Mozūrai: trečias kartas nemeluoja (5/8)


Pradžia – čia.

* * *

  • Trečiadienis, rugpjūčio 6d., Zatoka Kal

Ryte atsiraištuojant telefonas nusprendžia niurktelėti apžiūrėti dugno. Jūreivio Egidijaus bandymai dugną pasiekti perlų rinkėjų būdu rezultato nedavė – ne veltui čia pontonai, o ne poliai sukalti prieplaukai, nes dugno net ir nesimato! Va ką reiškia patingėti perkelti trijų dienų nuotraukas.

Kadangi grįžtame į šiaurę ir šįkart ilgesnė kelionė nusimato, tai reiktų pasipildyti kuro atsargas, nes vėjo ir vėl nerasta. Bet ir degalinė tik už keleto kilometrų, tai negi pėdinsi iki jos? Galima priplaukti į Orlen per visą Gižicko kanalą, bet kam plaukioti pirmyn-atgal ir gaišti laiką, jei pasipildyti galima bus pakeliui Sztynorte?

kisajno2014-2

Taip ir nusprendžiam. Atplaukę sustojam prie degalinės šonu, neužilgo susirenka dar keletas laivų ir gelbėtojai, kurie varvina seilę į kombinezonu vilkinčią degalinės briunetę. Šioji mane nuvylė, kad nėra alyvos “mešankai“ (bet mano žavinga šypsena ir saldus įkalbinėjimas iš po prekystalio dar penkiems litrams jos atrado…), ir gerai, kad dar nuo anos blondinės pusę buteliuko turėjau, tad 10 litrų kuro turėtų pakakti nubirbinti iki tikslo ir parbirbinti, jei vėjo taip ir nebūtų išvis.

Kada viskas gerai sekasi, įskaitant idealias švartuotes bei inkaruotes, tai būtinai turi nepasisekti tiesiog plaukiant kanale – pasicirkinau prieš išlendantį priešais laivą ir brūkštelėjau į sienelę savo laivo nosį, nes kliuvo vairo plunksna už povandeninių akmenų (šiaip pirmąkart išplaukiant kliuvo švertas, tai nusprendžiau šįkart jį pasikelti, ir gal ne veltui – gerai, kai gali laikytis kanalo vidurio!). Diena žavi savo nuostoliais, nors dar kelionė neįpusėjo, aha.

dargin2014

Vis tik pro tiltą pralindome nusileidę stiebą lengvai ir be nuotykių, išsikėlėme Mamry ežere, kur 2010-aisiais gaudėme žemėlapį už borto, ir truputį netgi paburiavome iki Šwencajty ežero sąsmaukos, kur vėjas ir nuduso galutinai. Orientuotis pagal pažymėtą vandens kelią visai nesunku, nes yra atšaka nuo jo ir į tą pusę.

mamry2014

Pabirbinę ežere susiradome ir anąkart atrastą uostelį – jis nors ir vadinasi Zatoka Kal, bet iš tiesų yra tarp Kal ir Paluszki. Čia švartuojamės atbuli tarp betoninių polių, nuo kurių tenka panaudoti atmušalus, kad nesitrankytume banguojant.

swiecajty2014

Šalia stovi daug trumpesnė laivė, su kuria norėtųsi apsikeisti vietomis, nes toji tilptų prie betoninės piramidės, o mums parankiau būtų prie metalinio poliaus. Maža to, to laivo pikta tetulė (plaukianti su trimis paauglėmis) pasiskundžia uosto bocmanui, kad mūsų švartlynis, matai, ant “jos“ klampės (artimesnės mūsiškiam laivui ir nėra, tarp mūsų laivų šioji vienintelė), kuris, kol manęs nebuvo, permeta ją per prieplaukos medinį skersinį.

Kažkaip sunkiai šiemet ir su draugiškumu lenkams, kada ir Stranda prieplaukoje kone muštynės neįvyko, kai dviem dešimtims laivų tėra keturios rozetės, ir mūsiškį kištuką kažkas ištraukė, kol mieste buvom, o Egidijus parėjęs susigrąžino – tai iš kito laivo storulis atbėgo angliškai kudakuodamas ir kupinas pasiutimo. Būtų buvę galima įmesti į vandenį, bet kažkaip greitai konfliktas nugeso, kol apsižiūrėjau, nes Egidijus per tą laiką tiesiog susigrąžino kištuką į trečiąją, “mūsų“, rozetę, o įtariamieji kaltininkai susiorganizavo “žulikėlį“.

Šios gi prieplaukos bocmanas jau kitas, nei anąkart, bet draugiškas ir šnekus, lietuvius iš kalbos atpažino ir žino – sako, kad atplaukia čia irgi iš Lietuvos. Duodu 100 zlotų su dar vienu lietuviu – Jogaila. Pasijuokiam, kol atskaičiuoja grąžą.

Uostelio privalumas – viskas į kainą įskaičiuota, įskaitant dušus. Tik uostelis per ketverius metus nebuvo ir atnaujintas (bocmanas prieplaukose keičia lentas jau į sezono pabaigą, iš uždirbtų, panašu), ES pinigai, panašu, anuomet jau įsisavinti ir taip pamiršti, nes jau ir tualetai ne visi duris turi, o merginos rado savo duše varlę. Ir rezidentų prieplaukos visiškai meldais užžėlė. Matyt, uostelis yra nuo pagrindinių buriuotojų srautų, tad pajamų negeneruoja, o juk vieta puiki, šalia Węgoržewo paplūdimio.

Vakarop su Egidijumi ir Žydrūne einame tryse į Węgoržewo, pakeliui sustoję paplūdimyje, slėpdamiesi nuo užklupusios liūties. Pakeliui dar parodau apleistose vokiečių kapinėse ir Kolumna Kalska, kur iš keturių kalbų jos keturiose pusėse (vokiečių, lotynų ir lenkų) viena yra ir užrašas lietuviškai apie pasekmes už ištvirkavimą.

Apsiperkame Bedrionka (lenk. Boružėlė) parduotuvėje, apžiūrime sutvarkytą už ES pinigus parką prie jos, praeiname pro pilį (vis dar renovuojama ir dabar uždaryta) ir aplankome Keja uostą – prigrūstas laivų, nėra ko į jį čia mums brautis. Bet gera naujiena – pagaliau kaip ir Šilutės uostelyje, čia lenkai suslėpė aukštos įlankos laidus įplaukime nuo kanalo, tad dabar nebereikia jau stiebo nuleisdinėti.

Parėjome gerokai sutemus. Restorano ir vėl netikrinome, tad nepasakysiu, ar raginimas jame pavalgyti, nes labai skanu, yra pagrįstas.

* * *

6/8 – ketvirtadienis, rugpjūčio 7-oji

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.