Knygos

VLKK kaip grėsmė demokratijai

Sakote, jau pradėjau perdėti (kirtis and E, ne Ė, ša, husarai!) antraštėmis kaip mūsų spauda įpratusi pritraukinėti paikus skaitytojus?

Na, baikit, argi aš tokius pigius triukus naudočiau?

Greičiau jau skaitytojams įdėčiau kokią pusnuogę gražuolę dėmesiui pritraukti, o skaitytojoms – kokį katuką ar rankinuką arba drapanėles. Kažkaip taip:

LolCatRenderer2aspx-63

Subalansuota dėmesiui pritraukti iš s101.photobucket.com

Bet kad jau duoklę nekantriausiems skaitytojams atidaviau, kurie serga tl;dr-itu, tai dabar grįšiu prie temos, nes pavadinmas iš tiesų ne tiek ir ironiškas, kiek tikroviškas.

* * *

Štai ką rašo VLKK savo tinklalapyje apie save (sutrumpinta ir paryškinta mano):

Kalbos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta valstybės biudžetinė įstaiga […]

Septyniolika Seimo paskirtų Kalbos komisijos narių (iš jų etatiniai darbuotojai yra tik pirmininkas ir pavaduotojas) sudaro nelyginant kalbos parlamentą, sprendžiantį įvairius su Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimu susijusius klausimus. Kalbos komisijos posėdžiuose, rengiamuose ne rečiau kaip kartą per mėnesį, priimami teisės aktai – Kalbos komisijos nutarimai, privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Kalbos komisijos posėdžiuose svarstytinų klausimų ekspertizė atliekama nuolatinių arba laikinųjų pakomisių posėdžiuose. […]

Dar grįšiu prie ištraukos, o dabar iškart atidėliokime kompetencijas, atsakomybes, įgaliojimus beigi sąvokas, kad suprastume (primenu: bendratis su “kad“ pražudys lietuvių kalbą © Ginaitė), apie ką diskutuojame, ir iš ko kyla pasipiktinimas. Nes tai irgi svarbu.

Pirma, kalba yra visų mūsų produktas – tai bendravimo priemonė, ir skirtingi žmonės (pagal lytį, amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį, aplinkybes ar girtumo laipsnį) naudos skirtingą kalbą stilistiškai ar pagal žodyną (keiksmai  yra sudedamoji kalbos dalis, ir puritonai su įgaliojimais VLKK dabar gali choru užsitvoti į atlasinę pagalvėlę dėl bandymų mūsų kalbą kastruoti, nes nepadorybes pakeitė svetimybės). Kirčiuoti ar pratampyti balsius vilnietiškai yra lygiai taip pat teisinga, kaip ir tarmiškai juos ištąsyti suvalkietiškai ar nukramtyti žemaitiškai (spynta, tyltas, sandėlys, kaip ir atajk pasūtaurint ant ūlyčias arba kątę, mažum audė le-adas ar mergike, a girdž, ir t.t.).

O tai reiškia, kad kalbą derėtų kodifikuoti, o ne reglamentuoti. Jaučiate skirtumą?

Pirmu atveju, turtinamas ir koreguojamas lietuvių kalbos bendrinis žodynas. Antru – nurodoma, kaip turi būti, todėl pokyčiai ir išimtys tampa negalimi ir kalba sustabarėja.

Ir kai per prievartą nieko negali pakeisti, tai paskui, žiū, jau ir numoja patys ranka – negaliu pakęsti, kada sveikinama su, o ne kokia nors proga arba linkint ko nors. Pasirodo, jau rusišką formą įteisinti gerai – kas ne pirmiena yra išvis VLKK, kai anie vis krūpčioja, jei tik koks anglicizmas prasmunka. Glušpetrių sovietynas, bliamba (pasakykite be žodyno, ką šis žodis reiškia; ir ne, tai ne keiksmažodis, nors keikiantis galima ir visokius žodžius tam panaudoti, netgi visiškai literatūrinius, pvz., rūtytėle, rupūže ir t.p.).

