Užjūris

Apie euro žymėjimo taisykles

Nespėjo dar euras įsitvirtinti Lietuvoje, o jau, žiū, VLKK glušpetriai atskuba su savo tradiciniais “tautiniais“ blėnimis reguliuoti mums kalbos ir rašybos, tarsi būtume dviejų vingių čeburaškosAndrius Užkalnis).

Ir glušpetriai (kuriuos net bažnyčioje muša, nepaisant to, kad Petras yra Dangaus zakristijonas) – vienintelė, berods, nekatroji giminė lietuvių kalboje, kuri nesibaigia -a, nes Petrė – toks ir moteriškas vardas, itin pritinkantis tai perdžiūvusiai nutrijai machieriniu nutysusiu megztuku, apsigobusiai grindų skuduro spalvos vilnoniu šaliu ir beslepiančiai savo pavandenijusias akutes už praeito tūkstantmečio akinių, tarsi iš Eldaro Riazanovo “kultinių“ kinofilmų apie senmerges-aktyvistes iš partinio aktyvo, visada stropiai suprotokoluojančias susirinkimuose pasisakymus ir pasvarstymus (bet aš nuklystu, kas labai netoli bus jau iki rašliavų kokios Žemaitės, palaidotos Suvalkijoje – true story, Kapsuky akurat priešais pedagoškę, kur buvo ruskių patrankos ant postamentų, jei ką, tai tiek tos Pride of Žmudzia for 1 Litas).

Ir kol dar viena klaida netapo “rašitine™ norma“, besisunkiančia tarsi radioaktyvūs nuodai iš tos kontoros, kuri susimovė “lietuvindama“ ne vien Kroatiją (Hrvatska originale, Chorvatija tarakonyne ir kodėl tuomet ne Kroeiša, kad jau bandyta savo nudrengtu klumpakoju pataikyti į stepą pagal epochos momentą?) arba “planšetinį kompiuterį“ (kas yra pažodinė ir bezbožnai bezdarna kalkė iš rusų kalbos, kurią ir temoka, nors jiems tautiškai angažuoti geranoriai siūlė įteisinti tikrai bent jau lietuvišką skreitinį vietoje tablet, tai dar stebiuosi, kad ne “planšetinį videoterminalą“ įteisino, kaip yra darbo saugos įstatymuose).

Tie juokdariai iš “kalbos neva-parlamento“ (žr. aprašymą jų puslapyje, susireikšminimas pramuša Geigerio, ne Heigerio, skalę, nors čia panašiai kaip apie save pasakė viena trijų antkapių rašitoja, džk Slyva Rectum – “beveik diplomatė“) netgi rimtais snukučiais kliedi, kad taisyklinga, matai, yra skalbti miltelius, o ne jais skalbti (plg. “skalbiamieji milteliai“, bet ne “skalbiantys“ arba “skalbimo“ – ir čia šitie žmonės po to dar mus moko, kaip dera kalbėti, kad eitų suprasti?).

Riebaluotas galvas sau išsiskalbkite. Pradžiai.

mymra

Šitos mymros pamokys tave € taisyklingai užrašyti (iš wikia.nocookie.net)

Tai dabar jie ėmėsi euro.

Nes kaip nesiimsi – reikia gi tautiška tradicija šventę visokiems kosmopolitams (sovietmečiu kiekvienas save gerbiantis maumas žinojo, kad tai yra įžeidimas, prie tėtušio Stalino grėsęs tremtimi į kirtavietes anapus Uralo), besidžiaugiantiems Mamonos ženklais iš “gėjų sąjungos“, sugadinti, ar ne?

Kai patiems už tokį svarbų (!) mūsų kalbai triūsą litukų trūkumas, tai euriukų gi, o, dievulėliau, trys kablelis kempenki dvimaštuoni karto dar mažiau, ne vienas prie vieno – tad kaip nepasirodysi tuomet įkyriai svarbiu, nes dar, žiūrėk, žmonės patys susigalvos, kaip jiems tinka patiems užrašyti kainas! Gal ten kur nors netgi jau nužiūrėjo, nevidonai, savo užjūriuose – šiukštu čia mums kopijuoti, reikia patiems susigalvoti, ir kad būtų vis ne kaip pas žmones! Tvarka bus! Tie-SOS!!!11

Bet kad gaunasi kaip visada – toje “dvasingoje Raškoje, neturinčioje analogų taikoje“ (nesgi ne viskas prie ruso buvo taip ir blogai – patyliukais sau arba ir visai netyliai jie vis dar per visokius benrupeikius vapa).

