Marinistika

Čarteriniai pabėgėliai – šansas ir mums

Delfis paskelbė gana įdomią informaciją, nors, kai paskaitai, to efekto dėl Antrojo Krymo karo ir buvo galima tikėtis – turistai vietoje okupuoto Krymo pasirinko Lietuvą. Aišku, šarūnai ir kaikariai vis dar raudos pasikūkčiodami, kaip ir toliau blogai, nes tokia jau ta mūsų yra raudotojų nacija, kurios simbolis raudantis liūdnai Rūpintojėlis – ar žemdirbiams orai vis netinka, ar pienininkams sūriai ant sienos stringa, ar močiučių Palanga turi lovadienių perteklių ir šiltų dienų trūkumą, ar policijai tušinukų trūksta nusikaltėliams gaudyti, ir pan.

Įdomu tai, kad ne tik ukrainiečių pagausėjo – tų tai net 87 proc. daugiau. Atvažiavo dar daugiau ir kaimynų:

iš Baltarusijos sulaukta 27 proc. daugiau turistų, iš Latvijos – 20 proc., Estijos – 28 proc., Vokietijos – 11,4 proc., Suomijos – 20,3 proc., Norvegijos – 10,4 proc.

skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Marinistika

Pasiūlymas, kurį griebčiau pats

Paskutinės minutės pasiūlymas nuo mano instruktoriaus: ar yra norinčių išmokti buriuoti savarankiškai jūroje ir gauti IYT diplomą, suteikiantį teisę patiems išsinuomoti jachtą čarteryje?

Marmaris Turkijoje, dvi savaitės nuo gegužės 24 dienos, 1000 eurų (mokėti nuvykus vietoje, ne man!). Kursų kaina paprastai yra 3 savaitės po 600 EUR, tačiau mūsų žmonės imlesni mokymui, o ir grupė bus minimali (turėsite, manau, atskirą kajutę sau – gali kreiptis ir merginos bei jautrūs vyriškiems užpakaliams ir knarkimui!), instruktorius tikrai geras – galima ramiai per dvi savaites tą patį įsisavinti, o dar čia ir nuolaidą duoda, nes last minute, todėl 2 kart 600 yra 1200, minus 200, suapvalinam – jamam!

Gyvenama visą laiką jachtoje, jokie jums čia viešbučiai papildomai nekainuoja (pasiskaičiavau 35 EUR dienpinigių 2010 metais, bet gerokai atliko). Gerai būtų suprasti rusiškai, bet sąvokas duos ir angliškai, ne bėda. Rašykite info eta skipper taškas lt, organizuosim – reisas RyanAir iš Karmėlavos į Rodą, o iš ten tik keltu per sąsiaurį, vizų niekur nereikia.

Mielai pats pasinaudočiau, nors jau ir turiu IYT Bareboat Skipper diplomą (gerai gerai, bus apie tai įrašas, bus!), bet man dėl darbų nepersiplėšti, krovinys jau antradienį įvažiuoja į ES per sieną, tad būsiu užimtas, o ir, ko gero, jau įeinam su Kazbegi 1881 vaisvandeniais iš neaišku ką prisigalvojusios Maxima į arčiau esančią ir mylinčią maistą IKI nuo birželio 2d., tad, patys suprantate…

Ką šie kursai gali duoti?

Aprašymas angliškai yra čia

Atkreipsiu dėmesį dėl kompetencijos (neišduodama pažyma, su kuria jūra tampa iki kelių):

In coastal waters up to 20 miles offshore, in daylight hours and in fair conditions with moderate wind and sea conditions

Ne nuo kranto, o offshore – tai atstumas iki artimiausios saugios priebėgos (berods, ne vieną LBS darbo grupės pirmininką Liną Baublį pavyko įtikinti pakeisti iki šiol vartotą sąvoką “artimiausia vieta laivui sudužti“).

Tai reiškia, kad kai nuo vienos saugios priebėgos nutolsti per 20 jūrmylių, tai iki kitos irgi gali būti 20 jūrmylių, tad iš viso – jau 40 jūrmylių kelio. Skaičiuojama laivės greitis 5-6 jūrmylės per valandą (5-6 mazgai vidutiniškai, čarterinės ir virš 8 plaukia). Kas reiškia – iš viso 8 valandos plaukimo.

