Seeadler – burlaivis drednoutų kare (3/3)


Pradžia čia

* * *

Susipažinom su burlaiviu ir jo kapitonu, tad grįžtam ten, kur juos pasakojime palikom – prieškalėdinės nuotaikos apimtas britų jūrų patrulis paleidžia norvegais apsimetančius vokiečius. Dabar šiems kaizerio piratams atviras visas Atlanto vandenynas.

Ko gero, kiekvienas jų plėšimas ir nieko nenutuokiančių komercinių laivų užpuolimas, būtų vertas atskirų pasakojimų, nors veikė daugmaž tuo pačiu principu: priartėja kaip norvegai prie savo aukos, nieko nenutuokiančios ir visiškai nepergyvenančios – gi koks kvailys gali kelti grėsmę burlaiviu, kuomet jūrose grumiasi didžiuliai šarvuoti drednoutai, kreiseriai ir minininkai? Netgi korvetės turškiasi tik pakrantėse, nebetekę savo ankstesnės “kanonierių diplomatijos“ galios, pakakdavusios kolonijų čabuviams virsti sukalbamesniais.

Na, o čia – tik kažkoks komercinis burlaivis. Kuris prisiartinęs per šūvio atstumą iškeldavęs Vokietijos imperijos laivyno karinę vėliavą ir nukreipdavęs savo turimus pabūklus į amo netekusį užpultąjį laivą, reikalaudamas pasiduoti, antraip – to pilnai pakaks civiliokams išpleškinti ir jų laivą paskandinti, o bendradarbiaujančiųjų laukia svetingas prieglobstis romatiškame burlaivyje, šiltas maistas, šildantys gėrimai, muzika (pamenate gramafoną ir angliškų bei prancūziškų plokštelių kolekciją?) kajutkompanijoje.

ensign

Seeadler karinė laivo vėliava, dabar saugoma Aukland Karo muziejuje, JAV (iš vikės)

Čia jau tik merginų trūksta, bet gi karas, vandenyno vidurys, tai labai skųstis gal nederėtų?

Krovinį, aišku, rekvizuojam kaizerio vardu, bet jei turite ką nors skanaus ir vertingo, tai nurašom karui ir čia pat irgi vaišinamės. Ar jūs, grasinant ištaškyti jus į skutus 150 mm dviem pabūklais ir keletu kulkosvaidžių, labai svarstytumėt, kaip čia nepriimti tokio pasiūlymo? Manau, kad ne – ypač, kai karas iš esmės yra ne jūsų (antraip jau kiurksotumėt apkasuose kur nors Flandrijoje arba šertumėt menkes kur prie Jutlandijos).

Tad ir piratų aukų, kurių tarpe buvę ir garlaivių (suprask, techniškai pranešesnių už burlaivį – sic!) sąrašas per Šiaurės ir Pietų Atlantą bei Ramųjį vandenynus, yra tikrai solidus – 16 laivų, kurių bendras tonažas yra 30099 tonos, sučiupti tarp 1916 metų minėtosios gruodžio 21-osios ir 1917-ųjų rugsėjo 8-tosios, kuomet žygis Jūrų Ereliui baigėsi (bet apie tai vėliau):

1. Gladis Royle garlaivis, gabenęs anglį į Buenos Aires, 3268 t – pats pirmasis paskandintas 1917-01-09.

Seeadler priartėjo, išsikėlęs laiko signalinę vėliavėlę (dabar tai vadintųsi Tango), kuri paprastai reiškė, kad burlaivis nori susiorientuoti, kur esąs, kas aname amžiuje, nesant GPS, kartais nutikdavę, o jau priartėjus išsikėlė kaizerinę karo vėliavą ir paleido porą salvių, kad įtikintų garlaivį pasiduoti.

2. Lundy Island garlaivis, gabenęs cukrų iš Madagaskaro, 3095 t – kitądien paskandintas.

Garlaivis atsisakė save identifikuoti, buvo paleista keletas salvių priešais nosį, tačiau ir tai nepadėjo, nes sustoti neketino. Tada pliekta į bortus, po ko įgula nuleido gelbėjimosi valtis ir išsibėgiojo, tačiau ir tada kapitonas nepakluso nurodymui atvykti į Seeadler, todėl buvo pasiųsta abordažo komanda (kaip senais gerais piratų ir burlaivių laikais).

