Užjūris

Graikų sirtakis prieš vokiečių biurgerius

Laimėjus kažkokiai šyzos partijai Graikijoje ir premjeru tapus jos lyderiui Cipai, prasidėjo smagumai graikišku stiliumi, kuriuo visi baubinosi dar gerokai iki išankstinių rinkimų.

Nežinau, kaip jums, man tai kaip ir metas spragėsiams atėjo. Aš jau rašiau, kodėl iš esmės laimėjo šitie nacionalsocialistai, anot mūsų ne ką mažiau šlapiu maišu trenkto Prietaiso pareiškimo per radiją.

Pas mus tokios partijos ir judėjimai irgi kažkiek protesto ar nevilties balsų vis surenka iš politinio gyvenimo paraštėse paliekamų piliečių, kurie jaučiasi prastai esamoje demokratijoje: ar tai būtų purpurinė tryda kloniuose, ar koks brudas Brode, ar balvonai, sriūbaujantys dėl balvonų, ar sniego gniūžtes į Seimo langus susirenkantys pamėtyti liumpenai, ar tiesiog nusivylę provincialai, balsuojantys kojomis lauk iš savo kaimų ir miestelių arba rankomis už gerus ponus gražiai ir daug žadančius.

Kuo visuomenė sveikesnė dvasia ir stabilesnė ekonomiškai, adekvačiai atsižvelgdama į mažumų bei socialiai nuskriaustų interesus (taip, tame tarpe ir savaitgalį MAMA apdovanojimuose nušvilpto pono Simonko atžvilgiu), tuo tų protestų balsų yra mažiau, o nuo neišvengiamos įtakos, kuomet vis tiek visiems neįtiksi ir tų nepatenkintųjų ar užribio žmonių procentas buvo ir bus, apsisaugo demokratijoje kvotomis bei reikiamais balsų kvorumais – su sąlyga, kad demokratija iš tiesų atstovauja pagrindines vyraujančias klases ir užtikrina jų viešųjų interesų derinimą per politines demokratijos institucijas.

Nestebina tuomet graikų pasirinkimas – net neabejoju, kad mums pakliuvus į tokią jų padėtį, tai rinkimus laimėtų net ne rinktinė pašlemėkų koalicija kaip dabar, bet jau visokie murzos-mažonai-galvonai ir pan., ir Paksius jums atrodytų tuomet kaip adekvatumo siektinas idealas bei nostalgiškas prisiminimas, kad jau geriau toks antikonstitucinis prezidentas, nei tai, ką čia išsirinkom (ar mums nusivylusios klasės išrinko pagal mūsų sutartas demokratijos taisykles).

Ir nemanykite, kad toks scenarijus mums negalimas.

Apie graikus irgi taip niekas nemanė nei jų politinio elito tarpe, nei ES politikų elite, kuomet derino ES įvairias finansines bei ekonomines direktyvas, sutartis ir įvedinėjo eurą ES valstybėse, priimdami ne vien graikus, formaliai atitikusius anuomet Maastrichto sutarties keliamus kriterijus. Kaip ir nenumatė realių baudų ir automatiškai pritaikomų sankcijų mechanizmų už tai, kad šalys ims savo įsipareigojimų nesilaikyti, laužyti ar jomis manipuliuoti – ES vis tik yra suverenių valstybių konfederacija, o ne federalinė valstybė kaip JAV.

Tai, ką daro dabar Graikijos valdantieji, iš esmės yra ne vien politinis šou savo rinkėjams. Paprasčiau kalbant, jie kartu ir šokdina ES, turėdami omeny vokiečius, kuriems ir prasiskolino labiausiai. Juokingiausia, kad vokiečiai iš tiesų nėra bankininkai (jei jie ne šveicarai) ir yra dabar labai prasti komersantai (kas ironiška, nes iš šios kalbos pas mus atėjo šis žodis), pasilikę tik Europos, ir plačiau paėmus – globaliais inžinieriais.

