūsų tarpukario laivyną.

Aš tuo tarpu išversiu tiems, kurie nebemoka jau Abiejų Tautų Respublikos kalbos, o Europos Sąjungoje pakanka nacionalinės arba anglų kaip lingua franca.

* * *

Pirmoji dalis yra skirta pakrančių apsaugai ir jų kateriui Lydys.

Tiesą sakant, nei aš, nei tarpukario buriavimo bei jūrų skautų žinovas Valdas Japertas apie tokį išvis nesame girdėję. Kita vertus, ne viską ir mudu gi žinome, tiesa?

O tarpukario laivynu ir mūsų laivyno istorija besidominčių žmonių yra ant vienos rankos suskaičiuojama (kalbant apie knygas, tai be brolių Každailių jau perleistos knygos, apie karo laivyną monografiją parengęs Gintautas Surgailis, apie kontrabandininkus rašęs Gediminas Kulikauskas, o apie prekybinį laivyną tarpukariu Romas Adomavičius), deja, kaip ir populiariausias Lietuvos muziejus – Lietuvos Jūrų muziejus, bet populiarus yra tik savo delfinariumo dėka.

Gi lenkų autoriai dievagojasi, kad toks tikrai buvęs, ir netgi pasižymėjęs kovose su lenkų alkoholio kontrabandininkais, tik, kaip jie spėja, nurašytas iš rikiuotės gerokai iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios.

Lydys-facta-nautica

Pasieniečių patrulinis katerys “Lydys“ (pagal Facta_Nautica)

Man tai kelia įtarimą šitie faktai, juolab, kad nesutapimų faktų pateikime surastum ir daugiau, ypač, kada kalbama apie karo laivą Prezidentas Smetona. Bet apie tai vėliau, kaip ir, tarkime, ar lietuvių pasieniečiai tikrai tokį katerį turėjo, nes nerandu kitų autorių minint (bet prastai ieškojau gal?).

Tačiau su kitais pakrančių apsaugos laivais irgi jus supažindinsiu bendram išprusimui, ką radau ir tinklapyje technikosistorija.lt – kad jo autorius Giedrius Kazlauskas sau antrą dalį sudėliojo iš mano medžiagos skipper.lt, kuri tiko ir lrytas.lt publikuoti, tai dabar aš savo dalį sudėlioju iš jo pirmos dalies, visus jo, kaip kranto žmogui būdingus jūrininkiškus nesusispratimus, pataisęs.

* * *

Mūsų pakrančių apsaugos, pavaldžios kaip pasienio policijos dalis VRM, laivyno flagmanu, nurašius iš rikiuotės būsimą karo laivą Prezidentą Smetoną, tapo ginkluotas ir lengvai šarvuotas kateris Partizanas.

partizanas

Pakrančių apsaugos kateris “Partizanas“ (iš technikosistorija.lt)

Tai jau ir stacionarią ginkluotę, ir radijo ryšį turėjęs laivas, pagal to meto standartus dabar būtų atimtas, ko gero, iš VSAT ir jau įrašytas į KJP sudėtį, kad prieš NATO atrodytume turį karo laivyną, kuomet kaip balvonai supjaustėm fregatas.

Šiuo laivu sėkmingai kovota ir su sienos pažeidėjais, ir tai buvęs į tarnybą po sužeidimo grįžusio Juozo Tamošausko, kuris perėmė vadovavimą pakrančių apsaugos flotilei, pagrindinis laivas: 1933 m. pastatytas Lindenau &Co statykloje Klaipėdoje, 21.5m ilgio, 4.5m pločio ir 1.25m grimzlės.

Laive buvusi ir virtuvė (dzūk. kambuzas), tualetas (dzūk. galjūnas), stacionarus elektros šviesos tinklas ir net centrinis patalpų šildymas, tad laivas buvęs tikrai modernus, patogus ir pritaikytas tarnybai bet kuriuo paros metu ir bei bet kuriuo sezonu.

Ginkluotė: du 20mm ir 37mm pabūklai bei du sunkieji Maxim-08 kulkosvaidžiai ir du lengvieji kulkosvaidžiai ZB, kaip ir įgulos turimi 5 šautuvai Mauser.

Jei dabar man reiktų rinktis, kur tarnauti, mokomąjame karo laive Prezidentas Smetona pas A. Kaškelį ar pakrantės apsaugos flagmane Partizanas pas J. Tamošauską, tai gal netgi rinkčiausi pastarąjį.