Tačiau grįžkime prie reglamentavimo: ar Webster ir Oxford žodynų sudarinėtojai kaip nors vienas kitam per savo diplomatines atstovybes notas siuntinėja, kad, girdi, jūs, kokniai, rašote iškraipytai theatre, centre ar colour, o anie atšauna, kad mažaraščiai jankiai taip ir rašo su klaidomis theater, center ar color? Aš jau nekalbu apie frazeologizmus ir kalbos stilistiką, kur vieni klausia “ar tu turi“ (do you have…?), o kiti – tik “turi tu“ (have you…?).

Bet ne apie anglų kalbą dabar kalbam. Nes, be šios minties aukščiau, tai Remigijaus D. (pavardė, bajoriška kilmė ir socialinė klasė iki šeštos kartos man žinoma) pastaba dar irgi tiksli: ir kol kalba bus svarstoma komitetuose, sovietynas nemirs. Amen.

Ir jis pridėjo dr. Roberto Kudirkos (taip, jo prosenelis mums himną parašė) interviu apie mano aukščiau minimą problemą dėl kalbos, kuri iš esmės mumifikuojama, kad galėtų VLKK pasidėti ją gražiai supakuotą žodynuose ant lentynos.

Ir vėl bus kaip “prie lenko“, kada mužikiškai (t.y. lietuviškai) kalbėti buvo gėdinga, tad ar reikia priminti, kuria kalba dabar mes kalbame, ir kokia “gėdinga“ kalba kaip normine jau pasibaigs tokie bandymai? Jei toks VLKK siekis yra, tada – ir vėliavą jiems į rankas.

Ypač, kada reglamentavimas nenumato klaidų atitaisymo arba pokyčių galimybės.

* * *

Ir čia prieiname prie jų susireikšminimo, save įvardinant “savotišku parlamentu“. Tarsi viena rašitoja™ save “beveik diplomate“ užvadino. Tada visa mūsų emigracija – tai toks “beveik diplomatinis korpusas“. O gal ir “beveik okupacinė kariuomenė“ – supaisysi čia tą susireikšminančiųjų logiką.

democracy (1)

Demokratija – laisvė išsirinkti diktatorių (iš happierabroad.com)

Nes parlamentas, ponai glušpetriai, yra renkamas (kada buvę jūsų rinkimai, priminkite man, prašau?). Jūs gi – esate save paskyrę. Maža to, jūsų du vadukus skiria tas pats įstamdavys, o jūs paskui prisisamdote įvairių “neetatinių“ pagal kažkokius guminius etatus. Ačiū Povilui Poderskiui, kuris atkreipė dėmesį, tarkime, į šitos kontoros darbuotojų skaičiaus pokytį:

2015-01-15 buvo 50 darbuotojų (apdraustųjų)
2015-01-02 buvo 21 darbuotojas (apdraustasis)
2014-11-26 buvo 81 darbuotojas (apdraustasis)

Gal galėtume gauti kokį nors paaiškinimą, kaip čia taip gaunasi, kad darbuotojus kaip litus prieš eurą tik pyst! (VLKK įteisintas ištiktukas, jautruoliai, atsip…) – ir jau pakeitė, o po to, žiū, jau vėl pampsta etatais?

Esate atskaitingi valstybės kontrolei, kiek suprantu, nes nesate joks parlamentas – jūsų niekas nerinko. Biudžetinė įsteigta įstaiga. Viena iš daugelio privisusių kontorų, išlaikomų mokesčių mokėtojų. Ir kuri drįsta myžti į akis, sakydama, kad lyja – 50 darbuotojų (apdraustų!) tuoj vėl pasieks 81 pernykštį, o apie save rašo “iš jų etatiniai darbuotojai yra tik pirmininkas ir pavaduotojas“.

Glušpetriai, jūs ką durnais čia laikote?

Ko gero, seimūnus, kurie tik tuos dvejus ir tepaskyrė. O kad iš tų dviejų pasidaugino ženkliai daugiau nei 3,4528 karto net ne tarsi tarakonų, o blusų, tai, belieka spėti, jau įprastinė tokia valstybinių įstaigų veisimosi tvarka (akurat, kaip prie socdemų – darbo vietų kūrimas, aha).

Bet tai kai naglums, ane?…

* * *

O dabar svarbiausia, kodėl manau, kad ši kontora išvis turėtų nustoti egzistuoti, ir kad mūsų pinigų švaistymas, dauginant 2 etatus iki 81 per mėnesį, nėra patys rimčiausi dalykai, kurie piktina.