Atvykę šie į laivą pamatė, kad visa įgula išsibėgiojo, likęs tik pats kapitonas Bannister. Šis vėliau Seeadler kapitonui fon Lunkneriui prisipažino, kad jau buvęs kartą vokiečių reiderių sučiuptas, tačiau sulaužė pasižadėjimą nebedalyvauti kare, todėl bijojo, kad taps vokiečių karo belaisviu.

3. Charles Gounod, prancūzų barkas (burlaivis!), gabenęs kukurūzus, 2199 t netoli Brazilijos – dar už 11 dienų paskandintas apiplėšus.

Ko gero, geriausias laimikis čia buvo ne kukurūzai (spragėsiai, valio!), o laivo žurnalas, kuriame pedantiškai užfiksuoti visi laivai ir jų kelionės tikslai. Su šia žvalgybine informacija Seeadler galėjo jau spartuoliškai ir metodiškai pratęsti savo piratavimą, kas pasekoje ir nutiko.

4. Perce škuna, 364 t – dar už trijų dienų paskandinta, suvarpius kulkosvaidžiais jau persikėlus įgulą, kapitoną ir šio nuotaką į savo laivą, 1917-01-24.

5. Antonin, prancūzų barkas, gabenęs salietrą, 3071 t – paskandintas 1917-02-09.

6. Buenos Ayres, italų burlaivis, irgi gabenęs salietrą (ne trąšoms – parako gamybai ji naudojama!), 1811 t – tą pačią dieną irgi paskandintas.

7. Pinmore britų barkas, gabenęs grūdus, 2431 t – sučiuptas po 10 dienų, 1917-02-19, po ko buvo nugabentas į Rio de Žaneirą atsargoms pasipildyti (nelabai galėjau su savu įplaukti gi), ir tik po to jau paskandintas.

Šie pabandė tąkart pabėgti, išsikėlę bures, ir, gali būti, lenktynes būtų netgi laimėję, tačiau Seeadler dar prisidūrė greičio savo pagalbiniais varikliais, kurie vindžameriuose būdavę paprastai tik pagalbiniais, reikalingais uostuose, o šiame, kaip minėjau, sumontuoti kaip pilnateisė energetinė laivo sistema.

Įdomiausia, kad šį barką pats fon Lukneris puikiai pažinojęs – juo plaukojęs dar 1902-aisiais, tad ir vėl pasinaudojo taikiais beigi komerciniais tikslais, prieš nuskandindamas, kai sugrįžo į savo piratinį laivą su atsargomis.

8. British Yeoman, britų barkas, 1953 t – paskandintas apiplėšus 1917-02-26.

 358px-Deutsches_Reich_Flaggen

Kaizerio karo aivyno vėliavos (iš vikės)

Iki šio dar sučiupo danų barką Viking, tačiau nieko draustino ir strategiško šio triumuose nerado, todėl neutralus laivas buvo paleistas plaukti savais keliais neapiplėšus. Gi britų barkas suteikė daugiau džiaugsmo, kadangi gabeno vištas ir kiaules, o toks džiaugsmas jūreivio racione jūroje negali nedžiuginti.

9. La Rochefoucauld, prancūzų barkas, 2200 t – tą patį vakarą sučiuptas ir apiplėštas, paskandintas kitądien.

Čia abordažo komanda sužinojo, kad tik vakar šį barką buvo sustabdęs britų kreiseris, jau medžiojantis vokiečių Seeadler, apie kurio akiplėšiškus piratavimus jau ėmė sklisti gandai.

10. Dupleix, prancūzų barkas, 2206 t – paskandintas apiplėšus 1917-03-05.

Kas juokingiausia, prancūzų kapitonas pamanė, kad čia jo kolega juokauja, kada iškėlė signalą “Vokiečių kreiseris, reikalauju sustoti ir pasiduoti“ – tad sustojęs nusiyrė valtele iki Seeadler. Kaip paaiškėjo, “pokštininkai“ anaiptol nejuokavo, ir humorą mėgusį prancūzų barko kapitoną nuliūdino, šio laivą paskandindami.

