Marinistika

N-18: viskis bus gerai

Neketinu šventeiviškai dėti užsklandos, neva, apsaugančios nuo nepilnamečių pomėgio ieškoti jiems uždraustos informacijos, kur jie turi meluoti, kad yra sveiko proto pilnamečiai, todėl jiems skaitymas (sic!) neturės poveikio priimant sprendimą atsiduoti tikėtinai žalingam ir kvailinančiam įpročiui (sez who?).

Jei skaitote ir esate nepilnametis arba sertifikuotas alkoholikas, arba tai kenkia jūsų moraliniams ar religiniams įsitikinimams, tai aš, kaip autorius, neprisiimu jokios atsakomybės dėl jūsų kvailo elgesio pasekmių ar sukeltos organizmo reakcijos, įskaitant trydą, apsinuodijimą ir antiįstatymišką veiklą. Grįžkite, kai bus ne tokios amoralios temos, o kelionei tamkart – bučkis ir bandelė!

Jei čia reklama, tai jos man niekas neapmokėjo, nesu joks alkoholio lobistas, ir mano mintys niekaip nepaskatintos fakto, kad aš tik dabar užsiimu tarptautine alkoholio prekyba ir marketingu, kadangi buvo skelbiamos ir gerokai anksčiau, o aš tik deklaruoju savo galimą interesų konfliktą, kurį nori labai įžiūrėti priekabesni skaitytojai, kuriems siūlau sugerti bruderšaftu.

Tarpukario elementoriuje galėjai rasti tokius skaitymo pavyzdžius, kaip antai “A: Alus – gerti sveika“. Dabar teigiamai atsiliepti apie bet kokį alkoholinį gėrimą yra nusikaltimas arba bent jau įstatymo pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę ir prisišaukiantis baudą.

Matuliška (nes drakoniška vadinti pagal to įstatymo kūrėję neišeina) kova prieš girtuoklystę Lietuvoje jau tapo farsu. Nes kovojama ne su priežastimis, arba tos priežastys įvardinamos neteisingai ir pasirenkami netinkami kovos su jais būdai. Kartais imi įtarti tokių įstatymų kūrėjų arba akivaizdų lobizmą dėl korupcinių interesų, arba primityvią piktą valią, keršinant įstatymų besilaikantiems piliečiams už tai, kad įstatymų iniciatoriai kažkada patys prasilakė, kuomet pagal tokią logiką kitąkart, kad jei visus nuginkluosi, tai ir nusikaltėliai gi liks be ginklų, ar ne?

Sakykite, kovojant su abortais ir nepilnamečių nėštumu, kas geriau veikia: lytinis švietimas ir kontraceptika ar draudimai, informacijos ribojimas ir problemos slėpimas?

Atsakymas yra akivaizdus, manau.

koka

Karas, jis visur (iš courrierinternational.com)

O tai kodėl alkoholio vartojimo atveju elgiamasi priešingai?

Ar, tiksliau, kodėl davatkos ir anoniminiai alkoholikai (nors ne tokie jie ir anonimai, kada jų pavardėmis įstatymai vadinami) nugalėjo bent jau kovoje prieš pijokus?

Problema yra ne alkoholis. Problema yra jo vartojimo kultūros nebuvimas.

Ir jei alkoholis yra legalus vartojimui produktas, tai kokį ryšį su jo vartojimo kultūros skatinimu turi draudimas palankiai atsiliepti apie alkoholio vartojimą? Kaip draudimas pardavinėti po 22 val. sumažina jo vartojimą (taigi ne parduotuvėje laki)? Kaip informacijos ir reklamos nebuvimas iki 18 metų padeda neprisilakti sulaukus 18, kuomet jau tą daryti tampa legalu? Kaip draudimai maištaujančiam jaunimui nebetarnauja būdu išsiskirti bendraamžių tarpe, stengiantis pasirodyti šauniu, kad daug pakeli išlakti?

