Mozūrai: trečias kartas nemeluoja (7/8)


Pradžia – čia.

* * *

  • Penktadienis, rugpjūčio 8d., Sztynort

Į klausimą, kada šiandien išplaukiam, gautą atsakymą “kaip visada, po pusryčių“, Eglė perkonstravo į “kaip visada, vidurdienį“ – arba po pusryčių per pietus.

Na, bet išplaukėm vis tiek šiek tiek anksčiau, dar saulei į zenitą neįkopus. Bet nors ir apniukusį rytą, tačiau prieš tai išsimaudžius čia pat, šalia laivo – gi stovime paplūdimyje, o vis dar vasara.

Šiandienos tikslas – sugrįžti vakarop į namų uostą nakvynei. Bet kad yra to laiko, tai ir skubėti nėra ko, ir planą galima papildyti užsukimu prieš tai į šalia ten esantį Dobskie ežerą, apsukant aplink Kormoranų salą. Jei vėjo bus, nes tame ežere varikliu plaukti draudžiama – draustinis, strefa ciszy. Įgula mano pasiūlymui neprieštarauja.

mamry2014-3

Tiesa, jau Kirsajty ežerėlį kertant pradeda nykiai krapnoti, o, sugrįžus į Dargin, tai ir įkyriai merkia lietus. Įgula susilepia kajutkompanijoje, žaisdama Uno ir ta proga vis pavaišdama kokpite likusius mane už vairo ir kairiojo bei dešiniojo bortų šotinius Egidijų su Saule visokiomis užtepėlėmis ir užkandėlėmis bei arbata su citrina.

Vis tik dar yra šilta net ir mūvint šortus bei avint basutes, o ir vėjas pučia tinkamas buriavimui, kad visai nesinori man sukti į uostą. Tad laikomės plano B – buriuosime aplink Kormoranų salą Dobskie ežere. Aš tik užsivelku megztinį po striuke ir ant jos vėliau užsimetu gelbėjimo liemenę, kad būtų tiesiog šilčiau įvėjiniuose kursuose kiurksoti ant pasosčių kampiniuose relinguose.

dargin2014-4

Kiekvienas buriuotojas, net ir toks neburiuojantis kaip aš, vis tiek yra šiek tiek širdyje lenktynininkas, kad ir ką jis jums besakytų.

Taip ir aš susirandu pramogą, kad nebūtų nuobodu venduoti – lenktyniauti su ta pačia kryptimi plaukiančiomis laivėmis. Už Ilmos salos penketuke pakylam į trečią vietą. Nusprendžiu, kad finišas bus prie ribos su Dobskie ežeru – čia jau atvykstame antri.

Bet kadangi priekyje plaukianti laivė turi panašų maršruto planą, kaip ir mes, tai pereiname su ja į match-race formatą mikro-VOR (Volvo Ocean Race) pakeičia nano-AC (America’s Cup).

dobskie2003

Pietinėje Kormoranų salos dalyje švertu trumpam kabinu akmenis dugne, nors priešakyje plaukusi praėjo daug arčiau kranto. Vis pramoga įgulai, išgužėjusiai į viršų tarsi per avralą – o vat iki tol tai nelabai jiems buvo įdomūs lietaus merkiami juodi kormoranai, dergiantys baltai (nors išsireiškimas dėl pastiprinimo turėtų būti “juodai“) saloje stagarais styrančius medžius ir kitą augmeniją.

Juokingiausia, kad vėjas baigiasi koks šimtas metrų iki išplaukimo iš draustinio. Visiškai išsijungia. Plūduriuojame – nors užpakalinius turboreaktyvinius variklius junk!

(čia toks inner joke iš stovyklavimo Perkunowo Rage: “superstos musės“ prie “sukruštų uodų“ – žodžių iš lenkiškos dainos, cituotos gretimoje laivėje, neišmesi). 

Bandome pasiirti galjūne laikomais irklais (beje, angliškai paddle ir oar skiriasi, kaip ir lenkiškai pagaje ir wiosła), tačiau iš to mažai naudos. Kažkas iš galiorkos kilvateryje neapsikentęs vis tiek įsijungia variklį, bet mano prūsokiškuose genuose esantis Ordnung muss sein! jausmas to daryti neleidžia – malu vairo plunksna, kas daug naudingiau irklų, pasirodo, dar pasiūbuojam laivelį, ir šiaip ne taip formaliai pasiekiame plūdurais nužymėtą ribą, po kurios galop jau įmerkiu variklį ir galime plaukti tiesiai į namų uostą Sztynorte.

Rišamės prie bendrovės turimos penktosios prieplaukos arčiausiai įplaukimo patys kraštiniai, kad niekas nebestotų nors iš vieno šono ir nebetrukdytų vakaroti bei ramiai nakvoti. Per keletą valandų prieplauka tiesiog prisikemša sugrįžtančių laivių, padedu keletui susirasti laisvą vietą ir prisirišti. Čia sugrįžo ir jaunėlį švartuotis Stranda prieplaukoje mokinęs burvedys – pasilabiname ir draugiškai apsikeičiame daugiau nei mandagiomis frazėmis, kaip sekėsi, ar mokinys pateisino mokytojo lūkesčius ir pan.

Štai ir baigėsi gi ir mūsų kelionė. Belieka vakare tik eiti į uosto barą pas Joachimo Šteiniaus griaučius – pica ten, ar ne pica, o šis vakaras jau mūsų paskutinis. Džiugesys parplaukus maišosi su liūdnu suvokimu, kad viskas baigėsi – vasara, tam tikra prasme, irgi, kaip ir atostogos.

Pridursiu, kad pirmąjį vakarą čia gavome skrajutę apsilankyti kitądien Meškėno įlankoje Dobskie ežere (žr. žemėlapį aukščiau – Zatoka Rajcocha pietrytinėje dalyje), kur burvedžiams alus žadėtas dykai. Alaus to taip ir negavau, nes pas meškėnus neplaukėm, bet gal jūs kada ten būsite?…

* * *

8/8 – vietoje epilogo

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.