Štai ką tie glušpetriai mums dabar aiškina (citatos šaltinis čia. originali skyryba ir stilistika palikti):

Lietuvių kalboje paprastai (bet ne prastai, ane? – mano past.) vartojami (su kuo – padažu ar kečupėlio užteks? – mano past.) lietuviški (ką tu sakai?! – mano past.) valiutų pavadinimai (doleris, ko gero, žalianugaris? – mano past.) arba jų tarptautiniai kodai, pvz., 250 eurų arba 250 EUR.

Simboliai – euro €, svaro ₤, dolerio $ – kartais pavartojami praktiniais (istorija nutyli? – mano past.) arba stilistiniais (oi, dievulėliau… – mano past.) sumetimais. Anglų kalba (baubas toks ta kalba? – mano past.) jie dažniau vartojami prieš skaitmenis, bet lietuviškame (o kokiuose dar? – mano past.) tekste jie vartotini po skaitmenų ir tarpo.

Ir kodėl gi taip – po skaitmenų ir dar tarpo, ką? Kodėl vat būtent “lietuviškame“ tekste aš kažkodėl privalau tą valiutos ženklą dėti ir po tarpo, ir dar po skaičiaus?

Patys sugalvojot, ar vėl rusiškuose analuose (kaip po šikną smegenų) ieškojot, kol suradot, glušpetriai jūs neDAmušti?! Gal kaip ir ta klimaksinė mymra, kuriai parduotuvėje savaitgalį nauja kaina užkliuvo, kiek ten bus su kapeikomis (rupūžės jūs riaugėjančios, vis dar per ketvirtį amžiaus niekaip neatpratę kapeikautis!)

Ne, bet pala-pala, dar čia ne viskas, dar mažai, nes dar yra daugiau kitoje vietoje, kurios skyrybą ir stilių palieku irgi netaisytais:

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. (o, iš anksto ruošėsi! – mano past.) posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

O žinot, kur taip vartojama, dėmesį atkreipiantys jūs tuo visur savo “du pem“ pavyzdžiu?

Taip, jūsų mylimoje Rusijoje (papezėkit man dar apie Foidorą Dostojevskį, kurio neskaitę – kas buvo seniai ir netiesa).

Nes ten niekada jų rublis valiuta nebuvo, todėl visada užrašytas kaip bereikšmis paaiškinimas po skaičiaus rub. (net litas, kaip matau, nusipelnė būti užrašomas didžiąja, ačiūdie vokiečiams, tai ir euras paskui litą – Eur atbeždžioniautas).

* * *

Bet paliekame tas išrūgas nuošaly, nes dabar truputis istorijos ir paaiškinimo, kodėl dera rašyti simbolį ne gale, o vis tik priekyje.

Žinote, kada Jėzus Kristus iš šventyklos Jeruzalėje vaikė prekeivas, tai vaikė ne tik balandžius (ne balandėlius – apie individualią pašto priemonę kalbu) ar karvelius (pasirodo, ne tas pats paukštis, bet vat žydams pagal tradiciją aukoti šiuos paukščius derėjo, ką ir dabar jaunavedžiai išėję iš bažnyčios paleisti vardan gero kadro mėgsta) pardavinėjusius, bet ir išvartė stalus spekuliantams pinigų keitėjams.

Freedom-and-Cleaning-House

Jėzus nepolitkorektiškai varo į bankrotą bankinykus (iš ancientbible.net)

Spekuliantai ir banditai jau italai Medici, nuo kurių (ar tiksliau – būtent nuo Giovanni di Bicci de’ Medici) prasidėjo ir pati bankininkystė, buvo pradžioje irgi tik tokie pinigų keitėjai. Tuomet tai buvo visiškai suprantama paslauga, sėdint prie stalo ant suolo (bankas, arba suoliukas, angl. bench, ir bankrotas, arba apversta bankininko darbo vieta, o Jėzau, taigi nuo to ir kilę!).

Tai dabar vat įsivaizduokite save jų vietoje, ir kad jums reikia užsirašyti į stulpelį krūvą gaunamų įvairių monetų ir jų skaičius bei nominalus. Būtinai prie šių skaičių, kad nesusipainiotumėte, juk prirašysite ir jo, kaip keičiamos valiutos, simbolį.

Ne gale – po skaičiaus paprastai eina trupmena, rodanti jo dalis vertėje (centai, kaip dabar) arba kitokios jums svarbios pastabos, prirašytos žodžiu. Arba – tiesiog pliusuojat dar vieną monetą prie kitos toje eilutėje, kur yra užrašytas valiutos simbolis, eilutei judant nuo simbolio dešinėn. Todėl juk ir nerašote jokio simbolio gale!