Kada paskutinį kartą jau matėte gerą alkoholio reklamą ne tuo laiku, kada tik leidžiama, ir ne akcijų ir išpardavimų skatinimu (kas ir taip draudžiama), bet vis tik labiau parodančią aukštąją kultūrą, aukštą lygį, prestižą, įvaizdį ir pan.?

Kur reklamoje tenkinamasi iš tiesų tik nedideliu kiekiu, nes prisiliuobti su smokingu yra kažkaip ne comme il faut? O jei dar apie alkoholio vartojimo kultūros, kur kultūra yra akcentu, o ne vartojimas, skatinimą? Ir kada laisvai kalbama apie gėrimų derinimą su maistu (dabar visi kulinarais jau patapo, o tai kuo užgeria, smalsu?)? O apie saiką vartojant? O švietimą dėl alkoholio deramo vartojimo, o ne propagandą dėl nevartojimo išvis?

yacht

Šitos gražuolės laivės vardas yra Whiskey Girl, jei ką (iš lymanmorse.com)

Nepersivalgymų ir dietų propaganda klesti (kas netrukdo vis labiau mūsų tautai tukti), bet alkoholio dietos ar saikingo vartojimo nerasite – vien siūlomą tik abstinenciją arba tylą (kas reiškia, kad lakama senu įpročiu ir šauniai daug).

O gal manote, kad cholesterolis yra sveikiau už alkoholį, kuris iš esmės mažina cholesterolio kiekį ir kaupimąsi kraujagyslėse?

Mirštančių nuo kepenų cirozės Lietuvoje nedaug, kai palygini, kiek nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kurios pirmauja. Bet kada imama lyginti skaičius, tai lygina apelsinus su obuoliais, nes prasilakėliai abstinentai būtinai pakiš argumentą apie suvartojamo alkoholio kiekį, o ne sukeltas ligas ir mirtis dėl alkoholio vartojimo. Tačiau ir parduodamų hektalitrų kiekis nebūtinai reiškia suvartojamų, bet man dar smalsu, kaip tie skaičiai dar surenkami, nes dalis pilkosios ir juodosios kontrabandų legalizuojasi ir atsispindėdami vėliau tais skaičiais statistikoje.

Prisilakti yra nesveika. Tačiau saikingai vartoti darosi irgi gėdinga, nes dabar suformuota visuomenėje nuostata tik arba-arba: arba alkoholis išvis totalus blogis, arba – šaunu daug išlakti.

Torres šeima džiaugiasi dėl to, nes brendis (senu įpročiu pavadinamas konjaku) yra kaip ir prie aukšto lygio (negi vodkę laksi kaip ruskis?), bet senu įpročiu maukiama kaip degtinė – nenuostabu, kad po Meksikos Lietuva yra antra jiems eksporto rinka. Pagal suvartojimą. O realiai butelio turėtų pakakti kone metams, kai išlakama per vakarėlį kitąkart ir ne vienas toks.

Todėl jei duosiu dabar nuorodą į straipsnį, kad viskis turi net 10 gerų savybių sveikatai, tai jį pritariamai perskaitys tik kažką girdėję iš smetoniško elementoriaus arba nuo Dominyko Veličkos, skatinusio nuo degtinės pereiti prie vyno vartojimo kultūros (ko pasekoje turime gandus, kad gerbiamas somelje prasilakė ir dar apsčiai vyninių tą padaryti patiems), bet štai ką gero daro saikingai vartojamas viskis:

  1. Padeda išvengti antsvorio.
  2. Skatina širdies veiklą.
  3. Padeda užkirsti kelią vėžiui.
  4. Gerina smegenų veiklą.
  5. Mažina infarkto ir insulto riziką.
  6. Kovoja su stresu.
  7. Skatina atmintį
  8. Padeda virškinimui
  9. Ilgina gyvenimą
  10. Puikiai tinka diabetikams

Skamba per daug gerai, tiesa? Bet skaitykite nuorodoje, kas ir kaip.

pics

Dvi didžiausios blogybės Lietuvoje, neskaitant ledinių kubilių (iš gentside.com)

Tik pastebėsiu, kad išvardintos saikingai vartojamo viskio savybės gerokai atsveria numanomą žalą, kuomet išvis nevartojama.

