Marinistika

Plonytė raudona gija

Kasdien matydamas gražias apšerkšnijusių žiemiškų katukų laivių nuotraukas, publikuojamas Šilutės eskvairo Dainiaus Šilgalio, Galento laivės vado (taip, berods, turėtų vadintis nauji LBS titulai ir kvalifikaciniai laipsniai, jei jau sulietuvinus iki galo), kviečiančio į Kalėdinę regatą Mingė-Nida ir atgal tekinomis lūžtančiu leduku, aš vis galvoju: o kas didžiausias šiuo metu buriavimo trolis ant beužšąlančių Lietuvos vandenų?

Martynas Pulokas, trolių vandenis išraižęs? O gal Rokas Milevičius, skrodžiantis (skerdikas, nu) VOR laive pietinį vandenyną (čia jums ne koks Ilgūnas Žydrauskas be žalio paso Nigger Nationalistic Ball Association pasilikęs, kurio visi nuopelnai Lietuvos krepšiniui yra skola už išmokymą tą krepšinį žaisti)? Ar gal jau minėtasis auksarankis ir auksaburnis Dainius ir jo trimis suboktavomis mokantis kniaukti katukas Kanklius?

Kaip man asmeniškai, tai vis tik Rimtautas Rimšas.

Štai vat su jam būdinga ironija man parašęs, kad gal jam prisisapnavo (pavydžiu aš jam tokių sapnų – aš tai šianakt, tarkime, sapnavau premjerą Prietaisą, ant kurio jo dukra jo žmonos akivaizdoje rėkė, ko tas išpylė Islay rūšinio škotiško, berods, kad Caol Ila, viskio fleškutę, nu ne rupūžė, a’ne – dukra, turiu omeny, nes visgi Jonas, kuris vardu Algirdas, yra aukščiausios valdžios atstovas, Olando pasiutimui įamžinęs LBS garbės bureivos Nr. 3 vardą ant HES, ir nenusipelno tokios nepagarbos, t.y. nusipelno gal pagarbos, bet gal vis tiek jiedu abu ir nenusipelno, jei jau taip kregždutės-kregždutės, o ne rytiniai kaimo žadintuvai, bet, ai, jūs suprantate, apie ką aš), o gal jis ir perskaitęs kažkur, tik dabar šaltinio nepamenąs.

Nes vat apie posakį thin red line: “plona raudona gija“ kilmę – kad, cituoju Rimtautą, “tai atėjo nuo anglų karališkojo laivyno. Į “valdiškas“ virves įpindavo raudoną sruogą, kad būtų alima lengviau rasti pavogtas virves. Tačiau kiek beieškojau, dabar internetas visur nurodo Balaklavos mūšį ir  jokių užuominų į jokias virves. Gal tamstai kas nors žinoma?“

Tai argi galima kaip nors kitaip mane užtrolinti, jei nepridėti to paskutinio sakinio: ar kas nors žinoma?

Aišku, kad ne!

Turiu omeny, aišku, kad nežinoma, o ne kad aišku, jog negalima neužtrolinti.

red

Škotiško viskio siurbikai “močylina sortyre“ (anot caro © Huilo) ruskius pirmame Krymo kare prie Balaklavos, po ko Mauglio autorius sugalvojo poetiškai įamžinti plonytę raudoną liniją kaipo tokią (foto iš rampantscotland.com), o vietovė davė vardą slidininko kaukei, labai tinkamai plėšti bankus, kada makijažas nevež.

Tad man ir nežinoma. Bet užtrolinti irgi galima.

Štai kad ir taip pasekoje (papildau čia skaitytojams informacija, kuri būtų perteklinė Rimtautui):

* * *

Manau, kad tai yra veikiau mitas – prasmės vogti nėra, kad tą derėtų ženklinti, nes britų laivyno laivai pirkdavę viską iš privačių tiekėjų (tuo ir skyrėsi nuo kitų šalių, ypač rusų, kuriems ir šantes netgi buvo uždraudę dainuoti).

Maža to, Royal Navy daugiau laiko praleisdavę ne namuose, o užjūriuose (žr. Rule Britannia, vandenynų ir jūrų valdovė, ir t.p.), kur vykdavę ir jų remontai – nelogiška, kad specialiai tik jiems kas laikytų virvių atsargas, o po to dar ir perpindinėtų, nes, neduoktudie, pavogs ir pralaks (vat kurią čia man vatnykų naciją toks modus operandi primena?…).

Reikia virvės – tai ir perki iš bet kurio tinkamo tiekėjo (kiekviename laive būdavęs pursuer – laivo iždininkas, pagal pareigas priskiriamas prie profesionalų, kone puskarininkių, warrant officer, nelaikytas jūreiviu arba hands, o veikiau laivo administracijos dalimi), ir tiek žinių.