Ir netgi ne visiška nekompetencija, skleidžiant blėnis, kuomet viena trumpa sąvoka keičiama rusicizmais iš kelių ilgų žodžių (tablet – planšetinis kompiuteris; parkingas – automobilių stovėjimo aikštelė, nors parkas – viskas ledo ritulys, aha, o bet tačiau – jau baseinas vietoje plaukyklos, ir pan., kad jau ir sistemiškumo pasigendama).

Didžiausia jų blogybė yra tame, kad kalbą reglamentuodami jie daro įstatymu privalomą (ne, ne rekomenduoja ir kodifikuoja, o reglamentuoja gi!) visiems viešajame naudojime: tiek valstybinėms įstaigoms, tiek ir privačioms. Jau rašiau, kad ištiražavo kvailystę su €, užuot paaiškinę savo glušpetrišką logiką, kodėl turime visi dabar privaloma tvarka (žr. jų savęs aprašymą aukščiau!) rašyti kaip glušpetriai tik gale, o ne tradiciškai valiutos simbolį priekyje skaičiaus.

Manote, ką jie atsakė vienam iš mano skaitytojų Justas Gudavičius, kai tas kreipėsi raštu, prašydamas paaiškinimo?

O taip, atsakymas į klausimą, kodėl € gale privalu anot VLKK, o ne kaip normalūs žmonės € rašyti priekyje (pabrėžiu, kad simbolis € ir valiutos kodas EUR nėra tapatu!), pribloškia, jei nelaikai jų iš tiesų glušpetriais: “galite rašyti per tinklapį, kurio atnaujinimo darbai šiuo metu vyksta.“

Jesus_facepalm

VLKK !@#$%^&* iš wikia.nocookie.net

Šituos tai dar šventoriuje prilups iki bažnyčios slenksčio nepriėjus, ko gero.

Blogiausia, kad jie iš tiesų turi ne rekomendacinio, o imperatyvaus (pasakiau – ir gipsas!) arba reglamentuojančio privalomojo pobūdžio galią mūsų visų viešąjai kalbėsenai ir rašysenai. Gramatikos taisyklės, aišku, yra tarpusavio sutarimo reikalas, ir gerai, kai jos yra, nors jas gal irgi derėtų karts nuo karto peržiūrėti (šąla, bąla, sąla… su nosinėmis, bet šalo, balo, salo… be jų, arba su nosinėmis žąsinas, ąžuolas, tačiau be jų asilas, aras, ir t.p.).

Viskas baigiasi tuo, kad žmonės ima atsiprašinėti, kad nemoka kalbėti “kaip reikia“. Ima gėdytis savo nemokšiškumo, o tą kompleksą ir įvairo VLKK.

Bet tai ne viskas, nes VLKK, pasirodo, nors ir yra glušpetriai, tačiau gudrašikniai glušpetriai!

* * *

Nes čia mes prieiname prie dar vieno niuanso, kad kalbininkai, kalbainiai ir kalbajobai – trys skirtingos kategorijos žmonių, nes mūsų kalba, ponai, rūpinasi iš tiesų net trys institucijos.

Kalbininkus aš gerbiu – jie dirba Lietuvių Kalbos Institute (LKI; ir išmokite pagaliau rašyti tikrinius daiktavardžius ir pavadinimus visomis didžiosiomis raidėmis, o ne kaip ruskiai, nes nerašote Naujoji akmenė gi!), ir be mūsų kalbininkų Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) ar jo tuomečio nuolatinio oponento Kazimiero Būgos (kaip tik rašiau apie išsunkiančias institucijas, ir čia matote, kaip mūsų kalbai buvo į naudą konkurencija!), ar dar anekdotuose pamenamo Aldono Pupkio (mane juo pravardžiavo, bet mane dar ir lenktynininku Stasiu Brundza Kapsuko DOSAAFe praminė) arba dabartinių kalbos žvaidždžių Antano Smetonos bei Loretos Vaicekauskienės, tai kalba ne tik nebūtų graži, bet gal ir dar greičiau numirusi.