O juk išvardinama esminės Lietuvoje vyraujančios ligos ir mirties priežastys:

  • vėžys (viskis turi antioksidantų);
  • širdies ir kraujagyslių dėl cholesterolio;
  • nutukimas ir diabetas;
  • stresas (jau rašiau, kad vieninteliu legaliu ir lengvai be recepto prieinamu antidepresantu pas mus tapęs tik alkoholis, deja, nors postrauminį sindromą patyrusiai visuomenei, išsiskiriančiai savižudybių skaičiumi, antidepresantų reiktų kokiems 80 proc. visų gyventojų, o ir likusius dar stebėti, ar nereiktų profilaktiškai šiems įduoti).

Bet ne tik viskis turi šių gerų savybių (kuomet nepadauginama, o aš rašau kitądien po to, kai sąmoningai prisilakiau, kad išskrisčiau į kosTmosą). Bendrai nedidelės alkoholio dozės organizmui naudingos, kai, tarkime, alus išvalo inkstus nuo akmenų ir dėl estrogeno saugo prevenciškai prostatą nuo šios vėžio bei kovoja su nemiga (alus man yra jet-lag prasukimo įrankis); vynas turi antioksidantų ir saugo nuo cholesterolio, vartojant riebų maistą ar sūrį, o ir padaro žmones atlapaširdžius bei geranoriškus; brendis ir konjakas plečia ne tik kraujagysles, bet ir socialinius ryšius; šampanas ir sidras skatina virškinimą ir atstato sutrikusį skrandžio rūgštingumą; ir pan.

Tad klausimas tik, o kas yra tas saikas, ir kas yra nedidelės dozės?

Apie tai galima rasti įrašą “Ilgo gyvenimo receptai“, o aš pacituosiu apie saikingas dozes:

Beje, dabar nerasiu po ranka, bet kiti tyrimai teigia, kad nors saikingi vyno mėgėjai ir gyvena ilgiau už “sausuolius“, tačiau nėra jokių įrodymų, kad gyvena ilgiau už alaus arba spiritų (degtinė, viskis) siurbčiotojus. Gal todėl ir sakoma, kad alų gerti sveika? Dar ir todėl, kad aluje yra ne tik vitamino B, bet tai ir estrogenų (aha, moteriškų hormonų) šaltinis, kuris, pasirodo, ilgina gyvenimą, nes šis hormonas saugo sveikatą, skirtingai nuo testosterono (manėte, kodėl moterys ilgiau gyvena, ir kodėl vikingų mitologijoje alų verda būtent tik Toro dukterys?).

Apie 50 gramų degtinės – čia dar Michailas Bulgakovas rašė “Šuns širdyje“. Iš esmės, patarimas bendras – alkoholio dozė per parą neturėtų viršyti vieno drinko, kurį ir sudaro 15 ml gryno spirito (maždaug 96 proc., bet skaičiuoti paprasčiau kaip 100, o humanitarams patariu: 1500 : x% ant etiketės  = leidžiami “gramai“ jūsų gėrimo). Ant visų alkoholių rašomi procentai, tad galite pasiskaičiuoti, kokia saiko riba, tad pvz., 40% degtinės vienas drinkas ir yra 37,5ml (beveik 40ml), gal todėl Vakaruose ir šotai yra ne 50 gramų, o tik 40 ml, ir pati degtinė yra ne rusiškos vodkės, o vokiško šnapso standarto: 38%? Vyno 12% saikas yra 125 ml, t.y. nepilna taurė, o alaus 5% saikas yra 0,3L buteliukas, ir t.t.

Šiaip derėtų praktikuoti ne negėrimo kultūrą, bet gero gėrimo, o ne gero prisigėrimo kultūrą.