11. Horngarth britų garlaivis, 3609 t – paskandintas apiplėšus 1917-03-10.

Šitie ignoravo signalą, pranešę, kad jiems, neva, reikia laiko, ir nuplaukė sau toliau. Tada fon Lukneris ėmėsi gudrybės, įsakęs uždegti dūmines šaškes, imituojant gaisrą jo burlaivyje. Garlaivis tada apsisuko ir grįžo į pagalbą (nesistebėkite – jūrininkai yra džentelmenai jūrose, nors damų laivuose gal ir nelabai nori).

Vienu šūviu Seeadler sugadino britų radijo siųstuvą. Deja, šis užpuolimas pareikalavo ir pirmosios, nors ir vienintelės (dėl ko vokiečių kapitoną gerbė ir priešai – šis piratavo nekraugeriškai ir humaniškai), žmogaus gyvybės, nes skeveldros pažeistas sprogo garo vamzdis, kuris mirtinai sužalojo jūreivį Douglas Page.

12. Cambronne prancūzų barkas, 1833 t – sučiuptas, tačiau kovo 21 dieną paleistas, atvyko apiplėštas į Rio de Žaneiro Brazilijoje kovo 30 dieną.

Iki to laiko belaisvių, kurie buvo Seeadler laive svečių teisėmis, jau prisikaupė kone 300, tad reikėjo spręsti, kur juos dėti – šie ne tik užėmė vietą, bet ir juos reikėjo maitinti. Tad prancūzų barkas buvo panaudotas visų belaisvių perkraustymui ir atsikratymui – jokiu būdu niekas civilių žmonių ir paskandintų laivų jūrose neskandina, čia jums ne rusų antipiratinė misija Indijos vandenyne po šimto metų.

Barkui nuardytos viršutinės stengos – stiebų sudūrimai, taip juos patrumpinus. Taip burlaivis netenka dalies savo buringumo ir galimybės greitai pranešti apie vokiečių reiderius artimiausiam uostui ar sutiktam kreiseriui. Kapitonu šiam laivui paskirtas kapitonas Mullen iš anksčiau minėtojo Pinmore britų barko, kuriuo plaukojęs ir pats fon Lukneris. Gali būti, kad jiedu buvę pažįstami.

Karališkasis britų laivynas jau žinojo apie kaizerio piratus ir nusprendė paspęsti spąstus pakeliui link Horno kyšulio, atsiųsdamas kreiserį Lancaster bei du ginkluotus komercinius laivus, skirtus medžioti tokiems piratams – Otranto ir Orbita, kurie taip apsimeta aukomis, kad priviliotų priešo plėšikaujančius reiderius. Tačiau planas neišdegė, nes arši audra nubloškė Seeadler dar piečiau, todėl šis į Ramųjį vandenyną įplaukė balandžio 18 dieną Horno kyšulį ir spąstus apiplaukęs dideliu lankstu, po to kildamas šiaurėn palei Čilės krantus.

Čia jau aukomis tapo sutinkamos JAV škunos, nes liepos viduryje netoli Kalėdų salos kapitonas sužinojo, kad JAV įstojo į karą ir tapo Vokietijos priešais.

13. A. B. Johnson, JAV škuna, 529 t – paskandinta apiplėšus 1917-06-14.

14. R. C. Slade, JAV škuna, 673 t –  paskandinta apiplėšus 1917-06-18

15. Manila, JAV škuna, 731 t – paskandinta apiplėšus 1917-07-8.

Bet tam momentui Seeadler jau prašėsi priežiūros – reikėjo nugremžti burlaivio dugną nuo apaugų. Tam pasirinkta Mopelia (džk Maupihaa) sala koralų atole Prancūzų Polinezijoje, apie 280 nM nuo Taičio.

Tačiau Seeadler buvo per didelis, kad įplauktų į įlankėlės vidurį, todėl buvo užinkaruotas rifo išorėje.