Ir gal ne veltui:

Tamasauskas jura 36

O kiti pakrančių apsaugos laivai nebuvę tiek įspūdingi ir tikę veikiau patruliavimui bei įvairios smulkmės gaudymui pakrantėse, paprastai kurių ginkluotę papildydavę iš bendros ir pernešamos į laivus turimos pasieniečių amunicijos ir jų kulkosvaidžių bei šautuvų, nes man sunku įsivaizduoti, kur anam autoriui ten telpa nuotraukose pažiūrėjus dar ir 37mm patrankėlės.

Gi pirmasis išvis pakrančių apsaugos laivas buvęs daugelio taip minimas vokiškas motorinis medinis barkasas Savanoris, ėjęs tarnybą nuo pat 1923 m. liepos 11 d., kai atkrymnašinome sau Klaipėdos kraštą: 17.5 m ilgio, 3.9 m pločio, du benzininiai varikliai, greitis iki 16 mazgų.

Ir netgi buvęs ginkluotas dvejais 37 mm artilerijos pabūklais ir kulkosvaidžiu, kurie, aš taip spėju, po to perkeliavo į Partizaną.

savanoris

Pakrančių apsaugos laivas “Savanoris“ Klaipėdoje apie 1929m. (iš limis.lt)

Kitas rekvizuotas mūsų pasieniečių iš kontrabandininkų buvęs motorlaivis buvo Moewe, porai prie Savanorio pervadintas Lietuvaite: 6.4 m ilgio ir 1,6 m pločio, BMW keturių cilindrų benzininis variklį bei vienas kulkosvaidis.

Nuotraukos, deja, neturiu, o labai gaila – visgi istorija. O gal aukščiau minimas Lydys ir yra toji Lietuvaitė, ką?

Kiti trys laivai buvo statomi kone pagal vieną šabloną Klaipėdos laivų statykloje Lindenau &Co.:

saulys

Pakrančių apsaugos kateris “Šaulys“ (iš technikosistorija.lt)

Kateris Šaulys buvo 12.5 m ilgio, 3.05 m pločio, grimzlė 0.7 m, greitis iki 12 mazgų.

Laivo korpusas, denis, kylis – plieniniai, antstatas iš medžio ir plieno, dengtas mediniu stogu, aptrauktu brezentu nuo lietaus, elektros šviesos tinklas, virtuvė, karininkų kajutė su praustuvu, mediniu staliuku, spyruokliniais, aptrauktais gobelenu čiužiniais, jūreivių kajutės išklotos linoleumu (prabanga, kaip tiems laikams). Turėjo stovą sunkiąjam kulkosvaidžiui.

Štai “Aitvaro“ nuotrauka iš Lietuvos Jūrų muziejaus istorikas Gediminas Kulikauskas ir papildo, kaip atrodęs šis laivas su minėta ginkluote:

aitvaras

Pakrančių apsaugos kateris “Aitvaras“, pametęs raidę S

Man labiausiai patinka faktas, kad denyje matote ne pasieniečius, vilkinčius kareiviškomis uniformomis, o tikrus jūrininkus!

1932 metais ten pat pastatomas ir tokio paties ilgio bei pločio bei 16 tonų vandens talpos kateris Aitvaras, kurio grimzlė priekyje buvusi 0.5m, o gale 0.6m, ir dėl ko, įtariu, nes gi buvęs plokščiadugniu, tai ir į glisą įčiuoždavęs, jei turėjęs kaip ir Šaulys 40 AJ variklį.

aitvaras

Pakrančių apsaugos kateris “Aitvaras“ (iš technikosistorija.lt)

Šio apdaila buvusi ąžuolinė, o denis pušinis – labai natūralios tam laikui tokio dydžio ir tipo laivui medžiagos.

Panašiai atrodęs ir trejulėje Žaibas:

zaibas01

Pakrančių apsaugos kateris “Žaibas“ (iš technikosistorija.lt)

* * *

Bet tai irgi ne vieninteliai pakrančių apsaugai atitekę laivai, nes dar, pasirodo, iš lenkų rekvizavom, internavę pasidavusias jų įgulas 1939 metais prasidėjus jau Antrąjam Pasauliniam karui:

  • katerį Banga: 8m ilgio, 2.2m pločio – tačiau turėjo 7-13mm šarvus ir netgi zenitinius (sudvejintus ilgavamzdžius) kulkosvaidžius.
  • katerį Vėjas: 5.5m ilgio, 1.75 m pločio, šarvuotas 7-10 mm, ginkluotas panašiais (aš spėju, kad Oerlikon tipo?) zenitiniais kulkosvaidžiais.

Rekvizuoti tai mūsų KAM juos rekvizavo ir, taip spėju, pakrančių apsaugai (VRM) irgi perdavė, bet Klaipėdos jau nebeturėjome, tik Šventosios uostą, o ir kitais metais mūsų laukė lenkų likimas – valstybės nebeliko. Todėl gal ir nuotraukų bei platesnių duomenų irgi neliko.