Ilgaamžių vietos Žemėje yra kelios – apie mums artimesnius gruzinus nekalbėsiu (jų 40 proc. yra abstinentai, kai armėnų 80 proc. yra “alkoholikai“ – tiesiog pirmieji prie savo šašlykų turi dar Borjomi ir peletrūno, džk tarkhun, limonadus, nebūtinai tik vyną ir čiačią, o armėnai turi konjaką ir konjaką). O va Ikarijos saloje Graikijoje jų apstu, ir… karate gimtinėje Okinavoje! Be visų kitų gyvenimo būdo privalumų, tiek vieni, tiek kiti mėgsta įkalti, bet saikingai ir bendraudami atsipalaidavę kompanijose.

Kaip matote, dozės yra tokios mizeriškos, kad net abstinentas jums įpils daugiau susigraudinęs. O aš pats turiu taisyklę, kurios laikausi – “Ne daugiau dviejų“.

Kas ir reiškia, kad dera gerti tik ne daugiau dviejų tokių leistinų drinkų per vakarą (ne kas vakarą, o per vakarą, kuris reiškia šventes!). Ir ne daugiau dviejų skirtingų gėrimų.

Tad jei gavot šampano, tai užteks tik viskio, o ne dar ir degtinės po du butelius, dar ir vyno po du butelius, o baltas ir raudonas čia kaip ir atskirai… Ne. Burbonas ir viskis – jau yra du. Ir ne daugiau dviejų taurelių. Tada bus gerai. Aš netgi sakyčiau, kad daugumai, ko gero, tai išvis nieko nereiškia, ir netgi atrodys, kad vairuoti galite, nes esate blaivas. Neapsigaukite – geriau nerizikuoti tą vakarą ir grįžti kažkam kitam vairuojant arba parkulniuoti pėstute.

whisky1

Juodoji Ranka kėsinasi nugirdyti leudį™ (David Cheskin/PA iš theguardian.com)

Tiesa, kuo dar gerai viskis, tai vis tik tuo faktu, kad jį nedera maukti kaip degtinę. Taip, galima, bet tai jau nebe iš tos kultūros. Nebent esate koks vesterno herojus, bet ir tas tik vieną burnelę teišlenkia po ilgo kelio prerijomis, bet tam jie ir yra Laukiniai Vakarai, kad laukiniai. Viskiu tiesiog dantis dera skalauti – tada ir “Ne daugiau dviejų!“ taisyklės neperžengsite per vakarą.

Dar gerai tai, kad net ne snobas lengvai viskio skonius atras net penkis – kiek rankų pirštų (nebent esi stalius arba ginekologas):

  1. Škotiški arba airiški maišytieji – blended whisky/whiskey (kai kurie yra tokie švelnūs, kaip kad Marshal McGray, kad net mano uošvė įvertinu šį esant geriau už “brendžiuką“).
  2. Škotiški arba airiški aiškiai išreikšto skonio salykliniai – single malt (pasitikrinkite pradžioje ant etiketės, kol dar nesate natūraliai snobas)
  3. Burbonas – bourbon whisky jaučiamas kukurūzo prieskonis (burbonai, bent jau man, yra gerai po viskio, bet ne prieš)
  4. Islay salos dūminiai (skonio reikalas, bet šiuos aš labiausiai ir vertinu)
  5. Cherry – vyšnių prieskonio, o medaus viskio ir kitokių išsidirbinėjimų tai jau nebevertinsiu (mūsiškis ir lenkų krupnikas tikrai geriau už medaus burboną iš Tenesio).

Ir čia dera atkreipti papildymą penktam, ką pataisė komentaruose Whisky-bros (ačiū jam!). Cherry – iš tiesų jaučiamas vyšnių poskonis, o sherry (buvau klaidingai užrašęs – atsiprašau!) – tai parodo, kad brandinta buvo ąžuolinėse statinėse nuo chereso vyno, kuomet paprastai brandinama ąžuolinėse nuo brendžio (paprastai aukštesnės klasės viskiai) arba vyno (pigesnieji), nors airiški whiskey (dažniausiai, bet irgi ne visada) ir škotiški whisky (rečiau, bet irgi yra) gali dar būti brandinami ir amerikietiškojo baltojo ąžuolo statinėse nuo burbono.

