Žiemiškasis buriavimas krante


Kai iš dangaus drimba gabalais tas baltas šūdukas ir eismas gatvėse sulėtėja iki įprastinio laivės greičio, o praeiviai skėtrojasi eidami tarsi jūros vilkai, tik ką ant pirso išlipę, ir net ledrogių entuziastų nedžiugina tiesiog akyse užklojamas klampyne ant marių ir ežerų plikledis, dauguma buriuotojų negali kaip barsukai sukristi parpti į olas žiemos miegu, todėl stoiškai kaunasi su kranto liga įvairuose savo sabantujuose (totor. saban tuj – “plūgo šventė“).

Apie Bitlo vakarones jau sakyti nereikia – trečias sezonas, pilna apimtimi, kiekvieną ketvirtadienį Neries patiltėje. Tačiau dar du svarbūs metų renginiai buvo praeitą savaitę, kuriuose šis nenuorama dalyvavo, o vieną dar ir organizavo.

Be abejo, ir aš juose buvau, vyną bei Borjomi gėriau, per barzdą ant marškinių varvėjo, seilinuko reikėjo.

* * *

Artūro Dovydėno KBM (Kreiserinio Buriavimo Mokyklos, kurios alumni turiu ir aš garbės būti) kasmetinis kalėdinis vakarėlis dėl majų ir jų pasibaigusio kalendoriaus buvo nukeltas į naują erą po pasaulio pabaigos. Kadangi KBM komodoras yra laisvamanis, tai kalėdinio vakarėlio neištaikė ne tik grigališkoms Kalėdoms, bet ir juliškoms, nekalbant apie Naujus metus pagal abu kalendorius. Tiesą sakant, ir Trys Moheliai jau su savo skalpeliais seniai paskui Beatlėjaus žvaigždę į gimtasias platumas ištrepsėjo.

Bet vakarėliui netrukdo vadintis kalėdiniu, idant pasakyta: išplaukimo laikas gal ir suplanuotas, jei kepas nepaslikas tyso be sąmonės nuo ugninio skysčio, susiurbto drąsai sukelti, o va atvykimas – čia jau kaip jūra, dievai (pradedant Poseidonu ir Neptūnu bei Bangpūčiu su Vėjopačiu ir neapsiribojant Jėzumi Kristumi ir jo Tėvu, pagrindiniu Trejybėje) bei visi šventieji (šv. Mikas, kuris dar ir Kalėda beigi Santa Klausas ir Diedas Marozas ir kt.) duos. Tad jei inkarus, net jei jie iš medžio drožti, namų reide išmetėm – tai ir puiku, nes atvykom kaip ir planavom.

Vakarėlis įvyko Green Hall restorane Barclay’s dangoraižyje – ko gero, tai labiausiai man šiuo metu patinkanti vieta sostinėje, iš kurios matyti naktinis Vilnius toks, kokį man norisi matyti, gurkšnojant mojito ir lėtai rutuliojant filosofines bei verslo mintis savo makaulėje: tylus į tave atitekančios plačios Neries vingis; dešiniojo (!) kranto šiuolaikinis tviskantis šviesomis pinigų ir galios Vilnius; bei kairiojo (!) kranto prigesintasis istorijos ir šios peripetijų pasenęs Vilnius.

Tik savotiška papildoma ironija slypi ne tik tame, kad šio restorano interjeras papuoštas šviečiančiomis apžalomis, su kuriomis buriuotojai paprastai kovoja antifūlingu, bet ir toks man šyptelėjimas prisiminus: šiame pastate kamuojasi tarp stiklinių sienų 2011 metų Borjomi Odisėjos įgulos narys, vos ten, Dodekanese, ir nelikęs, kai kelionės pabaigoje susirgo kranto liga, kad jam teks grįžti kamuotis va čia, o ne tingiai suptis jūroje (arba parpti visą kelią kajutkompanijoje, nebojant priešinio 5 balų vėjo ir bangavimo).

Šiais metais vakarėliui užsiregistravo 84 dalyviai. Visos poros gavo dovanų (taigi vakarėlis kalėdinis!) – KBM komodoro knygą “Žaliosios Karibų jūros salos“, o Borjomi, ne tik būdamas kitos dienos, bet ir aktyvaus laisvaikio sponsoriumi, parėmė savo vulkaninės kilmės vandeniu iš Gruzijos kalnų gelmių ir šį jachtsmenų susibūrimą. Dabar aš turiu su autoriaus autografu, o brangioji – su autoriaus epigrafu, kokia proga gavo. Va taip mes dabar turėsim kiekvienas po savo egzempliorių, ir šeimoje šiuo klausimu bus taika ir ramybė, nes nereiks peštis dėl “duok paskaityti, nu!“.

