Simas Knapkis: Kam irkluoti, jei gali buriuoti, arba Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (6)


Tekstas ir iliustracijų parinkimas © Simas Kapkis

<pradžia čia>

* * *

Kyliniai laivai – upėje, plokščiadugniai – jūroje, vikingai  – Kuršių mariose, kuršiai –  Skandinavijoje, lenkiškos škutos – Nemune, lietuviškos vytinės  – Vysloje, komtūrai  – upe aukštyn, Lietuvos valdovai  – žemyn, grūdai  – iš, baldai  – į Lietuvą, Hanzos kontora Kaune ir vokiečių pirklių skundai dėl lietuvių apsimetinėjimo jų sąjungos nariais…

Nežinau, kiek tiesos yra istorijoje apie sembų laivyną, apsupusį Klaipėdą iš jūros ir marių (plaukta dviem keliais!), bet kad senoji laivyba klestėjo (bent vėlesniu laikotarpiu)  – byloja dokumentai. Kad laivyba žmonėms gyvenusiems prie vandens buvo kraujyje – atskleidžia etnografiniai laivybos terminai. Buvo laikmetis, kai bet kuriuo metu stovėdamas Nemune galėjai matyti burlaivį (Romaldas Adomavičius), o  pakeliui į Karaliaučių vandens kelią nuo vytinių tvėrė lietuvišku medžiu (upiniu šlagbaumu) ir „olandiškos“ konstrukcijos kurėną vokiečiai vadino „lietuviu“.

Ir tai ne vien gražios istorijos, tai ekonomika (šimtai tonų prekių viename laive), technologijos (laivų statyklos), paveldas (navigacija).

Gal Didžiosios Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystės heraldikoje sutinkami burlaiviai ne vien „raštas išėjęs iš krašto“, kai žinome, kad tai buvo „verdantis (gal ir ne taip kaip norėtume dabar) kultūrų, tradicijų, tautų, kalbų katiliukas“. Laivai visais laikais buvo tas raktelis į kitas šalis ir kultūras, todėl ieškoti unikalumo reikia atsižvelgiant į Europos ar Pasaulio kontekstą, kuriame kuklią, bet savo (nepakeičiamą) vietą turi nacionalinis laivynas.

Kaip nėra identiškų vandens telkinių, taip negali būti ir identiškų laivų, tik tai ir išskiria Lietuvos istorinį burinį laivyną nuo likusio. Šie skirtumai rodo Lietuvos gyventojų mokėjimą pritaikyti ir prisitaikyti prie vandens, o visa kita reikalavo dirigento.

Burlaiviai ir burvaltės, tik išskirtiniais atvejais būdavo naudojami ar statomi pramogai, nes jų pagrindinė paskirtis buvo ne plaukioti, o plaukti. Bet šiek tiek užsiminęs apie pramogas tradiciniais laivais turėčiau paminėti ir tarpukario žvejų regatas Kuršių mariose (tiek kurėnais, tiek ungurinėmis valtimis), Baltijos jūroje, kurių organizavimu buvo suinteresuota didžioji Lietuva (R. Adomavičiaus ir V.Japerto darbai).

Kurėno „Kuršis“ kapitonas pasakojo, kad, beplukdant svečius, viena Vokietijos pilietė užsiminė apie giminaitį, laimėjusį tokią regatą Jūros dienoje ir gavusį vardinį laikrodį iš paties prezidento (Smetonos?), su kuriuo uoste apsuko parodomąjį ratą.

Aišku, tokie žvejų „mandravojimai“ būdavę reti, ir paskutinėse Nemuno žemupio, Kuršių marių nuotraukose šalia masės tradicinių burvalčių galima pastebėti kitos epochos laivus – pramoginius burlaivius, liaudyje vadinamus jachtomis, o tuo metu kalendoriuje artėjo 1944 metai…

Tais metais latviai jūrinėmis valtimis bėgo į Švediją (šeimininkai paslaugiai juos siųsdavo atgal sovietams), dabar pajūryje stovi paminklas jų žygiams, kurio papėdėje piešinys, vaizduojantis vyrus lapkričio Baltijoje irkluojančius į „laisvę“.

„Vilko vaikas“ žvejas iš Girininkų kaimo Gerhardas Prūsas kartą irkline valtimi irkluodamas nuplaukė į svečius pas E. Jurgenaitį į Skirvytėlę, tada kartu plaukė į marias tikrinti tinklų ir atgal. Parplaukę „padarė buteliuką“ ir… išplaukė namo (apie 30 km!).

Rusnės žvejas G. Mažeika, kuris su broliu nelegaliai uždarbiaudavo kilnodami žmones su irkline valtimi į kitą Skirvytės pusę, pasakojo, kad kartą lenktyniavo su senuoju Heinzu Goberiu, kuris yrėsi stovėdamas vienu irklu iš vienos pusės, ir jis nesugebėjo senolio aplenkti! Kam buriuoti, jei gali taip ir tiek irkluoti?

O kas šiandien?

Šiandien Lietuvoje atstatyta daugiau istorinių laivų (11 vnt.), nei Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, ir darbus vykdė vietiniai (priešingai, nei Lenkijoje). Kuršių mariose pradedamos organizuoti tokių laivų regatos, kai Aistmarėse (atstatyta tik viena burvaltė) ar Ščecino mariose (nei vienos) regatos objektyviai negalimos. Estijoje yra istorinių laivų savininkų organizacija, bet tėra vos keli laivai.

Gražūs Lietuvos gyventojai kuklumu.

* * *

Tarpukariu populiari pramoga buriuoti ant Kuršių marių ledo pravertė saugant valstybinę sieną.

26. Ledrogės tarpukariu (Žvalgyba ledrogėmis)

Žvalgyba ledrogėmis tarpukaryje

Tokiu transportu naudojosi Nidos ir Skirvytės pasienio būstinių pasieniečiai – žvalgai ir… kontrabandinininkai.

Kai nuleidau savo venterinę valtį Atmatoje, paskutinieji iš jų, beje – lietuvininkai, tyliai šnabždėjosi:

– Kaip tyliai eina!…

* * *

Dar apie:

– Pirmojo Pasaulinio karo pontonų valtis

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą

Komentarų: 7

  1. Labai puiku ir įdomu. Tiesiog lobis įdomiausios informacijos vienoje vietoje. Skaitau jau kelintą kartą ir vis randu kažką naujo. Tik va truputį pasigedau informacijos platesnės apie kurėno konstrukciją. Ne visi prie minėtų šaltinių gali prieiti, ir ne visi juos “gyvus“ mato. O šiaip, tai labai ačiū už įdomų darbą.

    Patinka

    1. Manau, kad kritikuoti niekas nedrįs, kadangi šiek tiek lygiai ne tie – esi ekspertas, ir nėra čia ko slėpti. 😉

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.