Maža to, minuso ženklo tuomet buhalterijose juk irgi nerašyta: arba pažymėta raudonai apskaitoje (iki šiol sakoma apie nuostolį – raudonuoja!), arba paimta į skliaustelius kaip nuostolis (kas ir dabar balanse užrašoma kaip “pelnas (nuostolis)“). Todėl jei rašysite minusą (pvz., išrašydami kreditinę sąskaitą), tai rašysite jį nebent tik priešais simbolį, kuris bus priešais skaičių (beje, excel sudėlios savaime, jei formatavime įdėsite €123 pasirinkimą).

Ir tarpo tarp jų nebus, kad neįrašytumėt jūs arba koks piktavalis tarp simbolio ir  skaičiaus. Gale gali prirašyti, bet, tarkime, “du su puse“ būdavo užrašoma kaip 2 ir be tarpo 1/2, kaip ir 0.75 nerašyta, nes užrašoma 3/4, ir pan. (pasidomėjus smulkesniais monetų nominalais gražu pažiūrėti, kaip jos dera dažniau trupmenų sistema, nei kad dešimtaine, kaip dabar) – tad prirašytas skaičius po trupmenos yra jau pastebima nesąmonė (kada rusai užsiiminėja prirašymais, tai “saugojasi“ rašydami rub. po kainos, bet aš nuklystu).

Todėl glušpetriams duodame sunkia buhalterio grossbuchine knyga per jų kvailas makaules ir atitaisome – rašyti euro simbolį priešais skaičių ir be tarpo: €250!

* * *

Kodėl įpratome rašyti žodžio santrupą po skaičiaus, kad jau taip?

Aiškinu toliau.

Renesansas yra iš esmės finansuotas Medici ir panašių prakutusių bankininkų pinigais (o skolos popieriais – visi karai ir panašus visuomenės interesas, nieko naujo Europos pietuose nuo to laiko).

Aišku, Renesansas į Lietuvą atėjo su Bona Sforza, o kaip dabar, taip ir anuomet būta apstu tautinių kanopinių gyvulėnų, kurie Vakaruose matė tik blogį ir grėsmę nacionaliniam unikalumui (tiksliau – atsilikimui, nemokšiškumui, pavydui, niurzgimui ir pan. “dorybėms“), todėl, drįstu spėti, ne taip jau naujasis europietiškasis bankinis know-how čia išplito po šlėktelių dvarelius ir, juolab, visokius baudžiauninkų palivarkus bei mužikėlių bakūžes, o ir istorija po to šviesuolius vėtė ir mėtė per karus, tvanus ir sukilimus. Todėl mes dar labiau vėlavome į tą pinigų keitikų sąlygotą valiutų simbolių tradiciją, kuri taptų “kaip anglų kalboje įprasta“ (sic!).

O ta tradicija rašyti simbolius prieš skaičių išplito toliau, ir palaipsniui jau anglų bankai (ateina Rotšildai, po jų ir Morganai bei kiti), kurie ne vien standartizavo bankininkystę, sukūrė kapitalo draudimą (Lloyds), pradėjo vertybinių popierių biržas, pradėjo centrinio banko erą (Bank of England), ir t.t. (pridėjus čia olandus ir švedus, o vėliau amerikiečius – ne tiek dabar jau ir svarbu, kita tema apie pirmeivius ir finansų istoriją) – bet svarbiau, kad simbolis valiutų rašytas kaip ir Medici laikais, t.y. priekyje.

Kitaip ir negalėjai, kaip sakiau, užrašyti. Padirbėtumėt prie monetų keityklos stalo rankiniu būdu – patys tą darytumėt ir net nesigilintumėt, kodėl reikia taip, o ne kaip VLKK peza.

O mes pažinojome savo apyvartoms tik Rusiją, Lenkiją (kur ir dabar savo valiutą tarptautiniu kodu žymi PLN – polski lit nowoczesny, t.y. lenkiškas šiuolaikinis litas) ir Vokietiją (pagrindinę mūsų eksporto rinką). Vokiečių markė net neturėjo niekada išvis jokio simbolio, tik DM (doičmarkė), o užrašyta buvo kaip ir rusų rublis – gale skaičiaus, kaip pastaba valiutų keitėjui, kad čia ne valiuta, o tik vietinis (!) piniginis ženklas, vienas iš daugelio vokiečių kunigaikštysčių piniginių ženklų, pripažįstamas tik ribotoje erdvėje ir, suprask, nėra jokia konvertuojama valiuta, kad rūpėtų pinigų keitėjui.

Jums gali pasirodyti keista, kada matote šiuolaikinę Vokietiją – Europos ekonomikos lokomotyvą. Tik dar bemaž iki tarpukario Vokietija Europoje ir pasaulyje buvo žinoma kaip… dabar yra žinoma ta pati Kinija – t.y. pigių ir nekokybiškų daiktų masinė gamintoja. Kaip ir kinų juanis, kuris yra dar ir renminbinis, ir net jenos ženklą ¥ naudoja.

