Budėtojams


Šlėktų tautosaka teigia, kad kai Senio Zigmo pati Bona Sforca pamatė sūnelio, kuris irgi buvo Zigmas, tik dar mamulės senu romėnišku papročiu pravardžiuojamas Rugpjūčiu, parsivestą iš Vilnijos į Vavelio palocius martelę Barbę, tai nusikeikusi toji gimtąja kalba, įvertindama kreivumą ar tai dailių moteriškų linijų, ar tai turėdama omeny, kad kreivai čia su tais anūkais gausis.

Pasičiupo tą žodelytį dvariškiai, ir iki šiol lenkuose šis populiarus priežodis, keiksmažodis ar ištiktukas, ne visada reiškiantis moraliai paklydusią moterį.

Tai va, kreivės jūs itališkos, kad parašai jums iš širdies begalinio grožio ir literatūrinių ženklų tekstą, tai ne – jau į komą krenta trečios pastraipos viduryje, tarsi žvairaakiai kiškučiai ražienose, kombainams juos pravažiavus. Stena: trumpiau, Sklifasofski! – tarsi jie be “Šuriko nuotykių“ tą pavardę kur kitur girdėję būtų. Enciklopediškai rašyk, esmę beprasmę, palikdamas gimtojo žodžio grožę, tarsi variniu dubeniu užvožę.

Donelaičiai jūs, hegzametru šnekantys!

O paskutinę 2013-ųjų žiemos dieną (matematikams: tai buvo vasario 28-oji) Bitlo vakaronėje patiltėje pasirodė nematomas vikės fronto karys Valdas Japertas.

budys1

Tuoj prasidės – pirmoji skaidrė (vėluką atkūrė, kas gi daugiau – Valdas Japertas!)

Iškart džiaugsmingą bangą darė visi beraščiai ir mažaraščiai, kuriems skaitymas neįeina į intelektualinių ir dvasinių poreikių tenkinimo prioritetų sąrašą, o tekstą jie nori gauti enciklopediškai aiškų. Kas tam reikalui tiktų geriau nei Valdas, kuris ir pildo jūsų, goželiai, labui lietuvišką wikipedia.org įvairiomis jūrininkiškomis įdomybėmis?

Valdas nusprendė papasakoti apie lietuviško buriavimo pionierius – jūrų skautus. Tad bendram išsilavinimui apie juos dera žinoti ir LBS vilkams, liūtams, lapėms beigi barsukams. Dabartiniams Lietuvos jūrų skautams irgi gal dera, bet kaip ir dera – buvo be jų gera, o jiems be mūsų, senių, kriauklėmis aplipusiomis subinėmis.

Valdas pabaigoje išvardino gal keturias (!) dabartines organizacijas. Nei vienos atstovai nesilankė, bet tai gal jų niekas ir nekvietė? Juolab, kad kai jie savo konferenciją Seime organizavosi ir kvietė, tai į registracinius laiškus patys nereagavo, o telefonų, kuriais pažadintum “budėtojus“, pamiršusius skautišką priesaką, nebuvo nurodyta, tai va taip ir nepatekau ten. Bet jiems halzzzzzzzuoti, sako, smaguma. Na tai ir vėjo jums kūbu, tskant.

Bet aš ne apie tai, o ir Valdas apie kitką – apie tarpukarį. Įdomybių, žinote, ir man užteko, nors jam, kaip pranešėjui, pasirodė, kad bent jau man, tai nieko naujo nepasakys. O va ir ne!

Budzio_igula_1928

“Budžio“ įgula 1928m. (foto iš lt.wikipedia.org, į kur įkėlė, manau, irgi Valdas Japertas)

Tarkime, ar žinojote liūdną faktą, kad abu Klaipėdos uosto molai mena jaunųjų jūros mylėtojų žūtis: šiaurinis – trijų klaipėdiškių jūrų skautų (budžių), o pietinis – dviejų kaunietiškų LBS buriavimo mokyklos studentų. Tad nebuvo tas ėjimas į jūrą tokiu jau vien pramoginiu ir smagiu… O apie “Budžio“ žūtį prie geros jūrinės praktikos skyriuje rašė ir Artūras Dovydėnas – taip sakau Artūrui Dovydėnui, kuris man iš kairės (arba aš jam iš dešinės, nelygu kaip pažiūrėsit), sėdėjo. Jis paminėjo pasaulinę alaus dieną šios išvakarėse, o aš džiną su toniku.