KBM 2012 vakarelis

KBM vakarėlio dalyviai iš žuvėdros skrydžio (foto iš KBM tinklapio)

Už staliuko papuolė puiki kompanija: prisiklausiau daug smagių istorijų iš buriavimo Kanaruose, Viduržemyje ir netgi Kuršmarėse bei Nemune. Mano mintis apie beplūgį buriavimą visiškai buvo patvirtinta iš nepriklausomų šaltinių ir empyrinių tyrimų. Vat jei jie dar tas istorijas ir užrašytų…

Šįkart pristatymai buvo kaip iš kabelinės TV – gal Discovery Channel, gal Travel Channel, bet Dovydėnas Channel parodė tris populiariosios dokumentikos filmus iš praeitos vasaros, kur ir kaip dalyvavo KBM, kur plaukė, kokie projektai vyko. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad jis jau per trečiąjį renginį (žr. toliau) įteikė prizą už geriausią kruizą (rimuojasi), ir tai buvo kelionė jachtomis aplink Juodąją jūrą (siūliau pavadinti “Čiurlionio takais“, kaip kad buvo GOLikų kelionės “Radvilos Našlaitėlio keliais“). Pirmąkart Lietuvos buriavimo istorijoje – irgi įvykis gi!

Pristatydamas kiekvieną projektą, DJ komodoras vilkėjo vis kitus marškinėlius, kuriuos buvo susivilkęs visus ant savęs, vis nusimesdamas po vieną, kol paskutinius marškinius nuo savo kūno jau pažadėjo atiduosiąs tik savo mylimai žmonai, nes nėra čia ko plikos bambos demonstruoti. Per salę nuvilnijo nusivylimo atodūsis. Tai reiškia, dar išvaizdus vyrukas, dėl kurio dūsaujama.

Va, išvada: kuo ilgiau jūroje – tuo mažiau senstama. Nes senstama tik ant žemės, į kurią paskui ir pakasa kirminukų džiaugsmui. Buriuokim, ir tegul kirminukai stimpa badu!

* * *

Ketvirtadienis gi jau vyko patiltėje pas Bitlą GLuck bare, ir buvo skirtas Amerikos Taurei, o pagrindinis pranešėjas buvo labai man tinklaraštininką Liudviką Andriulį šio telekomų karjeros pradžioje primenantis dalykiškai pasitempęs Vilius Tamkvaitis, į savo pristatymą įtraukęs ir mano citatą apie matavimąsi ant vandens škertikais (su copyright ženklu).

Šiaip jau, regatos ir bendrai sportinis buriavimas mano dėmesio pelno tik truputį daugiau, nei trunka dėmesio susikaupimas (angl. attention span) auksinei žuvelei, bet America’s Cup yra, ko gero, vienintelė regata, kuri mano įdomi. Gal ne tiek savo atrodančiu paprastumu, kur dvikovoje susikauna (angl. match race) tik du laivai – Taurės Gynėjas (Defender) ir Iššūkio Metėjas (Challenger), – bet ir savo netrumpa istorija. Juk America’s Cup yra seniausios iki šiol vykstančios sportinės varžybos – ne tik buriavime, bet ir bendrai sporte, ir kaip šiuolaikinės civilizacijos ir kultūros reiškinys jos netgi senesnis už… olimpines žaidynes!

Taip, America’s Cup, vadinta 100 ginėjų prizu, kurį laimėjo Anglijoje JAV NYYC škuna America (kurios garbei laimėta taurė ir gavo pavadinimą bei buvo New York Yacht Club padovanota kaip pereinamas prizas), vyksta nuo 1851 metų, kai tuo tarpu šiuolaikinė pirmoji Olimpiada įvyko tik 1896 metais. Ir America’s Cup antrų nugalėtojų nebūna – per pirmąją regatą slystelėjęs nuo liežuvio atsakymas Anglijos karalienei į klausimą, o kas gi antrasis, tapo ir Amerikos Taurės principu: There is no second.

Lietuvoje daugiau entuziastų yra VOR (Volvo Ocean Race), kas suprantama – gi ir Ambersail laivė yra VO60 (Volvo Open 60 pėdų). O kokių nors ryšių ar praktinės patirties su America’s Cup ar Vendee Globe neturim. Nebent tik tiek, kad ir čia apstu entuziastų “psichų-vienutininkų“, lakstančių netgi RS-280 laivėmis po marias be įgulos, arba tas pats Vilius, sako, irgi laksto tokio tipo laivu, kokiu bus rungiamasi jau 34-toje Amerikos Taurėje – katamaranu.