Primenu: Renesansas – nuo 14a. Florencijoje; o vokiečių (būtent vokiečių, o ne Vokietijos, nes iki tol vokiečių tautos buvo nesuvienytos, o dabar jau likę trys nacionalinės jų suverenios valstybės: Vokietija, Šveicarija ir Austrija, bei autonomija Belgijoje) pirmasis Reichas, su savo centralizuota bankininkyste – tik nuo 1871 metų, t.y. tarpas sudarė penkis (!) šimtus (!) metų.

Kol “visas pasaulis“ turėjo jau nacionalinius pinigus ir konvertuojamas valiutas – vokiečiai tenkinosi krūva “markių“ (kitaip – “[piniginių] ženklų“), kurios pagal vertę buvo svarbios tik jų kunigaikštysčių ribose, nebent atsiskaitytų taleriu, kurio vertės, deja, irgi ženkliai skyrėsi (bet kurie davė pavadinimą panašią tradiciją pradžioje kartojusiam doleriui dėka nemenkos vokiečių imigrantų, konsultavusių ir generolą Džordžą Vašingtoną, diasporos, ir kad vadintųsi ne svaru, tarsi vis dar Valstijos būtų anglų kolonija).

inflation-1

Vokiečių piniginiai ženklai tarpukariu – argi valiuta? (iš 2012patriot.wordpress.com)

Veždami savo eksporto produkciją į Prūsiją, mūsų gi vaizbūnai gaudavę tik šių vietinius “piniginius ženklus“, kurie vieningo simbolio plačiai paplitusio ir neturėjo, nes buvo užrašomi tik kaip pastaba prie skaičiaus (iki euro, tai vokiečių doičmarkė irgi tokio simbolio neturėjo, nes dukart pralaimėjusi karus šalis nesvarbi kaip pasaulinė valiutos donorė, kaip nesvarbi ir dabar Kinija – pasaulinės šūdniekių dirbtuvės), kaip ir prekyba su Rusija pasižymėjo mums tokiu pačiu valiutiniu neapibrėžtumu – nekonvertuojamu, cirkuliuojančiu tik tam tikroje ribotoje teritorijoje, ir buhalterinėse apskaitos knygose užrašomu santrupomis kaip pastabomis po skaičiaus – DM (nes vokiečių kalboje visi daiktavardžiai rašomi didžiosiomis) arba rub. (nes pastaba gi).

Užrašinėti Eur – tai beždžionauti pagal vokiečius, kažkodėl pamirštant lietuvišką galūnę (kap tę yr?). Rašykite tarptautiniu kodu, kad jau taip – EUR (Europos Unifikuotas Rublis, aha). Tikiuosi, nerašinėsite bent jau kaip rublio – tik eur?

* * *

Ir taip, $ (doleris, kuris buvęs ne auksiniu, o tik sidabriniu, todėl čia yra santrupa nuo silver, bet perbraukiant, žymint, kad ne sidabras, o moneta, kurios masė nebūtinai atitinka vertę pagal nominalą), £ (svaras, kuris atitiko pradžioje trojos svarą aukso, o L – nuo lotyniškojo libra, svarstyklės, kas davė vardą ir prancūzų livrai bei italų ir turkų lirai, o ne pound pažodžiui, tačiau anglai p žymi dabar dešimtainius pensus, kuomet iki tol svaro sudedamosios dalys žymėtos romėnų tradicija, nesijuokite, Lsd – libra, solidus, denarus, t.y. svaras, šilingas, pensas; 20 šilingų už svarą arba 12 pensų už šilingą, kai pensą sudaro 4 fartingai, o ginėją, kuriomis skaičiavo džentelmenai – 21 šilingas; taip, moku mintinai nuo vaikystės, jei klausiate), ¥ (kinai su japonais gali ginčytis, kurios šalies valiuta davė pradžią simboliui su Rytais prekiavusiems europiečiams – yuan ar yen) ir € (c – currency su dviem brūkšniais, nes united, sudaranti E – kaip Europe ir euro) yra valiutos ta prasme, kad jos konvertuojamos pasaulyje ne vien formaliai valiutų keityklose (pas mus įmonėms tarpusavyje atsiskaityti valiuta draudžia, nes net už “valiutines operacijas“ kapitalizmo šauklys Arvydas Stašaitis atsėdėjo 5 metus iki teismo, kas būtų maksimali bausmė pagal sovietinį nebegaliojusį straipsnį, tačiau taip ir nebuvo nuteistas, bet gavo tuberkuliozę ir kompensaciją už žmogaus teisių pažeidimą).