O iš kontrabandininkų, tai minimas toks dar konfiskuotas Elf: 13.46t vandens talpos, 12m ilgio ir 3.1m pločio. Parduotas aukcione. Nuo dugno pakeltas ir estų kontrabandininkų laivas Polio – dar vienas pakrančių apsaugos laimikis.

Apie iš kontrabandininkų konfiskuotą Malaya ir jūros skautams budžiams išpirktą aukcione moterų, remiančių laivyno kūrimą, dėka bei tapusį laive Budys – rašyta daug, nesikartosiu.

Budys_nidoje_1930

Jūrų skautų laivas Budys Nidoje 1930m. (iš vikės)

Apie konfiskuotą kontrabandininką Willys (aukščiau), kaip ir apie turkų kontrabandininką Hassan Bier irgi žinote, ką aš rašiau – tai yra verta istorija apie tai, kaip grūdinosi kovose ir jūroje mūsų karo jūrininkai.

* * *

O vat antroje dalyje nuo pasieniečių jau grįšiu prie to, kuo guodžiasi lenkai, ir kaip pasisekė būsimam karo laivui Prezidentas Smetona, kuomet dar jis buvęs pakrančių apsaugoje – ir sučiupo 1930 metų vasario 16 (!) dieną lenkų alkoholio kontrabandininką Westa.

Prezidentas_Smetona_Vesta

Lenkų kontrabandininkas “Westa“ Klaipėdos uoste prie “Prezidentas Smetona“ borto (iš Facta_Nautica)

Aš taip suprantu, kad lenkai jau žinojo apie lietuvių švenčiamą Vasario 16 dieną, tai tikėjosi prasmukti?

Bet vyrai stovėjo sargyboje ne veltui – ir tuomet šventė tapo dvigubai džiugi! Juolab, kai lenkai gi tada buvo irgi atkrymnašinę iš mūsų Vilnių, tai draugyste mūsų tautos tarpukaryje niekaip viena kitos atžvilgiu netryško. O ir 1930-ieji buvo paskelbti Vytauto Didžiojo mirties jubiliejiniais 500-taisiais metais, tad suprantate, kodėl lenkiškame tinklapyje netgi prasprūsta frazė, kad “garsus pasisekimas“.

Beje, tinklapio autorius dr. Piotr Merzejewski teigia, kad mūsų konfiskuotasis turkų kontrabandininkas Hassan Bier tapo po aukciono lenkų pramoginiu laivu Gryf.

Ir rašydamas apie Westa kažkaip mini ją buvus suomių kontrabandininkų laivu – bet nuotraukoje aukščiau akys jūsų neapgauna, aiškiai lenkiškas erelis vėliavoje, ar ne? Tai ar čia suomiai apsimetė lenkais, ar lenkas tiesiog suklydo, įvardindamas arba suomių statybos laivą, arba kelionės fiktyvų tikslą į Suomiją?

Nežinia dabar, kaip ten buvę iš tiesų, bet konfiskuotas laivas parduotas aukcione ir papildė gautomis lėšomis mūsų biudžetą.

Kaip ir jūs, tikiuosi, papildėte bendrai žinias, kad tarpukariu lietuviai jūros tarnyboje turėję ne vieną mokomuoju paverstą vokišką minininką.

Jei ne karai ir okupacijos, man panašu, kad mūsų laivynas nors ir lėtokai, bet užtikrintai po truputį stiprėjo ir augo, ir ta pakrančių apsauga dabar atrodytų ne mažiau, o gal ir daugiau įspūdingai, nei turime. Bent jau nekiltų ginčų, kam reikalingos mums karinės jūrų pajėgos, ir kam derėtų iš tiesų priskirti SAR (search and rescue at sea) tarnybą – VSAT ar KJP.

Ir šios žinybos (kaip ir LBS tarsi mankurtas be buriuotojiško tarpukario įamžinimo) nepamirštų savo (!) istorijos, prisimindamos Adolfo Kaškelio, Povilo Juliaus Labanausko bei Juozo Tamošausko pavardes bei jų laivus, apie kuriuos rašiau aukščiau, ir be kurių nebūtų ir mūsų jūrininkų, tarnaujančių jau šiandien Tėvynei jūroje.

Ahoy!

* * *

(antroji dalis – papildymas)

Komentarų: 4

  1. Su ginklais tradiciškai gaunasi konfūzai, tikint vienos ar kitos šalies dokumentais. Pvz., pagal lietuviškus dokumentus lenkams “pripeišiami“ tokie ginklai, kurių ne tik nebuvo, bet ir nesusapnavo. Ir atvirkščiai. Tikslesnius duomenis permesiu į paštą

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.