Aišku, tas jo laivas ne sparnaburę turintis 72 pėdų anglies pluošto agregatas (vienas kaip tik sudužo – žmonija, kaip pastebėjo šmaikščiai Vilius, dabar jau įgavo praktinę inžinerinę patirtį, kas nutinka, kai sudūžta ant vandens tokio dydžio anglies pluošto gabalas), o ir vienos valandos malonumas jam po to kainuoja visą dieną darbo klijuojant ir remontuojant (faktiškai, tai santykis tarp skraidymo ir aptarnavimo valandų yra kaip karo aviacijoje). Apie aviaciją kalba irgi buvo, bet neatsirado norinčių diskutuoti istoriniais ir techniniais Atlanto kirtimo klausimais.

O aš pridėsiu: su America’s Cup susijęs ir pirmasis viešas Markoni radijo išradimo praktinis pritaikymas (rusai putojasi, kad Popovas buvo pirmiau, tačiau rusų mokslininkas savo aparatą kiek anksčiau sukūrė, bet pristatė tik mokslininkams katedroje – tad tai veikiau buvo materializuota mokslinė idėja ir pavykęs praktiškai eksperimentas, ne daugiau, nei pats radijo aparato gimimas) – būtent bevieliu Markoni telegrafu buvo perduota žinia, kas laimėjo America’s Cup regatą.

Vilius gi pristatė jau mūsų dienų pretendentų komandas, besirungiančias Louis Vuitton Taurėje, iš kurios paprastai atsirenkamos įgulos, susirungčiančios su dabartinės Taurės Gynėjais – Golden Gate Yacht Club ir Oracle komanda. Įdomios detalės, kaip komandos apeina bendradarbiavimo draudimus, kaip draudžiami povandeniniai sparnai keičia švertų formas, kaip strategiškai bandoma užsitikrinti pergalę (pvz., susiperkant visus geriausius buriuotojus, nepaliekant nieko priešininkams), ir t.t.

Algimantas Variakojis, gyvai nuo vandens žiūrėjęs 32 ir 33 Taurės varžybas, pasidalino savo filmuota medžiaga ir įspūdžiais, kaip ten atrodo viskas vietoje, ir priminė ko gero labiausiai įtemptas istorijoje 32-os Taurės lemiamas lenktynes: prieš paskutinę posūkio bują šveicarų Alinghi agresyviai atakuoja Naujosios Zelandijos Emirates Team New Zealand ETNZ komandos laivę, turėdami kurso pirmumą ir priversdami šiuos akristi bei prasižengti, kadangi privalu suteikti priešininkui pakankamai erdvės manevrui (už baudą šiems teks daryti dabar 360 laipsnių apsisukimą); tad po posūkio bujos Alinghi eina ženkliai priekyje paskutinėje tiesiojoje pavėjiniu kursu, kai ETNZ seka iš paskos; netikėtai ETNZ susivynioja spinakerį (eidami atsilikę mažina burių plotą – whiskey tango foxtrot?!) ir… netikėtai iš neaišku kur atėjęs švalas sudrasko Alinghi spinakerį (kyviai ne veltui jūriniame buriavime yra pastaruoju metu laikomi kone geriausiais buriuotojais); šveicarų laive sumaištis, laivė plūduriuoja, nes renkama burės skiautės iš vandens, ETNZ juos aplenkia, bet turi juk dar tą nelemtą baudos apsisukimą; prieš finišą ETNZ atlieka nuobaudą, Alinghi tuomet juos jau pasiveja; abi laivės nosis nosin finišuoja – dviem sekundėm (!) pirmiau atplaukia Alinghi.

Šiems per sekančias Taurės varžybas nepadėjo nei katamaranas, nupylinėjantis balastinį vandenį, nei teisminiai ginčai, ilgam nukeldinėję dvikovą – Taurė vėl grįžo į JAV, kur bus ginama šiais metais San Franciske prieš, gali visai būti, ir “žuvėdišką elbėesą“ (KSSS): Karališkosios Švedijos Buriavimo Sąjungos komandą Artemis.

2013-Americas-Cup-in-San-Francisco1

Amerikos Taurė San Francisko Auksinių Vartų tilto fone (foto iš sf.funcheap.com)

Žinant amerikiečių neeilinius gebėjimus sportinių varžybų transliavime, ir kiek jiems ši taurė iš tiesų svarbi kaip nacionalinis pasididžiavimas, tai belieka viltis, kad galėsim žiūrėti ir mes – jei ne per TV, tai on-line in real-time.

* * *

Į patiltę pas Bitlą teko grįžti jau po kelių dienų – pasipuošus beveik kaip pingvinui (peteliškę pasiskolino Lioleko ir Boleko trečias brolis karo ministeris) ir blizginant angliškomis (nes snobas) sąsagomis rankogaliuose, mat antrąkart įvyko buriuotojų žurnalo “Vėjo!3“ organizuojami MBA (Metų Buriuotojų Apdovanojimai).