O vat rublis valiuta – ne. Doičmarkė, kaip sakiau, irgi tokia nebuvusi (jų taleris, iš kurio nusikopijavo doleris, gi buvęs sidabriniu, bet ir jo nominalas ir net vardai, netgi lotyninant kaip lirą/livrą, keitėsi, todėl prigijo pastaba po skaičiaus, o ne simbolis prieš jį).

Ir prancūzų frankas nebuvo jokia valiuta, kai prasidėjo Prancūzų revoliucija – nes prie karaliaus Liudviko Paskutiniojo prancūzų livra jau patyrė hiperinfliaciją ir finansų krizę (pagalba JAV revoliucijoje prieš amžiną priešą Angliją – viena iš priežasčių), o po to šį nuvertė ir galop, frankofoninių žerarų depardjovų džiaugsmui, dar jam ir nupjovė galvą, ir per anglų inicijuotą bei netgi amerikiečių, nenorėjusių mokėti prancūzams skolų už savo revoliuciją, palaikomą Europos blokadą, tai jau naujieji prancūziški pinigai frankai ir buvo tik vietinės reikšmės, niekas civilizuotame pasaulyje jų keisti neketino, turėjai mokėti auksu (auksiniais buljonais), ir tai anam buvo uždėtos sankcijos (kažką primena, ne?…), kol mažulis Putinas Botoksinis Napoleonas Bonapartas nebuvo įveiktas.

Apie lirą, drahmą ar kokias kronas – kaip ir kalbėti nebeišeina rimtai kaip apie pasaulines valiutas. Galop, koks istoriškai netgi ir iš rublio pinigas, jei ten 17a. daugiau talerių, vadintų jafymkėmis (nuo vok. Joachimsthalers), cirkuliavo net už vietinius “kapotuosius“ (t.y. rusiškai – atkirstus dėl pigios ir skurdžios driskių rinkos nuo įprastinių sidabrinių lietuviškų ilgųjų)?

Tai kai mes gauname nuo šių metų pagaliau valiutą, kuri nors ir dabar sukurta ir visiškai dar nauja, tačiau yra iš tiesų pasaulyje konvertuojama ir turi tarsi tradiciją ir istoriją menantį simbolį, tai gal nustokime taip nemokšiškai užsirašinėti, tarsi kokį rublį, ką?

* * *

Ir pabaigai: jei jau tikiuosi sulaukti, kad €123 rašysime, tai ar sulauksiu, kad dešimtaines skaičiaus dalis atskirsime tašku, taip užbaigdami sveiką skaičių, o kableliais – tik šio skaičiaus tūkstantinius tarpus, t.y. kas trys skaitmenys nuo taško kairėn link simbolio (anksčiau rašyti ne apačioje, kaip dabar patogiau, o viršuje, kad su tašku apačioje nesipainiotų)?

Tašku mintis užbaigiama, o kableliais atskiriamos sudedamos jos dalys – tai juk taip paprasta atsiminti!

Rusai užrašinėja kableliais po sveiko, nes jiems kai be kapeikų, tai ,- (kas irgi akivaizdi kvailystė, nes – viršuje ir apačioje galima prirašyti trupmenai skaičius, bet pripyskos yra ruskių tradicija nuo seno, jau sakiau).

Yra tam tikra pinigų istorija ir pinigų tradicija. Jei jau esame dabar dalis europinės šeimos, tai gerbkime jei ne labiau išmanių ir eurą, kaip tikrą valiutą (vidaus pinigas ta pačia nominalia verte jau 19-oje valstybių ir dar laisvai konvertuojama!), mums dovanojančiųjų išmintį ir tam tikras susiklosčiusias tradicijas bei taisykles, bet, svarbiausia, gerbkime patys save, nebesivalydami snarglėtų nosių į smokingo rankovę, kriuksėdami, kad nosinės yra kažkoks išmislas, nes tikras būras bei mužikas tautišką šniobelį į nosinę tikrai nešnypš (tokius Napoleonas išauklėjo liepęs prisiūti sagas prie munduro rankovių, kad nosį gyvulėnai nusibrozdintų, ir tos sagos dabar yra vyriškuose švarkuose išlikę, tik kukliai pasisukę į nematomą pusę).

Nors riaugėjantiems glušpetriams su aukščiau minėtomis orą gadinančiomis rupūžėmis, tai, suprantu, viskas gražu ir dailu, kaip vat VLKK “tautiškai“, nors ir kvailai bei nemokšiškai, užrašyta. Bet gal ir pabaikime, galop, tiražuoti tos kontoros, save užsišaukiančios “kalbos parlamentu“, nors jų niekas ir nerinko, kvailystes?

Mano €0.03 verta nuomonė – kaip kažkada buvusi LDK moneta trigrašis (grašius net lenkai sau pasiėmė greta auksino – zloto), vadinta trečioku, o šešiagrašis – šeštoku, ir nustebsite, kad net ir senoje anglų Lsd sistemoje, apie kurią rašiau aukščiau, būta ir trijų bei šešių kronų, t.y. Karūnos (!) piniginių ženklų, monetos.