Visiškai gali būti, kad jei jie perskaitytų mano tekstą, tai imtųsi taisyti ir mano kalbos klaidas, ir dar atlaužtų pakeliui sprandinių. Bet visumoje LKI institucija yra gerbtina, nes šie nieko nereglamentuoja, o tik kodifikuoja ir rekomenduoja tai pačiai VLKK, kuri jau savo ruožtu reglamentuoja ir daro mums privaloma.

VLKK gi dirba glušpetriai kalbainiai, kurie bet kokias rekomendacijas padarys reglamentu, įtvirtindami savo valdžią. Gi jie ne veltui save parlamentu įvardino, t.y. kalbos įstatymų leidėjais. Su privilegijomis. Su įgaliojimais. Su begaline tuštybe nurodinėti iš Olimpo mirtingiesiems, kad dera kirčiuoti bEAbras ir gEAgužė bei skalbti miltelius (smalsu, ką uostė?).

Bet kaip ir kiekviena tokia valdžios institucija (o čia yra kalbinė oligarchija bei nepotizmas, ko gero), tai jie turi ir savo teisėsaugą – tokius medinukus kalbos “įstatymų“ vykdytojus su teisiniais įgaliojimais bausti pagal ATPK (jei galėtų, tai ir pagal BK padarytų), dar vadinamus kalbajobais (nuo slaviškojo veiksmažodžio), kurie dirba Valstybinėje Kalbos Inspekcijoje (VKI).

Matote, kaip viskas gražu: VLKK gali primesti savo sprendimus, bet patys kaštonus iš ugnies graibsto svetimomis rankomis (t.y. per VKI), kuomet visi nesusipratimai ir kaltė bei patyčios tenka tik LKI. Glitūs menkystos.

Ir jei imsite ieškoti atsakingų už kokius paleistus blėnis VLKK, tai užsimušdami, ko gero, ir neberasite, nes tai 21 darbuotojas, tai 51, tai gal vėl anuomet buvęs 81, o kas ką nusprendė ir parašė, tai nebeatrinksi, nors įstatymų leidėjas kažkada paskyrė joną su petru, kad jonas atsakingu būtų ir petro atsiklaustų, jei pats per kvailas, bet kad dabar kur į VLKK nebesi, taip ne petras, o glušpetris sėdės.

demo

Tikras lyderis neginčijamai laimi gi, ar ne? (iš memecdn.com)

Aš išvis nesuprantu, kam mums reikalinga VLKK su visais savo etatiniais kalbainiais? Jūs galite paaiškinti logiškai, ar ta institucija išvis turi kokią prasmę, ir ar nereiktų jau jiems padėti šaukštą ir pakratyti kojas, gyvavimo saulutei palinkus vakarop?

Negi negali LKI kalbininkai savo kokio išplėstinio posėdžio padaryti ir paskui viešai savo leidinyje arba tinklapyje rekomendacijas paskelbti? Ir kas nutiks, jei VKI kalbajobų nebus? Kalbą staiga anarchija ir bezpredelas (rus. beribiškumas, kas gal ir nėra blogai, jei nedašuto, ką tas žodis reiškia) užklups?

Konkrečiai, kas ims verkti LKI, kad jų rekomendacijų nepaisoma bus be VLKK jau tyčia ir visai teisėtai, nes nėra jokios LKI, kuri enforsina, ar VLKK, kuri imperityvina?

Verks tie patys glušpetriai vidutinybės, kurie neišlaiko konkurencijos LKI viduje, nes peer review kitąkart yra kaip tik demokratijos garantas savo lygiateisiškumu pareiškiant nuomones ir jomis keičiantis vardan suderinto bendrojo viešo intereso (kas ir yra parlamentarizmas). Čia ne susireikšminus soste sėdėti, žinant, kad joks “iš gatvės“ neateis ir karūnos nenumuš.

Pagarbą reikia užsitarnauti. Kaip ir autoritetą. O tada su juo ateis ir įtaka mūsų kalbai ir kultūrai.

Nepamenu, kad anuomet J. Jablonskis su K. Būga būtų turėję visą etatinę kalbos inspektorių šutvę, tik ir žiūrinčią, ar pagal kokios dar atskiros saviparlamentinės (pagal A. Smetonos valdžią, tai tautovadinės, spėju) primestą reglamentą kas kalbos nedarko. Ir šiaip, turėjo tuomet klaikiai juokingai atrodyti pilietinis karas inspekcijoje, kaip teisingai sakyti: skėtis ar lietsargis, ugniagesys ar gaisrininkas, ir pan.