Taip privati iniciatyva šiemet jau iš esmės ėmė reprezentuoti LBS, kuris nereprezentavo Lietuvos buriuotojų, bet savo ruožtu Bitlas, tapęs LBS viceprezidentu komunikacijai, dabar reprezentavo ne tik save, chebrą ir žurnalą, bet jau, manau, ir LBS, tad, vartykite kaip norite, o gavosi, kad šiemet įvyko nacionaliniai buriavimo apdovanojimai ir jų įteikimo nacionalinė ceremonija visos Lietuvos mastu.

Kitąkart, manau, bus ir nacionalinė televizija, o man teks rištis varlytę ir rengtis kaip pingvinui, nes aprangos kodo reikalavimai transliacijai sugriežtės, o aš turėsiu laikytis pernai metais duoto žodžio, kad jei visi ateis kostiumuoti, tai aš jau vilksiuosi smokingą. Kol kas gi galėjau ateiti išvis be kaklaraiščio. Paulius Kovas gi paklausė, kada iki formos priaugsiu – parodės nedviprasmiškai į saviškę dėvimą LBS uniformą. Sakau, kad jachtos neturiu. Ir išvis pernai vos kartą teko paburiuoti. Na, netikras aš esu buriuotojas, anot vieno burlaivio vado.

Paulius negeria šiaip vandens, mineralinio vandens (Borjomi – ir vėl čia rėmėjas, ypač antros dienos po darbo frakcijose) ir ugninio vandens, todėl į ilgą eilę prie nachaliavinio vyno, dalinamo bare, su manim nestojo, o va fokyškos kokibes Valensina premium sulčių pasiūlyti negalėjau, nes bare iš viso nebuvo jokių sulčių.

O kas man beliko, sušių užkrimtus, kaip stoti į eilę troškuliui numalšinti ir žaliai žuviai kruopų apvalkale nustumti galugerkėn? Gerai būtų buvę tas vyno taures iškart ant furšetstalių išdėliojus, nes dabar ateina buriuotojas, jam pasiūlo vyno, o jis ima alaus, bet eilė – tai ta pati… Bet gal nenorėjo organizatoriai rizikuoti, žinodami, kad stipriausias buriuotojo raumuo yra kepenys?

Vejo3 2013

Vėjo!3 išleisto 2013 metų kalendoriaus viršelis – galima buvo įsigyti kartu su loterijos bilietu

Ta proga reiškiam su Dėde Romu papeikimą Olandui, kuris pasirinko Kaune kalių (čia šuns patelė, o jūs ką pagalvojot?) kompaniją vietoje mūsų, tad kažkaip kelti taures tarpusavyje, o ne “ant trijų“, yra ne taip smagu, iki surandami bendraminčiai darbui frakcijose. Bent jau prizą galėjo už Martyną Puloką pasiimti kaip padėjėjas – vis tik, tai viena iš įsimintiniausių kelionių į Islandiją buvusi, o pas visokius šiaurės jūrinius trolius jie ten plaukioti mėgsta.

Aš juodu su Virgu bandžiau nominuoti buriuojančios šeimos prizui, bet dar toli mūsuose iki europietiškos tolerancijos, todėl šį prizą gavo kažkas kitas. O kitąmet buriuojančios šeimos prizą palinkėjau gauti tamsta trenerio jaunėliui Augustui (foto iš renginio gal rasite jo FB) su jaunamarte (tik spėk prie jos prieiti, kol sutuoktinis fotografuoja prie scenos – ir jau budri Dėdės Romo akis pastebi nelabuosius prisėlinus prie šio brangiausiojo šeimos turto ir iškart prisistato kaip apsauga!).

Prizų buvo daug, alaso dar daugiau, o garsas palubėmis sklido visais savo gigavatais, todėl aiškiai Eglės išdėstytą nugalėtojų sąrašą su paaiškinimais geriau tyliai ir ramiai rasti “Vėjo!3“ tinklalapyje.

Mes su Vilium antro aukšto kokpite, raiškiau ir aiškiau girdėdami nominacijas, sklindančias iš kajutkompanijos, aptarėm šį bei tą ir dar dviračius. Dar sutarėm, kad dėl demografinio neigiamo trendo sostinę derėtų kelti į Klaipėdą, Vilniaus palikti tik Senamiestį su universitetu (kaip Tartu), o Kauną visai uždaryti, tačiau šio sprendimo įgyvendinimas laikinai atidedamas dėl ugninio vandens stokos, tad keisti gyvenamo būsto neskubėkite.

* * *

O dar geriau iš tiesų tokiu metu sėdėti kokpite kokioje nors šiltoje jūroje, godžiai traukiant į plaučius sūrų orą, belaukiant, kol dvelktelėjęs gūsis išpūs baltas bures ir truktelės laivę tolių link.

Šis baltumas ir ši malonė iš dangaus yra tai, ko iš tiesų nori buriuotojo širdis, o ne tai, ko čia prikrito ir prišalo. Metas planuoti vasaros keliones.

Komentarų: 6

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.