Mozūrai: trečias kartas nemeluoja (4/8)


Pradžia – čia.

* * *

  • Antradienis, rugpjūčio 5d., Gižicko

Po vėlyvų pusryčių ir maudynių su antimis, galop išsikuičiame į kelionę. Kelias nėra labai irgi tolimas – tik iki Gižicko, kuris čia pat, kone už kampo. Ketiname rinktis iš dviejų prieplaukų privačiąją Stranda (2008 metų namų uostas), kuri yra priešais COS (2010 metų namų uostas).

Vėjas tai dvelkteli, tai visai nudūsta, ir belieka tik įsimerkti variklį ir plerpinti į pietus pro visas Kisajno ežero salas, laikantis pažymėto vandens kelio (dzūk. farvaterio). Prieš tai surengėm maudynes iš laivo – panašias į Dodekanese 2011-aisiais. Atrakcionas “kuiliažuvė“ neįvyko dėl vėjo stokos.

kisajno2014

Antrasis etapas – Kisajno ežere.

Švartuojamės atbuli prie artimiausio ir labiausiai išlindusio pontono, kuris ir skirtas svečiams.

Prie gretimo stovi burlaivis su Vyčiu paskuigalyje, o jo kaimynas – medinukas “Perkūnas“, kurį šiame uostelyje mačiau ir 2008 metais. Mes gi Trispalvės neišsikėlę, kad būtume jiems savi. Šiaip dabar jau visi kabina gausiai vėliavas, tiek savo šalių (matėme ukrainiečius ir baltarusius, besižvalgančius naujų akvatorijų), tiek ir klubų ar netgi piratiškas, ir kabina kur tinkami ir kaip tinkami – niekas nesuka galvos dėl kairiojo skėtiklio protokoliškojo etiketo (bet esu “angliškų tradicijų puoselėtojas“, anot Valdemaro Vizbaro, todėl snobizmas man polskachaltūrinti neleidžia, o stiebą nusileisti tingiu).

Patariu priplaukti laivagaliu prie švartavimosi plūduro, perverti per jį virvę ir, tęsiant plaukimą atbulam link prieplaukos, nueiti jūreiviui (tą padarė bocmanas Žydrūnė) pakeliui visu laivu į laivapriekį ir ten prisirišti – taip yra paprasta ir be streso, nei įplaukus į numatytąją vietą paskui grabalioti kobiniu priekyje, išsitraukti plūdurą ir atsigulus ant pilvo bandyti perverti savo švartovą per kitą jo ąselę, bet yra žmonių, kurie mėgsta sunkumus, tad renkasi pastarąjį kelią.

Švartuojamės idealiai – įgula puikiai veikia, be nereikalingo erzelio, kaip tikri profesionalai. Vienintelis čia aptiktas trūkumas – numatyta, ko gero, buvo gerokai trumpesniems laivams, todėl plūdurai užinkaruoti gerokai per arti pontono. Kas reiškia, kad neišeina tinkamai įsitempti, atitraukiant laivagalį nuo prieplaukos, tad tenka laivo nosį dabar iškišti pirmyn, kad plūduras liktų laivašonyje, o ne priešais pirmagalį. Ir tai su Egidijumi imame po to kurti atmušalų sistemą, kad nelaužytume variklio kojos į pontoną, kai užbanguos dėl praplaukiančių laivų (įskaitant greičio nemažinančių motorlaivių ir bandura mazurska laivų). Kiti prisišvartavę priekiais, ko gero, jaučiasi akrobatais, kad stoja laivapriekiu skandinaviškai, o ne turkiškai laivagaliu.

Kas dar erzina su polska chaltura be mintėtų krancų (atmušalų – anglai, lenkai ir rusai išsivertė, mes gi vokiečiuojam) ir per arti užinkaruotų plūdurų – tai vieno švartlynio naudojimas galui rišti, kas paprastai reiškia, kad atitempi nuo vieno šono galo iki knechto prieplaukoje, tada tempi per laivo plotį iki kito knechto ir tada nuo jo atgal į laivą prie kito šono galo. Ir taip turi tarsi spąstus žiopliems ištemptą virvę prieš įlipdamas į laivą, už kurios dabar jau dera užkliūti, tada klupti pirmyn, išsibarškinti dantis į laivagalį ir galop įvirsti į tarpą tarp laivo ir prieplaukos. Du dupy!

Susimokame už stovėjimą tavernoje, baro darbuotoja taip užsižiūri į kapitoną (gražolis, nu), kad nusuka grąžą – tenka grįžti atsiimti, bet tuo pačiu nuperku vandens (brangiai!), tad visa grąža vis tiek atitenka jai.

Papietavę einame į miestą, paspoksome į pasukamą Gižicko kanalo tiltelį, apsilankome paplūdimyje, junga pralekia elektriniu keturračiu po parkelį. Tolimesnę kelionę pėstute bėgiais (!) tęsiu tik aš ir bocmanas su savo mylimu jūreiviu bei maniškė dukra, vyr.jūreivis (able seaman) – mes krapnojant aplankome šv. Brunono menamą nužudymo vietą su kryžiumi, o taip pat apeiname Bojeno tvirtovę, po ko šįkart ją ir apžiūrime iš vidaus, įeidami pro pagrindinius vartus, nes užpakaliniai šįkart užrakinti. Gaila apleisto ir viduje neprižiūrimo vaizdo, nes panašu, kad su ta tvirtove nežinoma ką veikti, o ji prižiūrima tik entuziastų dėka. Bent jau krūmynus su medžiais išgenėtų. Beveik ir būtume įkalinti čia, laiku dar suspėjame išeiti.

* * *

5/8 – trečiadienis, rugpjūčio 6-oji

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.