Jie gali sukonstruoti kokį norį įrenginį, kuris turės puikų funkcinį dizainą (Bauhaus dizaino mokyklos pamatai sudėti dar tarpukaryje), bet jei reiks jam iš tiesų estetikos, tai kviesis italus arba prancūzus (netgi savo fetišizuotai iki religijos automobilių pramonei!), o pardavimui – jau olandus arba giminaičius austrus, kuomet jau to Rytprūsių krapštuko pedantizmo irgi Vokietijos biurgeriai ir nebeturi (nes ir nebelikę Rytprūsių, kuriose jis buvęs darbo etikos dalimi), todėl pasikvies krapštukus gimines iš Šveicarijos (vėlgi, geriausias pavyzdys – bendras Mercedes ir Swatch automobilis Smart, kurį išpopuliarino olandai).

Jei vokiečiai būtų bankininkais, tai prancūzai nebūtų jų išdūrę euro pasiūlymu, kada vokietis uždirba pinigus iš sunkaus darbo į eksportą, o jo žmona iš Paryžiaus tuos pinigus žaviai pasiimdama iš stalčiuko Frankfurte po to švaisto kairėn ir dešinėn (ir ypač, kai kairieji jos giminaičiai eilinį kartą eina streikuoti). Gal todėl anglų snobai, išmanantys bankininkystę, į tą eurozoną ir neketina stoti – jiems visi tie pietiečiai (o nuo jų visi yra į pietus ar pietryčius, kas dar blogiau) įtartini tipai, o kažkur gamtos šaldytuve ant uolų lašišas sūdantys skandinavai turi savus karūnos fantikus, tai nors būna suprantamesni.

Bet ne apie Europos sąrangą kalbu, o tai, ko dabar siekia graikai.

Graikai paprasčiausiai pasirinko derybinę taktiką išmušti bukus vokiečius iš pusiausvyros – tokia marozo taktika, kurią ir aš esu derybose naudojęs nekart, kada dirbi komanda ir anoje pusėje pakliūna adekvatumą pamiršęs derybų oponentas, bukai užsispyręs dėl savo nuostatų. Po to paprastai pavyksta pereiti prie adekvačios kalbos ir derybinio dialogo, o ne linksmakočių matavimosi ar trankymo kumščiu į stalą.

Graikai žaidžia tą patį žaidimą. O vokiečiai, kuriems jie skolingi, to žaidimo žaisti nemoka.

Sirtaki1

Futbolo sienelė sirtakio ritmu, pramokta ES iš prancūzų (iš roth-cartoons.de)

Ir kadangi ES yra ne vieni graikai ir ne vieni vokiečiai, tai tuoj įsijungs bendras politinis mechanizmas, kuris mūsų Europos Sąjungoje juda lėtai, bet demokratiškai (!) ir užtikrintai (ir šito niekaip nesupranta permanentiniai marozai be prošvaisčių kada pavirsti homo sapiens vietoje neandartaliečių rusai, kada jie mato “neryžtingumą“, “neapsisprendimą“, “trypčiojimą“, “palaikymą jų“ ir pan., o po to tik pyst – ir sankcijos!, kurios garantuotos ir neatšaukiamos be va tokio paties ilgo proceso…).

Labai tikiuosi, kad įsijungs vokiečių adekvatumas, o graikų maroziškumas yra tik blefas, ant kurio tiek mūsų viešoji nuomonė, tiek ir vokiečių, net neabejoju, irgi užkibo. Ir graikai gaus tai, dėl ko jie eina į derybas – peržiūrėti skolos mokėjimo grafiką, suteikiant jiems patiems daugiau laisvės mokėti skolas, nepamirštant ir savo šalies poreikių.

Nes graikai ES kaip lietuviai iki asmens bankroto įstatymo negali bankrutuoti, todėl tos skolos niekur nedingsta, o kreditoriai gali nurašyti dalį palūkanų, dalį abejotinų baudų ir delspinigių, peržiūrėti naujas palūkanas, mokėjimų grafiką, palikti daugiau kišenpinigių, gal dar perskolinti skolos restruktūrizavimui (greituosius kreditus aukštomis palūkanomis padengti iš būsto peržiūrėtos paskolos, pvz.,), kai ką pasiūlyti išparduoti, susimažinti išlaidas, ir pan.

