Apie šnapsą ir slogų jūriavimą


Tekstą atkūrė ir iliustracijas parinko (c) Valdas Japertas

* * *

Salys Šemerys: Laisvajame Liepojaus uoste

(originalus tekstas Salio Šemerio-Šmerausko rankraštyje “Jachta Tegu“ – 68-69 psl.)

Liepos mėn. 2 a. 11 val. įplaukėme į laisvąjį Liepojaus uostą.

Prieš Pirmąjį Pasaulinį karą Liepojus buvo Rusijos imperijos karo uostas. Po Pirmojo Pasaulinio karo iki Antrojo Pasaulinio karo Liepojus buvo Latvijos Respublikos laisvas uostas – briviba osta.

Prisišvartavome prie krantines netoli muitinės tranzitinio sandėlio. Ten buvo parduodamos prekės jūreiviams be akcizo ir muito. Mes ketinome nusipirkti kai kurių dalykų.

Akcizas (orig. akcyzas – skipper.lt past.) – valstybinis šalutinis mokestis “antkainis” masinio vartojimo produktams, kaip antai: alkoholiniams gėrimams, tabako išdirbiniams, degtukams, cukrui ir t.t., kuris pridedamas į kainą pirkėjui. Muitas – valstybinė rinkliava už įvežamas iš užsienio arba į jį išvežamas prekes.

Pigiau gautas prekes buvo leidžiama sunaudoti tik atviroje jūroje. Įplaukiant į uostą muitinės valdininkas tas prekes užplombuodavo.

Ypatingai dideli kainų skirtumai buvo alkoholiniems gėrimams. Pavyzdžiui, 1 litras degtinės miesto paprastose parduotuvėse kaštuodavo 3 lit. 50 cent., o čia 1 litrą degtinės buvo galima gauti už 70 centų. 1 litras viski “Metropolio” restorane Kaune kainavo 80 lit., o čia 1 ltr. viski buvo galima nusipirkti už 8 lt (palyginimui: dabar 40% alc. vol. degtinės akcizas sudaro 13,80Lt – skipper.lt past.).

Uzventis 1

Bandė namudininkai be akcizo papijokauti – valstybė ir tarpukariu to nemėgo (iš skrastas.lt)

Tranzitiniame sandėlyje buvo galima keleriopai pigiau įsigyti ir kitokių jūreiviškų reikmenų, kaip antai: inkarų, virvių, trosų, lynų, kompasų, sekstantų, pelingatorių, batų, jūreiviškų uniformų, kepurių, paltų ir t.t. ir šiaip maisto produktų, kaip: kavos, kakavos, šokolado, saldainių, sausainių ir visokių mėsos, žuvies ir vaisių konservų. Tokių tranzitinių sandėlių yra buvę Klaipėdoje, Dancige, Gdynėje, Liepojuje ir kitur.

Apsiprekiavę mes dar nuėjome pasivaikščioti po krantinę, kad išmankštintume kojas po penkiolikos valandų sėdėjimo laive.

Mūsiškių jachtų “Vyties”, “Gintaro” ir “Argaus” jau neberadome, nes jos jau vakar buvo išplaukusios Faorezundo link.

Ten mes pamatėme špinakerio buomą, gulinti ant krantinės. Latvių muitininkas jį įdavė mums, kad nuvežtumėm į Faorezunda ir atiduotumėm tiems, kam jis priklauso.

Miesto apžiūrėti nėjome, nes buvome pusantros paros sugaišę ir skubėjome išplaukti.

Liepojaus laisvajame uoste išbuvome keturias valandas ir 15 minučių.

* * *

Salys Šemerys: Mus pasitiko slogus jūriavimas

(originalus tekstas Salio Šemerio-Šmerausko rankraštyje “Jachta Tegu“ – 70-73 psl.)

 

Liepos mėn. 2 d. 15 val. 15 min. pakėlėme inkarą, atsišvartavome ir motoro pagalba pro vakarinius vartus išplaukėme iš Liepojaus Laisvojo Uosto.

Latviai mums palinkėjo:

– Cela vēja!

Mes atsakėme:

– Gero vėjo!