Nejuokinga dabar, kuomet diktatūriškais metodais su įstatymo suteiktas (ar susiveiktais, jei tiksliau) teisiniais įgaliojimais bandoma kompensuoti autoriteto trūkumą ir kompetencijos stoką, pakeliui dar švaistant iždo pinigus ir susinant mūsų gimtąją kalbą.

Jei turite priekaištų mano kalbai arba rašybai – sakykite. Visada mielai atsižvelgiu. Visada stengiuosi kalbėti arčiau norminės kalbos idealo. Visada stengiuosi gimtajam žodžiui sąvokose suteikti pirmumą prieš svetimybes.

Peoples_Administration_Direct_Democracy_People_Power

Žmonės turi daugiau galios, nei mano turį (iš paparty.co.uk)

Bet visada priešinuosi kvailystėms, bukumui, tamsybei, sustabarėjimui ir peršamai vieningai “siauros grupės draugų“ primestai nuomonei – kalbos srityje ar ne. Man nėra save autoritetais pasiskyrusiųjų. Ir pakantumo blėnims, sklindantiems iš VLKK, taip pat nebus.

Jei kada nagai prieis prie šitos kontoros, tai teks viską sulyginti su žeme kaip liberalui iki kaulų smegenų ir grąžinti kalbos puoselėjimo teisę bei įgaliojimus tik kalbininkams LKI, tik be jokių teisių reglamentuoti ar bausti, o tik rekomenduoti ir kodifikuoti.

Ir be jokių “parlamentų“, kurie nėra jokie parlamentai, bei “inspekcijų“, kurių priežiūros objektas yra absurdiškas iki sunkiai tramdomo visuotinio juoko, kada iš tiesų pagalvoji, o ką šie glušpetriai inspektuoja.

Reklama
Standartinis

16 thoughts on “VLKK kaip grėsmė demokratijai

  1. Neblogas tekstas ir aktualus. Iš tiesų admeniškai man vienas iš labiausiai erzinančių VLKK fokusų yra kalbos susisnimas ją rusinant. Jei jau tokie mėgėjai esame fonetinių transkripcijų, tai kodėl, po velnių, Sydney patapo Sidnėjumi, o ne Sidniu? Ogi todėl, kad taip mūsų rytų kaimynasi jiems tradiciškai transkribuoja šį pavadinimą savo ne lotyniškais rašmenimis. Kodėl iki šiol turime Gruziją, nors mūsų draugai save vadina ir kitų primygtinai prašo vadinti juos kartvelais? Įtariu, kad priežastis ta pati, nors čia kalbainiai jau dangstosi tradicija (kieno, įdomu, tradicija?…), kažkodėl kai Mianmaras pareiškė, kad britų sukurta Birma jiems yra nepriimtina, tradicija kalbainių nejaudino – matyt todėl, kad ne sava, ne iki kaulų čiulpų pažįstama ir miela sovietinė.

    O sykį jau kvieti tekste ieškoti klaidų, tai man regis, kad naudininke nosinės nereikalingos, todėl žodį “gimtajam“ (čia sakinyje prieš paskutinę iliustraciją) aš rašyčiau be jos.

    Patinka

    • Ačiū už pataisymą. Pasirodo, tikrai: Jokiame linksniuojamajame būdvardyje negali būti nosinės naudininko, vietininko bei šauksmininko linksniuose, pvz.: mažajai gerajai seseriai, jaunesniajai pusseserei ir vyriausiajai jų draugei didžiajame kambaryje teko žaisti. (iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Būdvardis), o vat kitur nosinė yra: Įvardžiuotinių būdvardžių (taip pat skaitvardžių, įvardžių) vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke rašome po 2 nosines, pvz.: naująjį, naująją, aukštesnįjį, aukštesniąją, aukščiausiąjį, aukščiausiąją, naujųjų, aukštesniųjų, aukščiausiųjų. Įvardžiuotinių formų būdvardžiai neturi, kai galūnė is arba ė, pvz.: medinis, medinė. Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke ant priešpaskutinės balsės rašome nosinę (ąja, ąsias), pvz.: naująja, geresniąja, geriausiąja, naująsias, geresniąsias, geriausiąsias. Tavąja pirmąja geriausiąja vyšnia, tavąsias pirmąsias geriausiąsias vyšnias.