Jei vokiečiai iki šiol trepsėjo kojytėmis “Nein!!! Verboten!!!“, tai po tokių šyzikų sirtakio, tikėtina, ims galvoti, kaip čia suradus būdų susitarti dėl skolų atgavimo, o ne kad sulaužyti skolininkams koją, nes ir kojos, deja, dabar laužyti neišeina (du karus Europoje taip sėkmingai pradėjo, bet kai įsivažiavo, tai visada patys į knyslę gavo), ir tos kojos reikia graikui sirtakiu dar pinigus iš turistų užsidirbinėti. Šlubas šokėjas gali laikinai tik išmaldą iš gailesčio gauti, bet geriau sveikas – kaip ir sveika ekonomika, kurios negali ekonominėmis sankcijomis ES viduje pribaiginėti.

Kol kas graikai neturi ko prarasti, o vokiečiai turi.

Europa turės susitarti, nes graikai čia ne vieninteliai, ir vokiečių skausmas dėl prasiskolinusių šitos ES komunos bendrapiliečių yra ne vienintelis ES rūpestis, nes prarasti vokiečiai gali ne tik į graikų obligacijas sukištus savo pensininkų fondų pinigus. Iš esmės, visa ES yra tai, ko jie siekė Europoje dar nuo kanclerio Otto von Bismark laikų. O kol kas panašu, kad graikas Cipas savo sirtakiu turi daugiau sveikos nuovokos, nei kad kanclerė Aneliutė.

ES turi eiti į federalizmą, bet graikų ir panašių cipų neišeina palikti už kvorumo ribos, kaip mūsiškės sisteminės partijos kone vieningai sutaria dėl mūsų liumpenų, juolab, kad ir tarp sisteminių apstu liumpenų bei talibų, o ir ES, kaip sakiau, ne vien iš biurgerių ar tik sirtakio šokėjų susideda.

Nes išmesti iš bandos silpniausią gaištantį žvėrį miško sanitarų sudraskymui, kad išgelbėtų likusius (graikus aukoti vardan Ispanijos, kaip Lehman Brothers vardan Goldman Sachs ir kompanijos, pvz.), šįkart gali turėti skaudžių pasekmių visos bandos integralumui. Todėl pontus frajeriai vieni kitiems pakaišiojo panosėn ir dabar sės derėtis.

* * *

Labai įdomus papildymas (via Vytautas Vakrina) čia – graikų finminas nužudo Troiką (EK, ECB, TVF).

Reklama
Standartinis

8 thoughts on “Graikų sirtakis prieš vokiečių biurgerius

  1. “Kol kas graikai neturi ko prarasti, o vokiečiai turi.”

    Nesutikčiau. Aišku, kad vokiečiai (kaip, beje, ir visa likusi EU, įskaitant ir Lietuvą) graikų defaulto atveju prarastų “paskolintus” pinigus, tačiau Graikijos su Syrizos programa tai neišgelbėtų. Visos skausmingos prieš tai buvusios vyriausybės operacijos, kurios jau buvo pradėję atsipirkinėti dabar bravūriškai yra reversuojamos naujai į valdžią atėjusių populistų. Ne atsitiktinai Graikijos vertybiniai popieriai per nepilną savaite nučiuožė daugiau kaip 30%. Didžiausi Graikijos bankai dar po poros savaičių tokio pinigų plaukimo lauk lenksis (Pirėjo bankas, jei neklystu, jau prarado daugiau kaip pusę savo vertės), nebent Tsipras su savo utopiniu marksistu finansų ministru Varufakiu truputėlį nuleis garą (ir aš kalbu ne tik apie jų konfrontaciją su Vokietijs). Tada po visiškai nedaug laiko nebebus labai svarbus tas faktas, kad Graikijos skolos Eurozonai neliks – tiesiog kartu su skola nebeliks ir valstybės.

    Jei, blogiausiu Graikijai atveju, ji būtų išdrėbta iš Eurozonos, tai vidutiniu laikotarpiu visai Eurozonai nuo to tik pagerėtų. Ta labai aiškiai parodė ir rinkos, kai po Syrizos išrinkimo ir didėjančios Grexit tikimybės EUR pradėjo netikėtai kilti.

    Na, o Graikija, tokiu atveju su visa Syriza ir naująja drachma nueitų velniop. Ir sekanti vyriausybė pas juos, vėl galėtų būti military junta 🙂

    O nusileidus Syrizai būtų duotas signalas kitiems Rusijos finansuojamiems projektėliams – kaip, pavyzdžiui tokiai Podemos Ispanijoje, kas būtų labai negerai.