Pagal fon Luknerį, tai rugpjūčio 24-ąją juos užgriuvęs netikėtai cunamis, po ko laivas išmestas ant rifų ir sudužęs. Pagal belaisviais buvusių amerikiečių parodymus, tai laivas pats nudreifavęs, kada įgula ir belaisviai saloje piknikavę. Vienu ar kitu atveju, bet man kiek juokingas pats nutikimas – toks tipiškai piratiškas atsipūtimas, be karo laivynams būdingos drausmės.

Seeadler_SLV_Allen_Green

Seeadler, sudužęs prie Mopelia, Prancūzų Polinezijoje (iš vikės)

Kita vertus, gali būti, kad vokietis kapitonas neperdeda, ir budinti įgulos dalis iš tiesų buvusi burlaivyje, kaip ir derėjo, ir jei tik inkaras būtų nebelaikęs (kuris buriuotojas miega ramiai užsiinkaravęs, vis neprabusdamas, ar tik laivė inkaro dugnu nevelkanti jau?), tie imtųsi priemonių, tačiau jei juos tikrai užklupęs cunamis (arba škvalas), tada nutiko taip, kaip nutikę tarpukariu ir mūsų karo laivui Prezidentas Smetona, išmestam per kilusią audrą reide ant seklumos, po ko, jei pamenante, ir šio mūsų laivo kapitonas Antanas Kaškelis gavo 25 paras namų arešto ir po to išgrūstas į pensiją, nepakėlus laipsnio, kaip įprastai.

Įgula dar sugebėjo išsaugoti du gelbėjimosi laivelius, ginklus bei atsargas, tad dabar saloje liko jie be laivo ir su dar 46 amerikiečių belaisviais.

Optimizmo neprarandantis avantiūristas kapitonas su penkiais įgulos nariais, beieškodami kažkur kitur jiems reikiamo tolimesniam reideriavimui didesnio transporto, su kuriuo ketino sugrįžti atgal į salą pas likusius, nuburiavo pro Kuko salas turėtu savo atviru 10 metrų ilgio velbotu, pavadintu Kronprinzessin Cecilie, iki Fidžio, kur juos pagaliau jau sučiupo.

Nors nepasakytum, kad jiems tas žygis nesisekęs: po trijų dienų, kai išplaukė iš Mopelijos, jie pasiekė Atiu salą Kuko salyne, kur jie apsimetė olandų ir amerikiečių jūrininkais, kertančiais lažybų, kad perplauks Ramųjį vandenyną (va tokie buriavimo entuziastai, suprask). Naujazelandietis, kuris administravo tą salą, davė jiems pakankamai atsargų, kad tie pasiektų kitą salyno salą – Aitutaki, kur tie apsimetė, kaip įpratę buvo, norvegais. Šitos salos administratorius naujazelandietis nelabai šutve patikėjo, tačiau neturėjo formalių priežasčių šiuos sulaikyti, tad fon Lukneris spėriai su sėbrais nuplaukė iki Rarotongos salos. Čia, priplaukdami tamsoje, aptiko ant kranto išmestą laivą, kurį pamanė esant pagalbiniu kreiseriu, todėl nusprendė šiam neįkliūti.

Galop po 2300 jūrmylių kelionės vandenynu savo atviru laiveliu, jie atvyko į Wakaya salą Fidžyje. Dauguma ir čia patikėjo šiuos esant norvegais iš sudužusio laivo, bet nutik gi taip, kad vienas neviernas Tamošius vis tiek iškvietė policiją iš senosios Fidžio sostinės Levukos.

Rugsėjo 21 dieną atvykusi tarp salų kursuojančiu keltu policija pagrasino, kaip dabar pasakytume, “į pabūklą panašiu daiktu“ ištaškyti ant vandens fon Luknerį su jo visa šutve. Nenorėdamas kraujo praliejimo ir pats piratas patikėjęs šįkart kitų prieš jį nukreipta gudrybe, fon Lukneris ir jo komanda pasidavė, tapdami karo belaisviais, įkalintais Motuihe saloje, netoli Auckland, Naujoje Zelandijoje (štai todėl Auckland Karo muziejus ir turi Seeadler ensiną – žr. aukščiau).