Jokiame normaliame čarteryje joks sveiko proto žmogus, atvykęs poilsiauti, tiek valandų ir neplaukia! Paprastai plaukiama nuo prieplaukos iki prieplaukos, naktį miegama, laivui prisišvartavus arba inkaruotėje (tie reikalavimai yra ir čarterio sutartyse, tik mūsų vilkai nelabai gi kontraktus skaito, kada ne kirilica parašyta). Tarkime, mūsų plaukime 2011 metais vienas plaukimas paprastai užtrukdavęs po 4-5 valandas, tad tuos 40 jūrmylių išnaudoti reikia dar tokios vietos kokiame Egėjuje paieškoti, nes paprastai visos saugios užuovėjos ten yra labai greitai pasiekiamos.

Todėl ir IYT tinklalapyje rašoma tas pats, ką paaiškinu:

This certificate is the level of competence that one needs when chartering a boat in the Mediterranean or West Indies where there are restrictions in terms of cruising area and distance from the base and the vessel has to be safely moored in a marina or anchored before dark

Jau su šituo diplomu įgavę daugiau patirties praktiškai ir savarankiškai buriuodami, galėsite siekti daugiau. Ko gero, kitąmet ir aš važiuosiu pats į aukštesnius kursus. Bet dabar mielai pasinaudočiau proga tik už 1000 eurų dvi savaites pailsėti naudingai buriuodamas geroje kompanijoje.

Bet vat, neišeina, kaip tyčia, tai nors jums gero linkiu!

Standartinis
Marinistika

Vandenų pasaulin?

Straipsnis Delfyje užkliuvo net ne dėl pavadinimo “Kodėl mieste vyrams neliko vietos“, nors gal ir iš dalies, aišku (nes atsakymas yra grubus ir banaliai paprastas), tačiau spustelėjau, perskaičiau ir… sakysite, o ką tai bendro turi su buriavimu?

Atvirkščiai netgi: kaip pasakytų Dėdė Romas – arba esi Mičiurinas, arba Magelanas. Čia gi ir be toka-tokos aišku – apie daržus ir sodus kalbama, ir nieko bendro su jūreivyste ar buriavimu nerastum. Ir, ko gero, būtumėt teisūs.

Tačiau aš savo RSS skaityklėje (naudoju feedly – puikiai veikia tiek telefone, tiek ir kompiuteryje, jei ką) stebiu nemažai buriuotojiškų tinklaraščių (lietuviai neberašo, ką padarysi), iš kurių nemažai yra būtent kruizerių, o ne sportininkų, kas suprantama, kaip man. Aš ir į buriavimą žiūriu kaip į eskapizmo formą ne atitrūkti per adrenaliną, o apie pažinimo ir atradimų už horizonto skonį. Tad ir požiūris susiformavęs atitinkamas, ir straipsnį, be abejo, aš savaip perskaičiau, todėl ir tarp daržininkystės atradau dalį jūreivystės.

Pamenate filmą “Vandenų pasaulis“ (Water World) su Kevin Costner?

Kada jau turite šitai omeny, pradėsite suprasti, kodėl aš skaičiau savaip, ir kodėl įstrigo bei verta cituoti ir paplėtoti.

skaityti toliau

Standartinis
Knygos, Marinistika

Susipažinkite: Richard Bolitho

Mėgstantys gerą marinistinę nuotykių istorinę literatūrą, puikiai žino tokius herojus, kaip Horatio Hornblower (yra ir serijalas, o pirma knyga kreivokai išleista lietuviškai) ar Aubrey ir Maturin duetą (labiau žinomą pagal filmą Master and Commander).

Kažkas nuo vaikystės pamena ir kapitoną Blood, kurį nualmaliterino “anglišku vertimu iš rusų kalbos į lietuvių“ kaip Bladą, nors pastarasis yra ne mano skoniui – per daug itališko siusiukinimosi, kad net Fenimoro Kuperio herojai atrodo tikroviškesni.

Todėl noriu parekomenduoti naują seriją skaitymui – apie Richard Bolitho (yra ir dar Adam Bolitho). Romanų serijos autorius Alexander Kent (tikras vardas Douglas Reeman).

skaityti toliau

Standartinis