Dar buvo ir man įdomu, kad, tarkime, žinojau, kas buvo visai logiška, kaip memelanderiai iš MSV jachtklubo nebendravo su lietuviukais iš Klaipėdos jachtklubo (KJK). Bet ir Lietuvos (tos “tikrosios“) skautai gerokai ignoravo ir “vokietukus“ (?) lietuvių skautus uostamiestyje, atšilę tik po 1939 metų, kada iš Klaipėdos buvo tie išmesti į Šventąją – tarsi iš Mažosios į Didžiąją Lietuvą. Kaip ir lietuviai gi (dauguma iš tiesų į Klaipėdą atvyko tik po 1923 metų!), o va vyraujantis požiūris – tarsi į šių dienų emigrantus (sakyčiau, sovietinis, kai “tėviškėlę pardavei už ilgesnį lituką“, bet tarpukariu nuostatos, panašu, labai artimos buvo).

Įdomu ir tai, kad tuometinis LBS – tai iš esmės tik klaipėdiškių, gyvenusių prie jūros, organizacija, vienijusi vietinius klubus ir draugijas, nei kad nacionalinė kaip dabar, tad žodis Lietuvos – Klaipėdoje, matyt, labiau akis memelanderiams badė, kad pas prūsokus Lietuva atėjo. Tarp kitko, visai neseniai ir Romualdo Adomavičiaus knygoje apie Lietuvos jūrinį savarankiškumą teigiama, kad Klaipėdos krašte uždarbiai būdavę didesni nei Lietuvoje, tad ne visi romantinių sumetimų ten link tos jūros ir veržęsi.

O va Valdas porina, kad kauniečių tuomet LBS nėra – tie turi Lietuvos jachtklubą (dabar be Kauno, kuris yra Lietuvos buriavimo sostine, LBS vargu bau ar iš viso įsivaizduosi!). Tuomet tad prašo klaipėdiškiai budžiai juos paremti – kauniečiai kurti tiems prašymams. O ir pats Lietuvos jachtklubas Kaune veikiau yra vandens sporto organizacija, be irklavimo ir motoravimų (kavianski pižoniški bajeriai, aha) praktikuojantys plaukimą, nei buriuotojiška.

Kita vertus, moterys birutietės ir iš Sąjungos Tautiniam Laivynui Remti iš Lietuvos aukoja, remia besikuriantį Lietuvos laivyną ir tą tautos ėjimą jūrosna (ne tik “Budys“, bet ir vėliau keli laivai pirkti už jų surinktas aukas ir labdarą). Valdas neakcentavo, bet feminizmas Lietuvoje buvo seniai laimėjęs: kol anglės kovojo dėl teisių balsuoti ir būti išrenkamos, tai Steigiamasis Seimas atidaromas Lietuvoje moters. Kaip ir moterys aktyviai imasi kūrybos: tiek literatūros, tiek dramos, tiek ir istorijos (palyginkite A. Šapokos ir Daugirdaitės-Sruogienės vadovėlius).

budys3

Lietuvos šaulės dešimtmečio parade 1939 m. birželio 25 d. (V.Augustino nuotraukos iš alfa.lt. Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas)

Moterys sumeta pinigų ir pirmam rimtam budžių laivui. Ir po to duoda kito pirkimui – Valdas sako, kad tai visiškai naujas laivas, ir jis dabar susirašinėja su suomiais, kurie turi registrą ir kaip tik penkto laivo likimas nežinomas, kuris, panašu, ir buvo lietuvių nupirktas. O kur dar sėkmingi pasirodymai tarptautinėse regatose? Ir faktas, kad būtent budžių dėka tarptautinėje regatoje dalyvavo ne tik latviai, kurie iš aukšto žiūrėjo į lietuviukus, bet ir pirmąkart vietiniai vokietukai buriuotojai?

Savo ruožtu LBS, kuris kaip ir klaipėdietiškas (nepainioti su memelanderišku – vokiečiai ir save vokiečiais laikę vietiniai nutautę lietuviai turėjo savo organizacijas) organizuoja jūrinio buriavimo mokyklą atvykusiems lietuviams, kurių pusę sudarė skautai iš visos Lietuvos. Klaipėdiečių gi Buriavimo Mokykloje nėra – jie puikiai veikia per Klaipėdos Jachtklubą ir savo budžių organizacijas.

Dar vieni įdomūs skautai, apie kuriuos net nežinojau – tai iš Smeltės.

Valdas įdomiai pristato Klaipėdos istoriją: centrinis miestas Memelis yra labai vokiškas ir biurgeriškas, ten lietuviams sunku įsiterpti. O va Smeltė nuo jo į pietus, kur dabar iš esmės ir yra visi nauji rajonai – lietuviškas, nors ir varguoliškas. Klaipėdą paėmus, žinia, čia kuriasi ir lietuviškos įstaigos, ypač maisto produktų eksportu užsiėmusi pusiau valstybinė Maisto korporacija. Kuri turi pinigų, turi darbuotojų ir… kuri organizuoja taip pat ir savo darbuotojų vaikams skautų organizaciją.