    Tad, reziumuojant, EU gali prarasti 320 milijardų ir atsikratyti didžiulės bėdos, o Graikija gali prarasti valstybę. Kitu atveju 320 milijardų bus prarasta ne taip greitai, bet bus išsaugota tiek Eurozona, tiek pati EU.

    Patinka

    • Iš esmės sutikčiau, bet:
      1) yra Islandijos veiksnys kaip pavyzdys jų finansų ministrui.
      2) graikų bankai neinvestavo į junk bonds, o skolino savo vyriausybei, kuri iš esmės juos skandina.
      3) ECB pradėjo obligacijų supirkimą anksčiau laiko, taip išmesdama eurus į apyvartą, kas bendrame fone pakels graikų obligacijų reitingus, net jei tai šikpopieriai.
      4) kadangi nėra mechanizmo išmetimui, tai graikų trash bondai bus finansuojami iš naujų obligacijų emisijų, o juokingiausia, kad juos supirkinės pats ECB, nes tai būdas sparčiau vystyti pinigų emisiją, kuriai dabar apsisprendė, nes ES eina į defliaciją.
      5) Juodieji pulkininkai ir jų pučas buvo CŽV darbas – jau Klintonas už tą atsiprašė graikų, o NObama tikrai nedės pastangų savaime kokiai military junta steigimui. Jei bandys savo pastangomis, tai Turkijos veiksnys šalia yra irgi labai stabdantis – ten veikiau NATO mechanizmas suveiks taip, kad demokratijos lopšys sparčiai grįš prie demokratijos.

      Kol kas šitas tąsymasis yra tuščias PR, nes vokiečiai iš principo nenusileidžia, o graikai ne tiek ir daug reikalauja, jei susėdus ir pažiūrėjus. Savo rinkėjams tai jie pavarė geriau už mūsų LSD pašlemėkus, aišku, žadėdami daugiau, nei padarys. Bet ten vien faktas, kad pasodins su jais vokiečius derėtis, reikš jau pergalę graikams. Ką ir vokiečiai supranta, todėl dabar bando savo feisą išsaugoti.

      Patinka

    • As parašė:

      Iš esmės, tai graikai defaultindami nelabai ką turi prarasti. Nebent galimybę kurį laiką skolintis, ko jiems dabar nelabai ir bereikia (kodėl, toliau).

      Iš esmės, dabar graikai po visų apkarpymų turi biudžeto perteklių iki palūkanų mokėjimų, dėl ko jai defaultinus ne tik nereiktų skolintis, bet gal ir dar šiek tiek pertekliaus liktų. Dėl to jiems tereiktų gyventi pagal pajamas, dabar gi kai juos verčia išleisti gerokai mažiau nei surenka ir kuo greičiau mažinti savo skolą.

      Graikų bankai problemų irgi turėtų tik galbūt, nes defaultinti galima ir nepilnai ir savo bankams įmokas mokėti.

      Vokiečiai gi prarasti turi gerokai daugiau ir sutarę graikams palankesnes sąlygas turi galimybių skolos atgauti gal mažiau, gal vėliau, bet atgauti vietoje to, kad išvis neatgautų. 🙂

      Patinka

      • Iš esmės, taip. Nes defoltindami graikai kenkia ne sau, o eurozonai. Todėl dabar visus ir šokdina. O jų bankų nepakankamumas yra nulemtas tų pačių graikų vyriausybės obligacijų, kurias ECB pirmiausiai ir supirkinės pagal dabartinį ES sutartą stangnuojančių rinkų stimuliavimo planą, tad vis tiek pumpuos pinigus į graikų bankus vietoje graikų vyriausybės.

        Tad vokiečiai visaip yra pralaiminti pusė šioje situacijoje, todėl ir siunta, kad negali nieko padaryti.

        Patinka

  2. Na, daryti korektiškus palyginimus tarp Graikijos ir Islandijos ne visiškai išeina. Atmetus pačių šalių ir absoliučius jų skolų dydžių skirtumus yra pora svarbių, mano galva, skirtumų ir kodėl Graikija prarasti turi ką.

