Eina ar plaukia?


Kaip sakoma, kad atskirsi vatines smegenis nuo patriotinių pagal tai, kurią 23-čiąją mini “vyrų“ diena, švęsdami kariuomenės dieną – vasario (sovietinę) ar lapkričio (smetonišką), taip ir, panašu, nesunkiai ne vien iš telniaškės atskirsi vatinės maulės buriuotoją nuo tautinio, kuomet paklausi: tai laivas eina ar plaukia?

Mat visi sovietmečio ragavę buriuotojai kaip vienas susitaręs perfrazuoja rusišką posakį, kad plaukia tik antis, šlamštas ir fekalijos – laivas, suprask, tik eina. Idant rusiškai sakoma – išeiti į jūrą.

Tuo tarpu lietuvių diktantuose rašiboje™ turėjęs ne dutkę ar trojkę anuomet, visada pasakys, kad vandeniu vaikšto tik rusai ir Jėzus Kristus, kuris šiaip jau buvo žydas, bet RT ar koks Piervyj Banditskij tė vė kanalas būtinai padarys iš jo irgi tikrą rusą, nes visas koloradas pavalniai žino, kad priešas yra žydobanderofcai ir kitokie fošystai, o už šventą pravoslavišką Rašką nevierni tamošiai nekariauja.

Man patiko, kaip kažkuriame komentare Aivaras Daugintis pastebėjo:

Kalbėdami rusiškai, drąsiai sakykime “vyšli v morė” (“išėjo į jūrą“ rusiškai pažodžiui – skipper.lt past.), bet, kalbėdami lietuviškai, vartokime savus žodžius prisimindami liaudies dainelę:

plaukia sau laivelis piliakalnio link,
sėdi jame bernelis, dairosi aplink”.

Apie laivę dainavo ir maestro Vytautas Kernagis (a propos, kieno eilės?) štai taip:

…Pasidirbęs laivę, pas tave išplauksiu.

Vasarą atplauksiu laukų vėjo laive,
Rudenį atplauksiu pievų ruko laive.

Šiaip jau, pagal logiką tai viskas, kas neplaukia, tas skęsta. Vandeniu, be aukščiau minėto asmens, dar vaikštinėja saulės zuikučiai, bet jei tas asmuo yra Šviesa, tai saulės atšvaitų vaikščiojimas vandens paviršiumi irgi neturėtų stebinti.

jesus_walking_on_water

Tapu tapu vandenėliu (iš pixshark.com)

Bet jau girdžiu burbančius, o tai kaip anglai sako, jei jau esu “angliškų tradicijų puoselėtojas“ (œ© V. Vizbaras)?

Angliškai išvis sakoma buriuotojiškai: nusistatyti bures, netgi motorlaiviui – set sails, arba sailed to (išplaukė laivu į/link) – ir netgi jūrininkas angliškai iš esmės yra buriuotojas – sailor, nors jūreivis – jau mūsiškai, jūržmogis – seaman, kas iš tiesų dažnai vertėjų supainiojama, nes seamanship yra jūreivystė, bet dera sutarti, kad jūrininkas – bendrinis žodis, kai jūreivis – eilinio pareigos ir laipsnis laive, nors paprastai tiems apibūdinti anglai sako tiesiog rankos – hands.

Ir dabar jau girdžiu rėkiančius pala-pala, o tai kaip frazė she went to the sea, pavyzdžiui? Gi čia went – tai būtasis laikas veiksmažodžio to go eiti!

Bet tai aš perklausiu darkart: ar anglų kalbos gramatikoje tokie žodžiai, kaip do, have, can, may ir go yra tik pažodiniai veiksmažodžiai, kurie verčiami taip, ką jie reiškia kaip paskirieji veiksmažodžiai, ar yra kartu ir pagalbiniai žodeliai, kuomet apibrėžiama koks nors veiksmas? Netgi lietuviškai sakome: aš tai turiu padaryti – I have to do it (vietoje I must do it, kas kiek skiriasi savo laipsniu, bet anglų kalboje yra 16 veiksmažodžio laikų, dauguma pridaromų su tuo to have, lyginant su mūsų 4, tai gal thank-you-very-much-here). I am going to do it – ar “aš esu einantis padaryti tai“? Ne, “aš ruošiuosi tai padaryti“. I gonna go – ne “aš einančiai einu“, o vis tik “aš ketinu eiti“, ir t.p..