O ir kam britų jūreiviui tą virvę vogti? Kad pragertų? Taigi ne Rusijos laivynas – ne baudžiauninkai, o laisvi (net jei pressed) žmonės tik būdavę, požiūris kitas (labai mane žavi jų laivyno komandos: “ar nemalonėtumėte, Pone Smitai, patraukti anos virvelės?“ “mano linkėjimai kapitonui Džonsonui, virvelė bus patraukta“ ir pan.), algą už tarnybą gaudavę (dar ir prize money už pagrobtus priešo laivus!), plius – ir admirolo valanda grogo išgėrimui šiaip laive būdavusi (oficialiai panaikinta tik 1970-aisiais man gimus), o vat už vagystes bausmės Royal Navy buvo negailestingos (plakimas – tik viena iš švelnesnių opcijų), gerai nuo tokio polinkio atbaidydavusios.

Vienintelis atvejis, kada virvė nusidažydavusi raudonai, ir būdavo ta nelemtoji bocmano katė-devynuodegė – nuo plakimo išsikruvindavusi. Bet ta prasme išsireiškimas thin red line tikrai nevartojamas.

Su Royal Navy toji red line ta prasme, kad ją peržengti nevalia, gali būti vartojama tik tada, kai laive jau yra Royal Marines – skirtingai nuo laivyno mėlynų (officers, karininkai) ir languotų (hands, jūreiviai), jų uniformos buvo kaip britų sausumos kariuomenės, t.y. raudonos, su skirtingomis tik puošybos detalėmis (sagos auksinės vietoje sidabrinių ar pan.), kurias ne specialistas iš toli ir neskirtų (Richard Bolitho serijoje apie karą su JAV yra dalis, kur jis panaudoja jūrų pėstininkus tikėdamasis, kad priešas, mėgėjai kareiviai iš nereguliarios Kontinentinės kariuomenės, iš toli net neatskirs nuo reguliarios britų kariuomenės ir taip pavyks sukurti įspūdį, kad čia ne laivynas išsilaipinęs).

Tad jūrų pėstininkai saugojo quarterdeck (karininkų galą) nuo forecastle (jūreivių priekio). Maišto metu jų rikuotė, ginanti karininkų galą nuo įniršusių jūreivių, tikrai buvo thin red line.

Galop, jūrų pėstininkų tikrai daug į laivą nepaimsi – mūšio metu jie netgi tvarkė bizanstiebio (galinio stiebo, kurio pagrindinė burė buvusį įstriža ir, skirtingai nuo rėjinės tiesiosios, nereikalavo didelių jūrininkystės įgūdžių) bures (ar tiksliau tik vieną pagrindinę burę), buvo taikliaisiais šauliais (sharpshooters) marsuose (apžvalgos aikštelėse stiebuose), gynė “štabą“ (tą kvarterdeką) abordažo metu, dalyvaudavo su jūreiviais irgi abordažuose (paprastai jūrų pėstininkai šturmuodavo kvarterdeką, nes priešo laivo priekį šturmuodavo jūreiviai, jei laivai susiglausdavę bortais, o ne įsirėždavę į kito laivo šoną), saugodavo tarpdenių išėjimus nuo supanikavusių mūšio metu jūreivių, kad per mūšį nepabėgtų, ir pan.

Prie kapitono kajutės visada fregatose (kai kuriose korvetėse bei šliupuose irgi) ir, aišku, linijiniuose būdavę ir sargybiniai Royal Marine sentry – tai ir buvo ta raudona linija, kurios jūreiviui peržengti buvo nevalia, o ir mičmanai bei netgi leitenantai be reikalo nedrįsdavę jos kirsti ir kapitono trukdyti. Kapitonas tokiame laive – iškart hierarchijoje po Dievo.

Niekur nesu matęs to minėjimo, kad kažkaip reikia markiruoti virves. Plius, gi ir virvės derva tepamos, tai tas ženklinimas neturi prasmės – dažus derva vis tiek, manau, išėstų. Kaip ir saulėje bei druskoje išbluktų raudonas dažas.

Todėl ir sakau: mitas čia, mano galva. O pati frazė tikrai pigijo po Balaklavos mūšio, bet su laivynu jau nieko bendro neturinti ar bent jau neaptikau niekur taip vartojant.

* * *

Kelias savaites vis dar priešokiais tikrinausi, kad gal ką rasiu, patvirtinant Rimtauto išsakytą hipotezę, bet neaptikau. Tai gal jums geriau žinoma, ką?

Reklama
Standartinis

3 komentarai apie “Plonytė raudona gija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s