Tad vien viskio skoniais, kaip matote, galima įvairiai mėgautis ir atrasti naujų poskonių, tik jums dar niekas to gal nesakė. Ir nepasakys. Nes – šiukštu! Kaip ir to, kad viskis nėra jokia škotiška samanė, ir kad degtinė negali būti viskiu, nes nėra bent trejetą metelių brandinta ąžuolo statinėse.

O lietuviai irgi viskį darę: gimus sūnui, tėvas išvarydavęs gerą samanę ir ją supildavęs į ąžuolo statinę bei pakasdavęs iki sūnaus vestuvių – iš čia tas paprotys “aplaistyti“ sūnaus gimimą, bet dabar laistymas yra lakimas, kada anuomet pirmas varymas tiesiog būdavęs išpilamas, paliekant brandinimui tolimesnį.

Nepasakys ir to, kad tokį viskį įvardino vėliau starka (star[aja vod]ka – t.y. sena degtinė, brandinta), kada lietuviai degtine nevadinę, o tik žaliu vynu, vėliau degvyniu, kol rusicizmai paplito, bet vėliau kalbininkai pasistengė atlietuvinti pagal ukrainietišką horilką (liet. vadinta tarpukariu arielka).

Ir dar iki šiol yra susietų pavardžių, tarkime, mano buvusi finansų dėstytoja ir jums taip pat gerai žinoma dr. Margarita Starkevičiūtė, arba keliautojas ir publicistas bei radijo laidų vedėjas Martynas Starkus (blaivininkai tuoj prisimins ornitologiją, aha). Amerikiečiai gi turi Jack Daniels ir Jim Beam, o šiapus Atlanto viskinės pavardės yra Jonny Walker bei Jameson, bet šie tiesiog yra pavardės, tapę viskio prekiniais ženklais, tad mūsiškiai net čia turi istoriją, o va dabar ši kultūros ir istorijos dalis yra bandoma išrauti.

Neva, tauta prasigers. Tada kovojama su alkoholiu. Tik kovoje su alkoholiu visada laimi alkoholis:

Vyrai gėrė, vyrai gers,
Kol žemelė apsivers.
Kai žemelė apsivers – 
Ant griuvėsių vyrai gers!

O saikingai vartoti taip ir neišmoksim. Nes nesimokom.

vodka_teaser

Poeto svajonė nugrimzdusi į alkoholines svajas (iš theregister.co.uk)

Tad gal kažkaip derėtų tą požiūrį ir amžiną bevaisę kovą imti po truputį keisti į alkoholio vartojimo kultūros skatinimą, o ne vartojimo reguliavimus? Gėda turėtų būti ne tuomet, kad išgeri, o kad prisigeri. Ir jei kažkas prisigėrė, tai nereikia atlaidumo – tuomkart suteikti pagalbą, bet nenumesti, nes gal problema yra ne vien stabdžių neturėjimas? Tai ir reiktų spręsti problemą, o ne gydyti nuo alkoholizmo arba laukti, kada bus jau galima gydyti, nes kartą du prisiliuobęs, tai kaip ir nesiskaito.

Vartokite saikingai – ne kad dantis apsemtų, bet kad tik dantis praskalautų. Tegul nuo šiol jums mažiau būna šaunumo matu – ne gerti, o tik skanauti, paragauti ir tuomkart rišti. Ne daugiau dviejų, pamenat?

Tada gal ne tik viskas, bet ir viskis bus gerai. ©

* * *

Great minds think alike – šiandien ir delfis rašo apie alkoholį.