Išplaukę iš uosto tuoj pakelėm visas bures. Oras buvo giedras, vėjas WNW 2 balų stipr., bangav. 1 balo. Bar. 76,5, komp.kursas 320. Kadangi vėjas mums buvo nepalankus, tai iškeldami bures motoro neišjungėm – plaukėm motoro ir burių pagalba. Bet ir tai labai lėtai kapstėmės į priekį, per pusantros valandos buvome nuplaukę tik 5 km.

16 val. 45 min. vėjas pasikeitė į NNW I balo stipr.. Motorą išjungę plaukėme vien burėmis.

17 val. vėjas vėl pakeitė kryptį, šį kartą į mums nepalankų W 1 bal. stipr. Vos slinkom į priekį.

18 val. 45 min. įsigalėjo tyla jūroje. Norėdami pasivyt “Vytį” ir kitas musų jachtas, buvome dar kartą priversti plaukti motoro pagalba, kas tęsėsi iki 22 val. 30 min.

Tada pakilo mums patogus vėjas SW nuo 3 iki 4 balų stipr. ir vėl galėjome smagiai buriuoti. Bangavimas buvo padidėjęs iki 2 balų. Burės buvo iškeltos visos. Bar. 76,1 komp. kursas 320.

Kuo tolyn, tuo vėjas ėjo stipryn, greit paekė 4 bal., o vėliau ir 5. Bangavima pakilo iki 3 balų ir vėliau iki 4.

Plaukti su jachta jūroje tai nėra taip, kaip plaukti garlaiviu jūroje, kur žmogus mažai ką bendro turi su vandeniu. Ten jis saugiai sau vaikščioja po denį, kuris yra keliais metrais aukščiau vandens; turi savo kabiną, nueina į restoraną. Vienu žodžiu, turi visus patogumus ir jaučiasi kaip sausumoje. Tik supant pajunta, kad plaukia.

O plaukiant Jachta yra visai kas kita: čia vanduo yra per pusę metro nuo denio; o kai pavirsta ant šono, tai dalis denio būna apsemta vandens ir dažnai siekia sėdimą vietą. Sėdint kokpite galima rankomis paliesti vandenį – nereikia nė per relingą persilenkti. Kartais bangos net perlekia per kajutę.

5 val. pūte mums palankus vejas SSW 2 balų stipr. Iškėlėme špinakerį ir balioną.

7 val. vejas buvo SW 3 balų stipr. Balioną ir špinakerį turėjome nuimti. Kaip tik apie tą laiką ir įkliuvome į ta smarkųjį jūriavima. Nors vėjas ir nebuvo stiprus, bet bangos ilgos ir gilios: matyt, nuo pirmesnės audros ir dėl to, kad kaip tik toje vietoje yra viena iš gilesnių Baltijos Jūros vietų. Tarp Latvijos teritorijos ir Gotlando salos, kur mes plaukėme, jūros giluma siekė iki 249 m. Tai yra antra pagal gylį vieta Baltijos juroje. O giliausia Baltijos jūros vieta yra į vakarus nuo Gotlando salos netoli švyturio Landsort ir siekia iki 463 m. Ta giluma yra 13 jūrmylių ilgio ir 1-2 mylių pločio. (1 jūrmylė = 1852 m.)

Šiurpu buvo matant tokį bangavimą. Kai mes nusmukdavome į bangų gilumą, tai būdavo iš visų pusių matyti tik dangus ir vanduo ir taip arti, kad už poros metrų nieko nebematyti. Atrodė, lyg būtume vandens kapo duobėje, kur reikėjo tik užlieti vandenį ant mūsų ir… mes – palaidoti jūrų kapinėse.

Bet pamažu, pamažu iš lėto užsirangome ant bangos keteros. Pažiurėjus atgal atrodė, lyg šsižioję milžiniški jūrų slibinai išskėstais nasrais tyko mus praryti…

Greit vėl atsiduriame bangų tarpukalnėje. Ir vėl aplink tik besiritantieji jūrų bangų kalnai su putojančiomis keteromis. Bet iš lengvo kopiame į bangos viršūnę, iš kur matyti vandens kiaurymės iš priekio ir jūros išsižiojusi bedugnė užpakalyje. Atrodė, mūsų jachta kybojo ant vilnių kalnagūbrio, pasiruošusi prasmegti lyg šapas kunkuliuojančiame sūkuryje.