    Islandija, nežiūrint į jos daug kartų GDP viršijančią skolą, nebuvo disfunkciška valstybė, kaip Graikija. Islandijos skola atsirado dėl visiškai kitų priežasčių, kurios į šios diskusijos temą nepataiko, tačiau po defaulto šalis toliau gyveno savo normalų gyvenimą, kurį sąlygojo jų normali ekonomika. Islandija taip pat nebuvo Eurozonos narė.

    Graikija, kuri neturėjo sustainable ekonomikos, visą laiką, kai buvo Eurozonos narė gyveno didžiulio deficito sąlygomis ir savo apparent gerovę grindė praėdamomis pigiomis paskolomis. Visa ši velniava į gerą keistis pradėjo tik prieš penketą metų, kai po Lehman Brothers kolapso ir po to sekusių linksmybių, kada EUR reikėjo gelbėti ir Grexit būtų buvusi labai rimta vinimi i EUR grabą; tada už tam tikrus ir labai reikalingus pačiai Graikijai įsipareigojimus graikai gavo galimybę nepaskęsti ir nepaskandino EUR.

    Visa tai, kas su dideliu skausmu (pripratus prie už dyką gaunamų pinigų ir chroniško mokesčių nemokėjimo labai sunku pradėti gyventi pagal taisykles) buvo taisoma penkerius metus aptvarkė – bet iki galo nesutvarkė – Graikijos disfunkcijos. Vienintelis būdas šaliai išgyventi neįpuolant į visišką chaosą yra toliau gauti EU paramą mainais į tolesnes reformas.

    Syriza reversuoja reformas, stabdo privatizavima ir t.t., tai yra elgiasi chuliganiškai, arba tiksliai taip, kaip elgtis negalima, mojuoja tuo prieš nosį Vokietijai ir visai likusiai Europai ir tikisi, kad tai bus pakankamas derybinis argumentas nurašyti jų skolai. Matant, ką per vieną savaitę jie jau padarė ir žinant, ką jie yra prisižadėję savo rinkėjams jų skola nurašyta tikrai nebus, nes labai greitai reikėtų juos šelpti dar smarkiau.

    Todėl – dar kartą pasikartosiu – Graikija prarasti turi daug daugiau, negu Vokietija.

    Mechanizmo išmetimui nėra, bet yra labai paprastas būdas palikti juos be EUR, o tada jie bus priversti patys spausdintis pinigus, kurie, įtariu, nebus EUR. Ir tokiu atveju valstybės kolapsas bus totalinis ir labai greitas. Žinant graikų sugebėjima kelti chaosą, destrukciją ir tokiu demokratiniu būdu reikšti savo pilietinį nepasitenkinimą Syrizos marozėliai/banditėliai dar šiais metais būtų ketvirčiuoti, jei nespėtų pabėgti į Rusiją.

    O apie junta aš parašiau with a tongue in cheek 🙂

    Patinka

    • Aš papildžiau nuoroda į kitą nuomonę dėl graikų, kuri papildo ir maniškę: kol ECB vadas remiasi Šumanu, tai jo oponentas Fakįakis pritaiko dėdulę Klauzevicą. 🙂

      Islandai manė, kad yra bankininkai, bet grįžo prie silkių. Graikai kaip manė, kad yra demokratijos lopšys, taip ir liko tokie – ten pas juos kiekviena sala, kai plaukiau, yra atskira sau demokratija. Reformų nebaigė, bet jau ir nebebaigs, nes dzin jiems. O realią ekonomiką tai irgi turi: žvejyba, žuvų fermos, komercinis laivynas (įeina pasaulyje į penketuką), turizmas. Vynas ar ouzo tai šlamštelis visiškas, kaip ir aliejus – buvęs nebuvęs.

      Mus išmestų, o jų nemes, rupūžių.

      Patinka

    • Aišku, sakoma, kad jei jums atrodo, kad jus seka, tai dar nereiškia, kad jums tik paranoja. 🙂

      Skaldyk ir valdyk yra romėnų metodas, ne Huilo čia autorystė. Kad Huilostanas iš šito graikų demaršo išlošia irgi – faktas. Klausimas, ką mes išlošiam, jei graikai laimi? Juk mūsų biudžeto trečdalis yra ES parama, ir ką darysime, kuomet jos nebeliks – gi būsime kaip graikai patys. Iš to, ką jie dabar išpeš, turės įtakos ir mums ateityje.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s