Užjūris

Indėlis į Europos Sąjungą

Viskas prasidėjo gūdžiais 1952-aisiais nuo Anglių ir Plieno Bendrijos, kurią 1950-aisiais inicijavo (matyt, ruskių pykčiui per gegužės 9-ąją, tapusią Europos Diena, o ne Pergalės prieš fašizmą? prancūzų užsienio reikalų ministras Robert Shuman, pasikvietęs į chebrą savus beneliuksus, įtikindamas prisijungti ir denacifikuotus vokiečius, kurie atėjo su savo varganu ašiniu sąjungininku italu.

Palaipsniui prie vidinio šešetuko prisijungė ir išorinis septynetukas (ne tik su “vokiškais“ austrais ar “antivokiškais“ danais bei norvegais, bet ir pakraščių portugalais bei švedais, kaip ir “euroskeptiškais“ britais ir netgi visiškais autonomininkais šveicarais!), kol visas projektas evoliucionavo į tai, ką mes dabar vadinam Europos Sąjunga. Nors tai dar iki šiol veikiau efemerinis darinys (nėra tokios “stojimo sutarties“ – yra kelios dešimtys konkrečių tarpvalstybinių sutarčių ir įsipareigojimų, kurių visuma ir padaro naująją kokybę, vadinamą bendru žodžiu ES), tačiau vis daugiau įgyja federalizmo bruožų ir materializuojasi.

skaityti toliau

Standartinis