* * *
- Sekmadienis, rugpjūčio 3d., Sztynort
Šventadienis čarterio bendrovei, nes paprastai visi laives pasiima šeštadieniais, bet kadangi jau suderinom iš anksto, tad bėdos nebuvo. Be mūsų, prie ištuštėjusios penktosios prieplaukos tik dar viena laivė stypsojo, kuri irgi buvo išnuomota, o jos nuomininkai vėlavo dar labiau.
Norėjau Maxus 32, kurie su vairaračiu ir dabar sparčiai populiarėja, bet dar gerokai iki sezono belikę buvo iš didesniųjų, bet įprastinių su vairalazde, tik Maxus 28, kurį ir pasiėmėm.
Maxus 28, gaminama Northman, Węgoržewo (iš keja.pl)
Šiojo trūkumas – pakabinamas variklis (32-tuke jis yra stacionarus, o ir yra šoniniai vairavimo varikliukai), kuris labai erzino prisirišus galu prieplaukoje, kadangi reikėjo išlaikyti geroką tarpą (neturint trapo – labai nepatogu jauniesiems buriuotojams!) tarp laivagalio ir prieplaukos, nes antraip nulaužtum variklio koją, kuri jau buvo kartą virinta.
Gi atmušalų (dzūk. krancų) lenkai gaili – yra vos keturios menkos dešrelės, nors tokiam ilgiui reiktų, mano galva, bent šešeto, neskaitant ringės priekiui ir didelio burbulo (vien dėl kabinamo variklio) galui. Bet lenkai skaičiuoja, kad gauni ir taip aštuonetą, nes kitas laivas gi irgi turės du savo laivašonyje, tad judu per du turite gi keturis, ar ne?…
Degalų pasiimu papildomus dar 5 litrus atsargai – juos degalinėje Orlen, galinčioje sukelti apopleksiją mūsų gamtosaugininkams tuo, kad yra virš vandens, mergina pagamina iš A-95 benzino ir specialiai tokiems varikliams skiriamos alyvos priedo, nes šis dirba su “mieszanka“ 1:100. Pusės priedo buteliuko atlieka, bet pravers, kaip paaiškėjo, vėliau, kada degalinėje liks tik kone litrinėse tarose.
Tą vakarą niekur ir nebeplaukiame – pakanka laive įsikurti ir apsiprasti, o surenkamas didžiulis baseinas viliojo jaunimą pasipliuškenti. Šiuo uostelio trūkumas – nėra paplūdimio, tad geresni plaukikai šokinėja nuo pačios kraštinės prieplaukos tolimiausiame marinos krašte, kone kitoje pusėje ežerėlio.
Aš lieku miegoti viršuje gryname ore, o tavernoje jūreiviškas dainas kone visą naktį plėšia trali-vali-festivali szanty-my-ass, prosze pana.
Tiesą sakant, pastebėsiu, kad dabar Mozūruose buriavimas pasidarė prieinamas didesniam klientų skaičiui, ir laivių daugėja sparčiai, iki 7 metrų ilgio laivėms nebereikia netgi “patento“ (škiperio teisių), itin padaugėjo motorlaivių (jų vos keletas buvę praeitais kartais), o su visuo tuo – ir atitinkamai daugėja pižonų bei budulių. Jei 2008 metais po 22:00 val. prasižiojusį jaunimą nuėjo ir iškart nugesino, o 2010 metais triukšmauta saikingai tik tavernose, tai šiemet, pastebėsiu, kad populiarėja baubti prisiliuobus kad ir iki 4-tos valandos ryto, arba pliurpti garsiai pernakt prie degtinės butelio, kad per keletą laivų girdėsi (įskaitant vyresniąją kartą – ne vien jaunimas gerų manierų nepramokęs!). Kaip ir padaugėjo savamokslių muzikantų, kartais užsigrojančių gitaromis, būgneliais ar akordeonu ilgėliau, bet gerai dar, kad groti moka.
Ekonomiškas bei plačiau prieinamas buriavimas, nereikia stebėtis, turi ir savo nelabai teigiamą kitą pusę, ir aš baisiuosi, kas laukia graikiškų ir turkiškų inkaruočių bei prieplaukų, kada buriavimas jau taip sparčiai populiarėja tarp rusų…
Nebuvo dar taip baisiai, bet keletą bemiegių naktų garantavo. Ausų kaištukai – į naudingų patarimų sąrašą!