Čia turėkite omeny, kad kaip ir kiekvienoje autoritarinėje šalyje, taip ir Lietuvoje tuomet (ar sovietmečiu), skautai buvo remiami valstybiniu lygiu, o progimnazijose ir ypač gimnazijose jų draugoves privalu netgi įsteigti. Taip, prasidėjo, aišku, viskas spontaniškai, su iniciatyva ir entuziazmu, bet masiškumas įgautas tik valstybiniu lygiu pasirūpinus, kad tautiškai ir patriotiškai susipratęs jaunimas būtų ugdomas per tokias organizacijas.

Todėl nesistebėkite, kad dabar nebus jokių “landsberginių pionierių“, kaip buvo sovietmečiu su “lenininiais skautais“, nes smetoniniai skautai turėjo tam tikru požiūriu ir geresnes sąlygas (kaip ir leniniški pionieriai sovietmečiu), o Tautos Vadas buvo ir Skautų Šefas.

budys4

Žmogus-laivas sveikina kaip šefas savo skautus (foto iš archyvai.lt)

Kai dabar skautai – tai iš tiesų yra savarankiška ir visuomeninė organizacija (ar tik ne keturios šiuo metu, nelabai draugaujančios tarpusavyje?), valstybė į skautiškus reikalus nesikiša, Bažnyčiai irgi mažai terūpi (JAV labiausiai įtakoja mormonai, beje), nors Dievas ir tikėjimas skautų organizacijoje iškelti lygia greta Tėvynės, o kur dar kiti rėmėjai?…

O va korporacija ”Maistas“ tuomet buvo vieni iš tokių jūrų skautų rėmėjų, parūpinusių vaikams ir buriavimui priemones (gana negirdėtas dalykas – nupirko naują jachtą!), ir rėmusi, manau, veiklą finansiškai. Tarsi kaip ir žinybiniai tokie tie Smeltės skautai, tad Valdas jiems dėmesio daug irgi neskyrė, labiausiai pasakodamas apie tikruosius – budžius (t.y. klaipėdiečius jūrų skautus).

Nuveikė nemažai, buvo aktyvūs – visa tai galite rasti ir toje pačioje vikėje, kur Valdas sudėjęs. Ir apie plaukimus Baltijoje, kur Sekminių (pasitikrinau internete, nekrikštai jūs: septinta savaitė po Velykų – trečia pagal svarbą šventė krikščionims, nors pas mus vis tik trečiąja padarė Žolines, kas vėlgi sukelia minčių apie moteris) proga tradiciniu tapo skautų plaukimas į Gotlandą. Ir klausimuose Biržų skautus paminėjo, apie kuriuos aš jau rašęs ir čia.

O ir kam perpasakoti, jei neatėjot paklausyti? Gerai būtų verčiau Valdo priprašyti, kad išsamią studiją apie jūrų skautus parašytų, ką pasakojęs – su iliustracijomis ir įdomybėmis (netgi kaip budžių kapitonas nukadrino švedų garbės konsulo dukrą Gotlande).

Ir paskui pagalvojau: Valdas turi tiek enciklopedinių žinių, kad gal ir gerai, kad kokios skautės nepasirodė. Žmogus jis vedęs, o tos nepilnametės su kasytėmis ir lelijomis atlapuose bei kaklaraištukais gi įsimylėjusiomis akimis Valdą rytų ir garsiai mergaitiškai dūsautų arba susispietę į kamputį kikentų, kaskart nurausdamos į Valdą vogčiomis žvilgsnį užmetę. O dar ir pavasaris ateina…

budys2

Kalbant apie moteris… dūsaukit, skautės, Valdas jau užimtas – Lina sutakelavo (foto iš ve.lt)

Žodžiu, aš tai norėčiau sulaukti monografijos, ir kad ne tik skautai, bet ir LBS įsitrauktų į savo istorinį paveldą šią būsimą Valdo knygą.

O jums, kaip ten Bona Sforca sakė, dera priminti: beliko tik jau kelios vakaronės patiltėje pas Bitlą, nes tuoj laivukus bus galima į vandenį merkti, o artimiausi bus skirti Ambersail lenktynininkams bei turistams ir Horno apiplaukėjams, ir gal dar bus nenuoramos burvedžio Martyno Puloko organizuoto plaukimo į Islandiją ir atgal pasakojimas, ir…

Ir viskas. Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą, ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokias.

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.