Todėl minčiai išreikšti nereiktų kitąkart imti veiksmažodžių, ypač iš tų išvardintųjų, tiesmukai. Ir frazę went to the sea versčiau atsidūrė jūroje, išvyko į jūrą, tiesiog išplaukė.

Išėjo? Tai dar pasakykite, gal pėsčiomis, ne? Vis tik kažkokiu laivu, įtariu, plaukta.

Tai tiek tos pamokėlės. Taisykite žodžiui kelią ir kelkite bures išplaukti!

Ahoy!

Komentarų: 16

  1. O kaip pats žodis – jūreivis- tuomet. Ar neturėtų būti keičiamas į jūrplaukį, jeigu plaukia, o ne eina į jūrą?

    Patinka

    1. Geras pastebėjimas. 🙂 Tiesa, eivių yra daugiau: upeivis, žygeivis, pirmeivis ir pan. Bet pažiūrėkime, kolega, ką galvoja profesionalai kalboje – į Lietuvių Kalbos Žodyną (kartais jis nelabai tiksliai interpretuojamas, bet – žiūrim):

      jūrei̇̃vis, -ė smob. (2)
      1. kas po jūras plaukioja.
      2. laivo komandos tarnautojas, jūrininkas, matrosas: Šaunios yra mūsų šalies jūreivių tradicijos sp. Iškilo jo atmintyje kreiseriai Nevos vagoj, kareivių ir jūreivių minios, darbininkų kolonos gatvėse rš. Buvau tavų jūreivių tarpe, žvelgiau nuo tavo denio aš K.Kors. Jis tarnavo ištisus metus pirklialaivyj, pastodamas jūreiviu Vd.

      Pirminė reikšmė iš esmės yra sinonimas žodžiui jūrininkas (jūrininku gali būti ir karininkas), bet iš esmės tai yra eilinis jūrininkas – jūreivis (kaip kareivis). Su laiku, matome, kad reikšmės apsivertė, nes upeivis likęs toks kaip ir “prastesnis“ ar “žemesnis“ laivininkas: kareivis = jūreivis, o karininkas daugiau bendriniu tapęs jūrininkas (gaila, nėra kario – jūrio).

      Tas pats žodynas duoda ir paaiškinimą, kad jūrininkas kone sinonimas jūreiviui, bet toks ne matrossen, o seaman prasme:

      jū́rininkas (-inykas) sm. (1) Š, NdŽ jūreivis: Narsūs jūrininkai atrasdavo naujas žemes ir dar neištirtas jūras sp. Jūrininkai beveik dykai imdavo visa J.Jabl. Anglų jūrinykai parvežė taboką į Anglijos žemę S.Dauk.

      Ar išties bėda sudurtinėje šaknyje -eivis? Na, anglai nemato bėdos, kad dabartinis sailor nemoka to sail. Kita vertus, jau rašiau apie pasiūlymą bureiva, kad yra niekinantis kareiva, tai nelabai tiktų (jūreiva irgi būtų ar mes taip labai jūreivius gerbiam, kad žodžio nėra?).

      Beje, “išeiti į reisą“ – tai nueiti į laivą, įlipti ir išplaukti į jūrą juk. Ar čia yra tiesos apie jūreivį kaip einantį į jūrą [plaukti] tuomet? 😉

      Patinka

  2. Rusai sako, kad tik “govno plavaet“, o jūrininkai eina, nes turi kryptį ir tikslą. Kadangi rusai neturi kaip kitaip pasakyti apie plūduriuojančius daiktus, tai jie savo ėjimu bando atskirti sąmoningą veiksmą nuo nesąmoningo. Lietuvių kalboje tokios bėdos nėra. Todėl jūrininkai ramiai gali plaukioti, o šūdai plūduriuoti. Ir nebereikia bandyti vaikščioti vandeniu.
    Pagarbiai 🙂

    Patinka

  3. Aš specialiai erzindamas jūreivius sakydavau: palauksim į jūrą, o pasirodo taip ir reikia sakyti. Ačiū.

    Patinka

    1. Tai ruskiai ir susierzina iki šiol. Nesuprantu, kodėl reikia lietuvių kalbą susinti ir rusinti.

      Patinka

    1. Sūnus panašiai turi rusicizmo mėgėjams ir testą, sakydamas, pratęskite: kapitan dalniego…? 😉

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.