3-grasiai-1796

Tas pats proverbinis jau prūsiškasis trigrašis, pakeitęs paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašį, po ATR žlugimo atkaldintas Vroclave (Breslau) 1796 metais, kuris cirkuliavo ir toje Lietuvoje, tuomet tapusioje Pietų Prūsija, kuri paskui davė pradžią ir visai lietuviškąjai “suvalkietiškai“ pinigų naudojimo tradicijai, perimtai iš “šlubo vokiečio su lazda“ iš Rytprūsių – uždirbimui darbu ir prakaitu, kaupimui, pinigo užspaudimui bei taupumui, pereinančiam į šykštumą, ir pan. (iš gintarinesvajone.lt)

Bet čia jau gal kita tema, kad ne tokie jau maušiai valiutose buvome prie anos valstybės, kur nuo jūros iki jūros, kaip dabar su pinigų žymėjimu mus bando VLKK padaryti.

Rašykime: €123’456.78 – nes tik taip buvo, yra ir turi būti teisingai!

* * *

Pratęsimas su glušpetrinių šalių, pateikiamų netinkamu pavyzdžiu VLKK, sąrašu čia.

Reklama
Standartinis

31 thoughts on “Apie euro žymėjimo taisykles

  1. Rasa parašė:

    vis delto, ne ‘“ riaugejanciams gluspetriams“, o riaugėjantiems. Įrodymas, kad viską perskaičiau iki galo. Nes aktualu.

    Patinka

  2. Kokias čia nesąmones rašinėji?
    Visų pirma, kadangi esame ne Žemyninės Europos dalis, dešimtaines trupmenas atskiriame kableliais, ir tikrai ne taškiukais kaip amerikonai.
    Pvz, lietuviai sako vienas KABLELIS (tikrai ne taškiukas!) penki, o amerikiečiai ar anglai sako one POINT five.

    Ar dar primimeni, kaip su litais rašydavome. Pvz, kaip būdavo: Lt200, ar 200 Lt? Įsivedus eurą ši taisyklė išlieka, nes dėl naujos valiutos nėra jokios priežasties ją keisti.

    Beveik visose eurą naudojančiose šalyse € ženklas rašomas būtent po skaičiaus. Tiek, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir t.t. Tai kodėl turime keisti savo taisykles ir pradėti rašyti kaip amerikonai, nors ten net visai ne euras naudojamas.

    Įrodymai, kad tikrai neišsigalvoju:

    http://www.aldi-nord.de/
    http://www.lidl.es/es/ofertas.htm
    http://www.carrefour.fr/

    Nesuprantu, kodėl neimi pavyzdžių iš žemyninės Europos valstybių naudojančių eurą??? Jei tai viską darome kaip amerikonai, gal ir reikia tuomet atsisakyti “tautiškos“ metrinės sistemos, ir pereiti nuo kilometrų prie mylių, nuo litrų prie galonų ir t.t.?

    Patinka

    • Nesąmonė ar ne – bet tekstą skaityti v padlu, ar kur?

      Antra, iškart visi tavo argumentai going down the drain. Kai perskaitysi. Juolab, kad nuo kada Italija tapo nebe žemyninė Europa? Ar Jėzus – ne iš Europos konteksto? Tekstą skaityk. Jei reiks, ir kelis kartus, nes visi atsakymai į tavo argumentus jau jame.

      Neperskaičius komentuojant trinsiu negrįžtamai ir įdėsiu IP į spam filtrą. Ačiū.

      Patinka

    • Skry parašė:

      Iš mokyklos laikų tikrai gerbiu tik dvi mokytojas, viena kurių – matematikos mokytoja, išmokiusi visus (o gal tik mane vieną) sakyti ne negražiai skambantį ‘vienas kablelis trys’, bet logišką ‘vienas sveikas ir trys dešimtosios’, lygiai kaip 5/7 niekas nesako ‘penki slash septyni’, bet visi, net ir tie, kurie sako kablelis, arba dar blogiau, kablis(čia gal tarmiškai tik Žemaitijoje, nežinau), sako ‘penkios septintosios’.

      Toliau, wtf, kas yra, pasak jūsų, žemyninė Europa? Europa, kuri yra naudinga jūsų teiginiui įrodyti? Tai tada taip ir sakykite, nes man commonsensas sako, kad žemyninė Europa yra Europa neskaitant salų, o straipsnyje aiškiai pasakyta kur visa ši teisinga pinigų tradicija prasidėjo. Galų gale, kas čia per argumentas išvis pas jus, žemyninė Europa? USA nėra prastesnė už Europos valstybes dėl to, kad neturi su mumis land connection. Anaiptol, jie nuo pat susikūrimo sėkmingai įrodinėja, kaip zjbs yra būti atkirstam nuo pasaulio vandenynais, o su kaimynais, jei tokių yra, sugyventi taip, kaip JAV sugyvena su Kanada.