Staiga jūra tapo tokia didelė, tokia baisi, o mes tokie maži, taip menki… Kiekvieną kartą, kai laivas nerdavo į gilumą, drebulys sukrėsdavo visą kūną. Ar mes iškilsime į aukštį?

tegu7

Tarp Liepojos ir Fårösund 1935 m. Iš kairės į dešinę: Kalvaitis, Šimolynas, Volmeris (šaltinis: http://www.klavb.lt)

Bet mes vis ir vėl iškildavome. Jachta dirbo tvarkingai ir tiksliai kaip laikrodžio mechanizmas. Tiktai dabar aš pajutau, kas yra jachta “Tegu”. O ji pasirodė iš savo geriausios pusės. Tuo tarpu, kaip kitos jachtos nerdavo savo foršteveniu į vandenį, jachta “Tegu” jojo ant bangų, užšokdama ant jų.

Dangus pradėjo niauktis, apsiniaukė ir apie 9 val. pasidarė visai debesiuota; jvyravo debesys “cumulus, alto stratus” bar. 75,9; vėjas SW 4 balų stipr.

Man didelį įspūdį padarė, kaip Kalvaitis ramiai žiūrėjo į atplaukiančias, grėsmingas, didžiules bangas. Ištiesęs ranką, lyg vyskupas laimindamas susirinkusia minia maldininkų, kalbėjo kaip į žmones, sakydamas:

– Ramiau, ramiau, ne taip smarkiai! Nurimkite, nusiraminkite!

Vilius Kalvaitis buvo Klaipėdos krašto aborigenas – Prūsų lietuvis. Buvo žemo ūgio, liesąs, tvirto kūno sūdėjimo; atrodė lyg geležinis žmogus. Matyt,užgrūdintas jūrų bangų ir audrų…

Užgėręs jis mėgdavo užtraukti dainą apie Rusnės žvejus:

Išbėg, išbėgo iš Rusnės kaimo
Du jaunu žvejytėliu…

Visiems jachtoje esantiems buriuotojams buvo smagu turėti laive tokį jūrų vėtytą ir mėtytą žmogų.

Norėdamas mane išblaškyti šturmonas Kalvaitis pasakojo kaip Biskajos įlankoje orkanas užklupo laivą, kuriame jis plaukė. Tas laivas nuskendo. Visa laivo įgula ir keleiviai prigėrė. Jis vienas išsigelbėjo, plaukdamas tik su vienais trusikais. Mat norint išsigelbėti iš pražūties jūrose reikia viską paaukoti Neptūnui. Matyt, Kalvaičiui mirtis ant vandens neparašyta.

Aš sėdėjau greta jo kokpite ir jaučiausi saugiau. Aš visiškai pasitikėjau senu, prityrusiu šturmonu ir beveik be baimės ėmiau nusistebėti jūros gaivalingumu. Ir vėliau tekdavo su Kalvaičiu plaukioti po Kuršių marias ir, jam vadovaujant pasitobulinti jūreivystės mene.

10 val. mes pamatėme atplaukiant porą žalių nukirstų medžio žievių ir pradėjome užuosti dūmus… Nujautėme esant netoli žemę.

11 val. 30 min. priplaukėme Gotlando salą ties vietove Esto, kelis kilometrus į pietus nuo Faorezundo. Apie 12 val. su stipriu vėju įplaukėme į Faorezundą. Greitai mes išvydome ištisą girią jachtų stiebų.

Pirmiausia mes praplaukėme pro garsiąją vokiečių jachtą “Dirk III”, kuri būdama labai stambi, stovėjo ant inkaro truputį atstu nuo kitų jachtų.

Po neilgo manevravimo mes priplaukėme prie mūsų jachtų ir išmetėme inkarą greta jachtos “Vytis”. Iš kitos pusės stovėjo ant inkaro daili, nauja, blizganti švedų jachta “Mona Liza”.

Atstumą nuo Liepojaus iki Faorezundo nuplaukėme per dvidešimt vieną valandą. Atplaukėme paskutinieji, bet nebuvome pavėlavę. Turėjome apgalėti daugybę gamtos priešingybių ir žmonių klastų.

Komentarų: 2

    1. Įdomiausia, kad nelabai daug nuo tų laikų iki mūsų pasikeitė. Nebent akcizas mažesnis. 🙂

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.