Reklama
Standartinis

9 thoughts on “N-18: viskis bus gerai

  1. manyčiau, reikėtų pridėti dar ir punktą nr. 11: viskis (ir kt. pan. gėrimai, >38%) yra gera priemonė prieš gripą ir peršalimo ligas. O ir palinkėjimas “į sveikatą“ tikriausiai ne šiaip sau 🙂

    Patinka

  2. Gerbiamasis autoriau, atkreipiu jūsų dėmesį į smarkiai klaidingą informaciją straipsnyje:
    “Sherry – kada vietoje ąžuolinis statinės naudotos vyšninės (o medaus viskio ir kitokių išsidirbinėjimų tai jau nebevertinsiu).“
    – pirmiausia vyšnia – yra Cherry, o ne Sherry;
    – visų antra Sherry – yra pastiprintas likerinis vynas iš Ispanijos. Sherry (liet. chereso) statinė reiškia, kad tai yra ąžuolinė (!) statinė, kurioje prieš brandinant viskį, buvo brandinamas būtent sherry (cheresas).

    O straipsnio pati idėja ir žinutė – sveikintina!

    Patinka

    • Puikus paaiškinimas, ačiū už šią pastabą! Būtinai pataisau tekste.

      Iš tiesų, gauname krūvą pasiūlymų, kur yra viskis ir cherry (vyšnių prieskonis iš tiesų jaučiamas), ir sherry, kur brandinta chereso statinėje, o ne burbono, ką paprastai daro airiai (kaip tik tokio vakar pasiūlymą ruošiau). Bėda tame, kad dirbame su vokiečiu (iš Šveicarijos), o jam yra dzin, sherry ar cherry, tai aš jau pripratau ir viską užskaitau kaip vyšninį, ir nebesuku galvos. Tad sutinku, taisyti tekste reikia S į C.

      Patinka

  3. Atgalinis pranešimas: Apie tostus laivyne | Laivai ir jūrininkai. II tomas

  4. Geras straipsnis, bet reiktu pasigilinti i “starka“ gerimo pavadinimo kilme. Kiek zinau, ji susijusi su gandru apsilankymu, t.y., sunaus gimimu, o ne staraja vodka.

    Patinka

    • Nes gandras angl. yra stork? Įdomi versija. 🙂

      Bet lietuviškai gandras, gužys, gužutis, busilas; lenkiškai bocian; rusiškai аист; baltarusiškai бусел. Daugiau kaimynų neturim, ir sutinku, kad latviškai yra germaniškas stārks, kaip ir vokiškai Storch. Bet gandrinė degtinė išties pavadinime nerodo jokios gamybos technologijos ar ypatumo – tiesiog išvarytų spiritą ir jį išgertų per krikštynas, ir tiek žinių.

      Juolab, kad išties degtinė (sulietuvinta arielka, ukrainietiškai horilka, baltarusiškai gorelka) yra vadinta žaliu vynu (pameni, dainoje apie Šinkorką?). Kodėl žalias? Nes nebrandintas, o tuomet ir rusai netgi vodką vadino degvyniu. Wodka – tai yra lenkų kilmės žodis, reiškiantis “vandenuką“.

      Kada jau 19a. gale Rusijos Imperijoje pagaliau išmokta degtinę gaminti skiedžiant rektifikuotą spiritą, o ne distiliuojant, kaip romą ar viskį, tada po truputį ir aprašuose imta keisti “gorielojie vino“ į “vodka“. Mano įtarimas, kad starka yra daugiau pasekmė va šito proceso – greičiausiai ne ta romantiška versija, kurią dėstau tekste, o faktas, kad starka buvo degvynis, žalias vynas, t.y. distiliatas, kai degtinė – jau vodka, arielka, rektifikatas. Tuomet visiškai pasitvirtina teiginys, kad lietuviai gamino viskį (distiliatą, t.y. starką), tik gal brandino nebūtinai iki vestuvių.

      Šiaip įdomu, kad armėnai turi brendį “Baltasis gandras“ – tada įdomiai susisietų su mūsų regionu, vokiečiais-latviais bei gandru. 🙂

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s