      Galiausiai, prie ko čia Imperial matavimo sistema kaip pavyzdys? Juk mes kalbame ne apie dolerio įsivedimą (beje, kur jūs buvote su jūsų šituo rantu kai pririšome Litą prie jo), o apie vartojimą teisingos, nes logiškos, valiutos ženklų rašybos.

      Patinka

      • Kadangi esu truputį buriuotojas, tai papildysiu, kad navigacijoje būtent “angliška“ arba “imperinė“ sistema (nors taip nėra) yra logiška ir naudojama tikrai ne iš duoklės tradicijoms. Nes taip patogiau.

        Ką, tarkime, sako metras? Metalo gabalas, saugomas kažkokiame Paryžiuje matų sandėliuke? Visa matavimo sistema praktiškai yra pagal žmogų: jardas (atstumas nuo nosies iki ištiestos rankos nykščio = strėlės ilgiui) ir tai yra trys pėdos (tai metrine sistema ten “nesutampa“), kai pėda – dvylika colių, kurie yra nykščio falanga, o sieksnis – du jardai (dvigubai) arba šešios pėdos (pustuzinis). Kabeltovas (cable) – laivo inkaro grandinės standartinis ilgis, ir t.t. Dar paprasčiau: vieną jūrmylė (kurią sudaro 10 kabelių) yra lygi vienai platumos minutei. Todėl nereikia ant jūrlapių mastelių ir jokių skaičiuotuvų. Kaip ir senoji britų Lsd pinigų sistema buvo logiška, kuomet turi po ranka monetas, o ne skaičiuoji dešimtimis.

        Tad tas argumentas apie matų sistemą yra paikas, nes būna visaip, ir ne visada reikia dešimtainės sistemos. Ir kai neturi po ranka metro, o galvoji, ar tilps automobilis į garažą, taigi atsižingsniuoji pėdomis arba primeti iš akies – ir tai taip pat yra praktinė tradicija. Jei čia perkėlus VLKK, tai jie sakytų – šiukštu! Negali taip matuoti, pažeidimas, turi būtinai eiti metro, o tik tada jau galėsi, aha.

        Patinka

  3. Dėl taškiuko visgi nesuprantu, net ir toje pačioje Italijoje dešimtainėms trupmenoms naudoja būtent kablelius. Visur Europoje, kur naudojama metrinė sistema, naudojami ir kableliai. Išimtis yra ten, kur naudojama anglų kalba (ir vietoje metrinės tebenaudojamos senosios matavimo sistemos). Net ir prancūziškoje Kanados dalyje taip pat naudojami kableliai. Oficialiuose dokumentuose irgi turi būti rašoma 12 345,67, bet ne amerikoniškai 12,345.67. Esu beveik įsitikinęs, kad tai įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose.

    Prašome patikrinti, šiame žemėlapyje Lietuva pažymėta žaliai, o ne mėlynai.

    https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a8/DecimalSeparator.svg

    O argumentas, kad jei valiuta nekonvertuojama ženklas iš dešinės, o jei konvertuojama iš kairės – tai vienas absurdiškiausių apskritai kada nors girdėtų. Dar neteko girdėti, kad valiutos konvertuojamumas turėtų kažkokią įtaką raštvedybos taisyklėms.

    Protingiausia lygiuotis į daugumą €-zonos šalių ir laikytis jau seniai nusistovėjusios tvarkos, o ne kopijuoti amerikonus ar dar ką nors, kur visai ne euras, o kitos valiutos.

    Jei nėra daugiau argumentų, gali mane blokuoti, prašom.

    Patinka

    • Dėl taško arba kablelio aš tekste užsimenu, bet išaiškinimui tektų daugiau rašyti. Kaip rašau gale, kablelis, skiriant skaitmenis skaičiuje, rašytinas išvis ne apačioje, o viršuje, kaip pažymėjau. Vieni deda tašką, kiti kablelį, bet kablelis paprastai rodo, kad skaičius yra nebaigtas ir po to eis trupmena. Tašku logika žymima, kad skaičius išbaigtas, sveikas. Kada konvertuoji monetas, tašką dedi, nes trupmenoje iš esmės eina jų mažesni nominalai, nors tavo dėžutėje ant banko tai bus atskiros monetos. Čia sena monetų keityklų tradicija, tiesiog tau nežinoma, ir tiek, o man šiaip pinigų istorija įdomi, todėl gal nebeaiškink filatelistui, kodėl pašto ženklai turi klijus turėti ar pan. (nesu filatelistas, nors turiu retų ženklų kolekciją – gavau dovanų).

