Kelionės, Marinistika

Irgi sezonas: po tris ežerus!

To tak… arba Mičiūrinas, arba Magelanas – © Dėdė Romas

* * *

Gal tai buvo ir gražus savaitgalis, gal ir tos į dirvą susmeigtos vyšnaitės kažkaip gražiai žiūrėsis, gal tūlam lietuviui pasodinti medį – kaip ir gyvenimo tikslo ir prasmės vos ne esminė savirealizacija, bet su tuo mano pakantumas sodui tądien ir baigėsi.

– Be manęs, – toks buvo mano nedraugiškas ir kategoriškas pareiškimas dėl vykimo kitą sekmadienį vėl į sodą.

skaityti toliau ir dar foto žiūrėti

Reklama
Standartinis
Marinistika

Brigita Tranavičiūtė apie maklakus ir sovietmečio kontrabandininkus

Jūra ir kontrabanda yra neatsiejamos temos, apie kurias rašęs ir buriuotojas Rimtautas Rimšas savo knygose, o ir muitininkas bei istorikas Gediminas Kulikauskas šiai temai (smetonmečio kontrabandai) paskyrė net ištisą knygą “Apelsinų kontrabanda“. Apie kovą su kontrabandininkais parašęs ir Lietuvos Jūrų Muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius, kurio dėka čia irgi papasakota mūsų tarpukario Lietuvos jūrininkų drąsos ir sumanumo istorija, kovojant su turkų kontrabandininkais.

Tad šįkart temą pratęsiu, nes istoriko Arvydo Pakštalio pastangomis jau turime pasakojimus apie sovietmečio jūrinius kontrabandininkus:

* * *

© Brigita Tranavičiūtė
Vytauto Didžiojo Universiteto Humanitarinių Mokslų Fakulteto Istorijos Katedros doktorantė

* * *

Klaipėdos jūreiviai sovietinio verslumo kontekste vėlyvuoju sovietmečiu

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Saulius Trumpaitis: Laivė Nemunu žemyn

Tekstas ir nuotraukos (c) Saulius Trumpaitis

* * *

Paskutinius kelerius metus laivė „Gipsy Girl“ plaukiojo Kauno mariose ir kiekvieną pavasarį svajojo pamatyti Neringos kopas. 

Gipsė kaupė patirtį. Išmatuota ne viena Kauno marių sekluma, aplankytos įlankos, gaudyti vėjo gūsiai ir netgi išlaipintas jaunųjų jungų desantas Paukščių saloje. Viskas rodės vyksta teisingai, laivė plaukia, komanda grūdinasi ir tobulėja.

Tik vis tiek Gipsė jautė, jog kas tai ne taip. Ne tokiems vandenims, ne tokiems vėjams laivė sukurta.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Šventosios uostas – tarsi dumblo duobė

Apie priedurnius (čia komplimentas, kad dar gal ne visiški durniai) valdžioje nešnekėsiu – vien energoūkio ministerė, vėsinanti ekonomiką (nuo perkaitimo, reikia manyti?), ko verta. Bet ir kiti vaisiai (rus.) ne mažiau komplimentų verti, nors vaizduojasi kankorėžiais (irgi rus., nes šitai “koalos licijai“ su jų rinkėjais, perkamais ir už rublius, kita kalba, pvz., tarptautinė jūrų, yra neįkandama, ir, deja, jau nebebus).

Pakalbėsiu apie pasikeitimą Susisiekimo Ministerijoje, kuris įtakojo ir Klaipėdos Jūrų Uosto direktoriaus pakeitimą, ir ko pasekoje pasikeitė požiūris į buriuotojams aktualų Šventosios marinos (skambiai vadinamos uostu, sic!) vystymo (arba agonijos – nelygu požiūris) perspektyvas.

Štai ką prieš mėnesį rašė Klaipėdos Diena:

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Lochatronas – stop?

Geriausia, kai be tokios muzikos, kurią užsakė sukčiai, įvardinami dar ir konkrečiai vardais žemiau, geriausia visai apsieiti. Ar bent jau padorūs žmonės (na taip, suprantu – naivu to tikėtis iš sukčių) susipranta, juolab, kai jau jiems dar ir pirštu bedama, ir nebetęsia iki Aleksandro Diuma “Trijuose muškietininkuose“ minimo Le ballet de la Merlaison, kurį sudaro 16 (!) dalių, nes pasitenkina bent jau simfonija iš trijų:

Pirmoji allegro: lochatroną pradėjusiųjų sukti paklausiama ant smūgio, o ar turi jie iš anų, kurių vardu dievagojasi, reikiamus popierius?

Antroji andante: prašomų popierių nesulaukiam, ko ir reikėjo tikėtis, nes popierių tai juk nėra, o ir nebuvo.

Tad šįkart – finale (labai norėčiau, kad būtų iš tiesų ne aukščiau minimas baletas!): kai žuvis neišlipa ant kranto ir neatitursena į keptuvę, tai tenka pačiam žvejui kėblinti iki vandens ir užmerkti meškerę – šiuo atveju, aš ne išdidus, aš galiu pagaliau jau ir į “gimtąjį“ IYT World užklausą išsiųsti, kaip, ponai bebrų tėvynėje, ten iš tiesų yra su mūsų ruslikine chebryte?

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Apie jūrinius frankenšteinus

“Galento“ škiperio Dainiaus Šilgalio suburta FB grupė Classic Boats Lithuania kartais iššaukia ne vien seilėtekį bangų skrodikais medinukais, bet ir įdomesnes diskusijas. Va, tarkime, anarchistas ir piratiškasis varno kuosiaus Nelsono šeimininkas Olandas pasidalino Vidmanto Matučio straipsniu Kodėl merdi Klaipėdos jūrinė dvasia?

Na, man taip kaip ir aišku: nepaisant skambaus uostamiesčio pavadinimo, skirtingai nei tarpukariu, Klaipėda uosto neturi, o yra tik miestas prie uosto.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Interwar Lithuanian Fishermen Regattas at Sea

Romualdas Adomavičius Jr., historian from my beloved Lithuanian Sea Museum, writes about fishermen regatta at the Curonian lagoon (that I have posted here in Lithuanian).

Although this racing initiative was coming from German-speaking Memellanders but during interwar there were some attempts to make events more pro-Lithuanian. Unfortunately, invasion of the Third Reich and consecutive loss of Klaipeda followed by the World War Two and its horrific consequences to the local population, who were either killed or deported by Soviets, have stopped evolution of this initiative. The history itself has started from zero here and not all was restored.

But do not think that our fellow Valdas Japertas has no argument to Romas!

Standartinis