      Reiks išmokti. Einu pataisysiu. 🙂

      O dėl vietovardžių ir tikrinių, tai tiek rusiškumai akis bado, kad net niežti kažkam į dantis vožtelėti, kad atsikvošėtų. Bet šituos VLKK glušpetrius tai dar nepriėjus bažnyčios slenksčio šventoriuje prilups, ir kunigas palaimins.

      Patinka

  2. Maciek parašė:

    Antrindamas Viktorui Sierai, noreciau tik dar viena erzinanti pavyzdi paminet, Dramblio Kaulo Krantas – tiesioginis pavadinimo vertimas rusu kalbos pavyzdziu, nors pavadinimai yra tikriniai daiktavardziai ir nera verciami, kaip pavardes, ar gatves. Pastarosios salies gyventojams paprasius, rusai jau vadina ta sali Kotdivuaru, kaip ir visas pasaulis, isskyrus mus.

    Patinka

    • Sakyčiau šis dar nėra toks baisus blogis – tiesiog vertimas, kuris šitos šalies atveju yra tradinis daugiau, nei vienai šaliai/kalbai. Angliškai jos pavadinimas, pvz, yra Ivory Coast. Taip pat nematau bėdos su tikrai tradiciniais pavadinimais kaip Lenkija ar Vokietija , arba kokia Grenlandija, nors šita prie dabartines überpolitkorektisch situacijos jau greit vadinsis Kallaali Nunaat (nors ne – kalbainius juk beria nuo dvigubų raidžių ir žodis “išsiilgęs“, ko gero, su kalbainių sugebėjimu susinti kalbą taps marginaliu, o Grenlandija pagal VLKK tuoj apturės Kalaliaus Nunato vardą).

      Bėda yra su tokiais sovdepiniais išvediniais kaip Gėtė, nors blogiausiu atveju turėtų būti Giotė, o dar geriau Goethe, kaip pase; Šekspyras (lietuviška aproksimacija Šeikspier, originale Shakespear), visokiais Istambulais (Istanbul) ir kitokiais iš didžiojo amžinai girto brolio paveldėtais ir kalbainių puoselėjamais rusotradiciniais pezalais – o dabar įstatymais saugomomis kalbos susinimo ir susimo apraiškomis.

      Patinka

      • Maciek parašė:

        Laukiau tokio komentaro del Ivory Coast. Matai kame reikalas, anglu kalbai formuojantis nemazai itakos turejo prancuzu kalba, todel kai kurie baziniai dalykai panasus. Pasakysi Ivory Coast – kiekvienas tulas dramblio kaulo krantietis* supras kad kalba eina apie jo sali, pasakysi bereg slonovoj kosti ir jis ni**ja nesupras. Cia tas pats kas Edgars Rinkevičs paverst Edgaras Rinkevičius, ir Ivan Trusov paverst John Coward. Absoliuciai skirtingi dalykai.

        *nesu tikras del piliecio pavadinimo. rasant krantietis, salies pavadinimas turetu baigtis -ija; Krantija, vlkk uzklausta kaip reiketu ivardint tos salies gyventoja, berods, taip ir neatsake.

        Patinka

  3. Atgalinis pranešimas: Dvi kainos strategijos | Keverzonės kreida ant grindinio

  4. Atgalinis pranešimas: CV keliai ir klystkeliai. Pablusinėkim? | Keverzonės kreida ant grindinio

  5. Atgalinis pranešimas: Tai marketingas ar pardavimai? | Keverzonės kreida ant grindinio

  6. Atgalinis pranešimas: Klausimai darbdaviui | Keverzonės kreida ant grindinio

  7. Atgalinis pranešimas: CV: Mėslita skelbiasi toliau | Keverzonės kreida ant grindinio

  8. Atgalinis pranešimas: London’s Callin’ (28): Priešgavėnės | skipper_ltu

  9. Atgalinis pranešimas: Apie jūrmyles ir jūrmyles | skipper_ltu

  10. Atgalinis pranešimas: Ne tik apie Tautišką giesmę | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s