      Dėl kairės dešinės – čia akivaizdu, kad neskaitei teksto. Neblokuosiu, bet siūlysiu pasiskaityti darkart, nekreipiant dėmesio į emocijas (mano ar savo).

      Sudėk man, prašau, Europos šalių sąrašą, kurios rašo €123 ir kurios rašo 123€. Tada darkart pažiūrėsim į mano argumentus tekste, ir kas į ką lygiuojasi, gerai? 😉

      Patinka

      • Na, radau šiokią tokią informaciją, nors ne apie visas šalis čia:

        http://www.evertype.com/standards/euro/formats.html

        Dar septynios, įskaitant Lietuvą, nepaminėtos. Bent jau kitose dviejose Baltijos šalyse, spėju, kad vartosena turėtų būti kaip Lietuvoje.

        Taškiukas dešimtainėse trupmenose naudojamas tik vienintelėje valstybėje – Airijoje, kur naudojama britiška vartosena.

        Nemanau, kad kuri nors šalis dėl euro įvedimo kaip nors keitė nusistovėjusias raštvedybos taisykles. Turbūt, kokios buvo iki euro, tokios liko ir įvedus eurą.

        Man asmeniškai visai netrukdo, jei € yra gale, nes juk rašome ir 1 kg, 1 km ir t.t.

        Visgi dėl vieno dalyko pritariu, kad jeigu nevartojamas € simbolis, tada geriau rašyti EUR – nes tai visame pasaulyje pripažįstamas valiutos kodas. Kai užrašai Eur, gali pagalvoti, kad norėjai parašyti “Eurų“ tačiau per skubėjimą praleidai vieną raidę.

        Patinka

        • Taigi aiškinu KODĖL būtent € (ar $, £, ¥) rašytinas tik priekyje, o ne gale! 🙂 Tekste, pone, tekste žr.! Jei rašysi EUR, tai tik gale, ir per tarpą, ir taip pat, kaip kg, km ir t.t. (beje, M žymėsi mylias, o nM – jūrmyles). Jau dėl Eur – tai mat jį šunes, nes buvo rub. ir rb., tai gal iki er netrumpins.

          Valiutos simbolis visada rašytinas tik priekyje. Jei valiutos. O euras yra valiuta (litas politkorektiškai tik buvo – ne rezervinė pasaulio valiuta, tai ir ne valiuta, o piniginis ženklas).

          Patinka

    • Na, nežinau, kaip iš tiesų būtų geriau. Visgi jei tai oficialios sutartys, ar kiti oficialūs dokumentai, reikėtų rašyti kaip nustatyta teisės aktuose, nes po to jei teiktų bylinėtis teisme, gali būti problemų dėl to, kad sumos parašytos ne pagal taisykles.

      Taip pat galima kreiptis į VLKK su savo pasiūlymais.
      Visgi kaip matome, tokie žymėjimai būdingi ne tik Lietuvai.

      Patinka

      • VLKK yra nekompetetinga institucija, ir tai akivaizdu ne vien iš mano pateiktų argumentų aukščiau. Kodėl ne vien Lietuva nemokšiškai rašo gale – irgi yra tekste, bet gal sąrašą papildymui įdėsiu atskiru įrašu.

        Antra, kreiptis į VLKK yra beprasmiška. Bandyta. Dievai iš Olimpo net pabezdėti paprastų mirtingųjų pusėn nesiteiks. Jei nori – rašyk jiems, gali dėti nuorodą ir į čia. Būsi tą padaręs ne vienas.

        Patinka

  4. Excelyje rašant stulpeliu daug aiškiau, kai yra gale. Čia tarpas nežaidžia. Tačiau žiūrėti ir sekti skaičius patogiau kai jie gale viename stulpelyje

    Patinka

    • Ne, kaip tik patogiau priekyje. Va gavau fricų pasiūlymą, kur € yra gale, tai labai užknisa žvilgsiu vis iš galo į priekį pirmyn atgal, žiūrint per ištisus lapus (įsivaizduok vieno didmenininko Vokietijoje visą asortimentą). Kada priekyje (ir taip visada pats siunčiu pasiūlymus), tai iškart dėl kainų viskas čiki ir nevargina.

      Patinka

  5. Atgalinis pranešimas: VLKK kaip grėsmė demokratijai | Keverzonės kreida ant grindinio

  6. Atgalinis pranešimas: London’s Callin’ (5): apie monetas ir bankus | Keverzonės kreida ant grindinio

  7. Atgalinis pranešimas: Kareiviška pagarba Lietuvoje vis dar rusiškai? | Keverzonės kreida ant grindinio

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s