* * *
Skipper_LT 
Ir dabar ramybės pas lenkus pilna. Tik šiek tiek reikia paieškot 🙂
Teko nuomotis jachtą šiemet būtent Wiklasy PTTK. Vienintelis šio uosto privalumas, jog tai jachtos namų uostas:) (t.y. jog nereikia mokėti už stovėjimą uoste). Nori ramybės – prašom, bet … nuo 4-6 ryto :).
Tačiau norint pasidžiaugti ramybe, kad ir tame pačiame Niegočin’o ežere – visos galimybės. Teko nakvoti pietinėje Niegočin’o pusėje, Rydzevo miestuko marinoje. Pati marina tvarkinga, ramumos į valias. Atplaukiant pasitinka, padeda prisišvartuoti. Šalia marinos mini maisto parduotuvėlė – pirk ir gaminkis valgyti. O jei nori iškarto valgyt – baras toje pačioje marinoje. Tos nakvynės kaina (jei gerai pamenu ~ 60 ZL ). 🙂
PatinkaPatinka
Šitoje pusėje neplaukiau, bet gal vertėtų? 🙂
PatinkaPatinka
O, dekui uz nuoroda, tikesimes, kad ateinancia vasara situacija ten isliks nepasikeitusi 🙂
Del ‘reikia paieskoti’ – kadangi tik atplaukes nezinai, ar bus ramu, ar ne – tai ir ieskojimas uzsitesia iki atostogu pabaigos 🙂 Wilkasuose puse desimtos vakaro pradejo statyt koloneles – sakau WTF? Sako – koncertas nuo 22:30 iki 01:00 (realiai truko iki 03:00) – ir nei kur pabegt, nes temsta ir tamsoj plaukt negali. O dar prisisvartaves buvau pirmoj eilej tiesiai pries taverna… teko kentet 🙂
PatinkaPatinka
Sia vasara nuomojau identiska Maxus 28, tik kitoj bendrovej ir jos gimtasis uostas – PTTK Wilkasy, Niegocino ezere. Ispudziai is marinos identiski – nurimsta triuksmas 3-4 ryto, sako lenkams tuo geresne marina, kuo joje ilgesnis naktinis gyvenimas. Nors ka ten lenkai – atplauke 3 lietuviu isnuotomoti Maxus 33 su lenkais skiperiais, tai tiesa sakant, juose geriama buvo iki sesiu ryto… Man po svedisku marinu, kur desimta vakaro buna visiska ramybe, cia buvo sokas ir tikrai ne geraja prasme. Uz tai lenkams didziulis minusas. Sekancia vasara jei plauksiu Mozuruose, bandysiu nakvot mazose marinose, prie kempingu – gal ten bus kiek geresne situacija su ramybe.
PatinkaPatinka
Tai va ir man buvo visiškai netikėta po ketverių metų, kaip pasikeitė situacija. Jei anksčiau tame pačiame Sztynorte prie pagrindinių prieplaukų dar kažkaip garso buvo, tai nuošalios už miškelio yra ne veltui vadinamos tykiomis, nes ten ramu. Bet iš tiesų dabar jau niekur nėra ramu, kaip buvo, o kai bobos netgi nuošalioje gamtoje pliurpia su diedais, prilupusios vodkės, per naktį apie savo dukras, žentą ir ką veiks į pensiją išėję, prieš tai dar padainavę visokių dainuškų (šitų jie sočiai turi), tai uodai ima erzinti mažiausiai.
Bet suprantu ir lenkus ir jų dabartinį požiūrį – atėjo visiškai nauja karta, kuriems laivės yra tik tarp kitko. Visas tūsas dabar yra ne ant vandens, o atplaukus. Todėl ir motorlaivių yra nerealiai daug, ir jų, manau, dar labiau daugės. Nes nu kam kamuotis su burėmis, kai gali ir taip atplaukti kur nori?…
Tikrai pasikeitė vaizdas (ir garsas, jei tiksliau). Ramiau šįkart buvo tik Stranda “vandens stotyje“ Gižycke (gal pasisekė, nes 2010-tais ten šančių festivalis vyko) ir, kaip vėliau paaiškės, Zatoka Kal, nes pasidarė visišku užkampiu, bei gana ramu buvo prie Mamerkų bunkerių (bus toliau tekstai). O paskutinį vakarą Sztynorte tai visai gerai buvo, kad koncertas buvo, nes tai ir buvo paskutinis vakaras. 🙂
PatinkaPatinka