Tačiau ir likusį Mopelia saloje įgula buvo verta savo kapitono.

Prie salos prisiinkaravo prancūzų škuna Lutece. Seeadler leitenantas (ir pirmasis padėjėjas, paliktas kapitono saloje vyresniuoju) Klingas, perėmęs škunos radijo ryšio pokalbį ir sužinojęs apie sučiuptą savo vadą ir Seeadler kapitoną, nusigavo su komanda iki Lutece ir paėmė šią abordažu, taip papildydamas Seeadler laimėjimų sąrašą iki 16. Prancūzai buvo perkelti prie kitų belaisvių į salą, o vokiečiai, pervadinę škuną į Fortuna (nes kaip kitaip tokiomis aplinkybėmis?), išplaukė ja link Pietų Amerikos.

Tiems išplaukus, kapitonas Smith iš anksčiau minėtos paskandintosios A. B. Johnson škunos, pasiėmė antrąjį Seeadler paliktą velbotą, kuriuo su trimis amerikiečiais jūrininkais nuburiavo iš Mopelijos 990 jūrmylių į Pago Pago, atvykdamas spalio 4 dieną, kur jie pranešė apie burlaivio Seeadler veiklą ir galėjo organizuoti likusių saloje 44 jūrininkų išgelbėjimą.

O va Fortunai nelabai nusišypsojo Fortuna, nes vokiečių pagrobtoji škuna sėdo ant nepažymėtų povandeninių rifų prie Velykų salos. Įgula nusigavo į krantą, kur juos galop jau internavo Čilės kariškiai iki paties karo pabaigos.

luckner05

Kapitono von Luckner ir šio burlaivio Seeadler atminimui skirtas vokas (iš seemotive.de)

Tai manote, kad fon Luknerį, avantiūristą ir nenuoramą iš prigimties, belaisvio dalia tenkino?

Aha, kurgi ne!

Belaisvių stovyklos viršininkas turėjo greitaeigį katerį Perlą (kas pasakė “Karibų jūros piratai ir kapitonas Džekas Sperou?!“), tad fon Lukneris, sugalvojęs prisidengti, neva, Kalėdoms rengiamu spektakliu, apsirūpino reikiamomis atsargomis ir su sėbrais užgrobė šio katerį, kuriuo pabėgo iki Koromandelio pusiasalio. Ten, grasindamas kulkosvaidžiu, užgrobė 90 t vandentalpos burinę baržą Moa, kuria, naviguodamas savadarbiu sekstantu bei žemėlapiu, persipaišytu iš mokyklinio atlaso (kaip Dėdė Romas su turistine Stokholmo salyno schema namo per Baltiją parplaukė), nusigavo iki Kermadeko salų, kurios buvę Naujosios Zelandijos tiekimo baze su didesniais čia besiinkaruojančiais laivais, galimais fon Luknerio taikiniais užgrobimui ir reideriavimo pratęsimui.

Tačiau persekiojęs bėglį pagalbinis laivas Iris atspėjo fon Luknerio galimą kelionės tikslą, tad šį pavijo gruodžio 21 dieną. Pagaliau po visų metų, kada kapitonas von Luckner pradėjo savo reiderio misiją burlaiviu Seeadler, karas nenuoramai baigėsi, uždarius į griežtesnes ir po akylesne priežiūra belaisvių stovyklas, nuolat perkeliant, šiam dar nespėjus susidėlioti naujo pabėgimo plano, iki buvo sugrąžintas į tėvynę Vokietiją 1919-aisiais.

