Marinistika

Jūrinis turizmas lietuviškai

Kartais ir Delfis pralinksmina straipsniais į mūsų temą.

Straipsnis pernykštis, ir kai metų gale publikuotas, tai ir praėjo nepastebėtas tarpušvenčiu, tačiau prieš artėjantį sezoną verta prisiminti, ką apie 2014 metų jūrinį (sic!) turizmą Gintautas Indriūnas rašo:

skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Marinistika

Radistai, kurie netampa baikeriais, tampa jachtsmenais

Kadangi Žemėje žemės yra mažiau nei vandens, tai visi žemės gyventojai, kuriems žemės sodo sklypuose nereikia ir už ačiū, nes jiems reikia laivės, puikiai sutelpa ant vandens, tai taip ir patiltėje pas Bitlą renkasi labai įvairūs vandens gyviai.

O va žemėje mūsų platumose tai dabar šaltis subinę kanda, ir gal todėl kai kuriems krantligės dispanserio pacientams smagiau tą minkštąją ant krosnies (ar radijatorių) kepinti, nei trečiadienį vakarop atkelti ir nunešti į patiltę prie jau, kada skaitote, užšalusios Neries sostinėje Vilniuje anapus Šv. Jokūbo bažnyčios špitolės, kurioje dar mano pirmagimės sulaukėm, o apleisti pastatai dabar nesulaukia pinigingo dėdės iš Amerikės.

Bet už tai mes sulaukėme 2014 metų sausio 23 dieną Mingės anarchistų klubo nario Vyganto Jautako su jo pasakojimu, kokiais keliais jis į laiviavimą (dzūk. jachtingą) pakliuvo, ir kokių nuotykių patyrė, ir kaip jam sekasi, ir ką patarti gali gimtojoje Baltijoje aplankyti turistiniais beigi pažintiniais tikslais.

skaityti toliau

Standartinis
Knygos, Marinistika

James L. Haley: Vilkas. Jacko Londono gyvenimai

James L. Haley 2010 metų biografinę knygą “Vilkas. Jacko Londono gyvenimai“ (tas Jackus – tai Džekas, aišku, arba Jack), ISBN 978-9955-16-490-6, kurią iš anglų kalbos išvertė Rita Vidugirienė, išleistą 2013 metais “Gimtojo žodžio“, parėmus Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijai, buvau nusižiūrėjęs anksčiau.

Bet vat pirmiau nusipirkau bambizų (taip tarpukariu dar vadinti protestantai) išleistą Bibliją, bet paskui susinervinau, kai paaiškėjo, kad ten ne visos Knygos Senąjame Testamente, nes trūksta gana dažnai cituojamos (todėl dėl pamokymų vadinamos Ekleziasto – ten ir padorus pasiuntimas į Peru yra, kur pasakyta: “eikite ir dauginkitės!“, nors Nahumo knyga yra, jei ką) Siracho arba siracidų knygos. Na, gerai – vardan ekumeniškumo paskaitysiu ir angliškai internete, bet vis tiek tais bambizais, kaip sakė pionierius Vodička apie vengrų honvedus Šveikui, pasitikėti negalima.

Pirkau prieš Kalėdas, nors galėjau kalėdinio vyr. mechaniko paprašyti, tačiau šiojo ir taip buvau visko priprašęs, ko ir prisiprašiau. O vat gerai knygai atsispirti pats negalėjau.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Kaip Bitlas dėl merginų dūsavo, arba 3890 jūrmylių kikenimo

– Būsi šį vakarą patiltėje pas Bitlą? – klausia telefonu manęs Dainius, bevažiuojančio iš muitinės sandėlio link reklamos agentūros tikrų gruziniškų natūralių sirupų vaisvandenių Kazbegi 1881 reikalais (aha, čia premium produkto reklama, bet šlamšto aš ir nereklamuoju).

– Taigi šiandien lietuviško palydovo paleidimas per TV… – dvejoju tarp dviejų savo domėjimosi objektų (jei nerašau apie kosmonautiką, tai dar nereiškia, kad ji man mažiau už buriavimą įdomi ir suprantama).

– Tai vaizdo įrašą pažiūrėsi! – sprendžia techninę pusę režisierius pagal profesiją.

– O tai ką aš anūkams papasakosiu?! – priešinuosi. – Čia gi istorinis momentas!

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Zenonas Lukošius ir U-505 sučiupimas

Antrasis Pasaulinis karas Lietuvai buvo negailestingas: pasidavėme lenkų ultimatumui 1938-aisiais, atsisakydami Vilniaus krašto; po to 1939-aisiais Reichas tokiu pačiu būdu atsiėmė Klaipėdos kraštą; o jau metai nuo šio karo pradžios sovietai be mūšių okupavo ir visą likusią Lietuvą, paversdami ją sovietine respublika, Lietuvos užsienio reikalų ministeriui Urbšiui tik išsikaulinus sugrąžinant Vilniaus miestą su apylinkėmis (bet ne visą, deja, kraštą, atitekusį su visa išlenkinta Vakarų Baltarusija naujai sukurtai Belarusskaja SSR, dabar žinomai kaip Batkos Alechandro Lukašenkos bulbalandas).

Tačiau visa ši taikinga ir, rodos, bekraujė dar Vilniaus debošyriaus Adomo Mickevičiaus apdainuota epe “Pan Tadeusz“ lietuviškoji nuolankumo stipresniam idilė vis tiek pareikalavo dar didesnės kainos, kuomet frontas 1941-aisiais persirito į Rytus, o po to 1944-aisiais atgal į Vakarus – tame tarpe gi netekome kone visos per amžius čia gyvenusios žydų ir čigonų tautinės mažumos, baigiančios išnykti ir lietuvių Užgavėnių tautosakoje, o ir mūsų tautos žiedas kas represuoti, kas lageriuose pas vokiečius ar rusus marinti, kas tremtyje ir emigracijoje prapuolę, prisitaikius tik visokiems “ir tuomet dirbusiems Lietuvai“ koloborantams.

skaityti toliau

Standartinis