* * *

Įdomiausia, kad kapitonui ir grafui gyvenimas po karo susidėliojo ne mažiau įspūdingai: parašė prisiminimų knygą, uždegantis oratorius, masonas, buriavo aplink pasaulį, išgelbėjo žydę nuo nacių represijų, įkvėpė į laivyną įstoti būsimą SS bonzą ir Reicho saugumo ir kriminalinės policijos (bei Interpolo…) vadą Heidrichą, kaltintas nacių (ir į karo galą paskelbta mirties bausmė) už draugystę su amerikiečiais (Henris Fordas jam ir automobilį dovanojo, o San Francisko miestas padarė garbės piliečių) ir masoniškumą, nacių teistas už nepilnametės išžaginimą (neįrodyta), o sąjunginkų gi savo ruožtu kaltintas už nacių propagandą – visko, tarsi, per daug vieno žmogaus gyvenimui, ir visko neišgalvosi.

Aš visko ir neketinu atpasakoti. Gal tik pridėsiu, kad kaip ir mūsų Abiejų Tautų Respublikos karalius Augustas II Stiprusis, grafas fon Lukneris turėjęs stiprius gniaužtus, lankstydavęs monetas tarp nykčio ir smiliaus, galėjęs perplėšti ir Niujorko, tuomet didžiausią, telefonų knygą (australų kairuoliškas Sidnėjaus Labor Daily išspausdinęs karikatūrą, kur kaizeris Vilhelmas II plėšo Belgijos neutralumo paktą, kancleris Adolfas Hitleris – nepuolimo sutartį, o grafas fon Lukneris – telefonų knygą, su prierašu “jie visi turi įprotį“).

Su antrąja žmona po Antrojo pasaulinio karo apsigyveno Malmėje iki pat savo mirties 1966-aisiais. Palaidotas Hamburge.

Ir jei tikrai būsite Hamburge, nebūtinai su gėlėmis senosiose miesto kapinėse, kur jo kapas, išlenkite bent jau bokalą į grafo Felikso fon Luknerio atminimą.

Iš visų žinomų piratų ir netgi buriuotojų, šis yra asmenybė, kuri nėra vien tik vokiečių istorinės atminties dalis, o ir pavyzdys visiems ne vien jūros mylėtojams, kad ir romantiškiesiems burlaviams atsiranda vietos tarp šiuolaikinių netgi karo laivų, ir kad netgi jūrų kare galima kariauti nepraliejant kraujo, bet vykdant tarnybinę pareigą, ir kad nenuleisti rankų yra tiesiog privalu, kad ir kokios aplinkybės besiklostytų – jūroje ar krante.

Komentarų: 15

  1. Kaip tik po 3 savaičių važiuoju į Hamburga, tai bus proga papildomą bokalą išlenkti, o ir šalia tų kapinių, pasirodo, prabėgsiu.
    Kiek domėjausi, tai Hamburge yra sunkiau rasti kas nebūtų susiję su marinistika. Bus į ką pasižvalgyt.

    Patinka

            1. Kaip bebūtų, Valensina yra Vokietije Top Marke 2012 ir 2013. O lietuviams, matai, nereikia, per brangu… – sako prekybcentriai, užuot susimažinę savo antkainius.

              Patinka

              1. Lietuvoje Top Marke kiekvienais metais yra Akcija 🙂
                Šiaip pasivaikščiojus po vokiškus prekybcentrius labai krenta į akis, kad beveik visiškai nėra akcijų. Visur paprastos kainos, be jokių nuolaidų žaidimų. Gal tik keletas promo prekių visoje parduotuvėje.
                Bet tai jau visiškai nutolom nuo marinistikos. Šį savaitgalį buvo Hamburgo uosto gimtadienis (825.) tai gražus paradas, sprendžiant iš nuotraukų. Buvo net didžiulis lenkų mokomasis burlaivis atplaukęs. Pas vokiečius. Bet gal čia ir nieko keisto?

                Patinka

                1. Lietuvoje jau kone pusė prekybos vyksta tik per išpardavimą (akcijas). Visi nusipiginę sėdi ir po to verkia, kaip nieko neuždirba. Bet teisus, čia kita tema. 🙂

                  Lenkų burlaivis ne iš vokiško Dancingo atplaukė?… 😉

                  Patinka

  2. Apie koki cia Dede Roma uzsiminet?
    kaip Dėdė Romas su turistine Stokholmo salyno schema namo per Baltiją parplaukė

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.