Salys Šemerys apie sąskrydį Faorezunde


Tekstą atkūrė ir iliustracijas parinko (c) Valdas Japertas

* * *

Salys Šemerys: Jaudulys prieš kelionę

(originalus tekstas Salio Šemerio-Šmerausko rankraštyje “Jachta Tegu“ – 58-60 psl.)

Pagaliau artinosi didžiausias įvykis lietuvių jachtklubo (tokiu jūrinio buriavimo lietuvišku klubu, nes vokiečiai turėjo kelis savus, tebuvo tarpukariu vienas Klaipėdos Jacht-Klubas; dabar nėra nei vieno jachtklubo, už tai daugiau pačių buriuotojų klubų, praktikuojančių buriavimą ir jūroje – skipper.lt past.) gyvenime – tai dalyvavimas buriuotojų sąskrydyje Faorezunde, kur turėjo suplaukti jachtsmenai iš Suomijos, Sovietų Sąjungos (orginale ištaisyta į pokarinę formą – Tarybų – skipper.lt past.), Estijos, Latvijos, Lietuvos, Dancigo (turėjo autonomiją ir “laisvojo miesto“ statusą tarpukariu – skipper.lt past.), Lenkijos, Vokietijos (oficialiai – Trečiojo Reicho – skipper.lt past.), Danijos, Švedijos – t.y. iš visų valstybių, kurios yra įsikūrusios aplink Baltijos jūrą.

Laikraščiuose buvo skelbiama, kad ruošiamas visų Baltijos jūros baseino valstybių buriuotojų suplaukimas Gotlando saloje. Aš nekantraudamas laukiau tos valandos, kada mes išplauksime į ta kelionę.

Išplaukti su jachta į Jūrą – tai ne taip jau paprastas reikalas: tai yra subtilus ir delikatus dalykas!

Pirmučiausia turėjo būti be nuotarties atremontuota, nudažyta ir sutvarkyta jachta.

Bet kiek reikalinga gudragalviško apsukrumo įgulai sudaryti, kiek organizuotumo visa kuom ją aprūpinti! Daug ką reikėjo numatyti, daug ką nujausti žinovo pojūčiu. Turėjau turėti gabumų teoriškai numatyti ir praktiškai gyvendinti.

Aš buvau įsitikinęs, kad Jachta “Tegu” ir tokia kelionė yra vertos didelių pastangų.

Vietinių jachtsmenų-škiperių nuomonė buvo jachtos “Tegu” naudai, o pavojai, kurie naturaliai atsirasdavo kiekvienoje mano svajonių kombinacijoje, būdavo mano be didelio vargo užslopinami, skaitant aprašymus apie drąsių jūrų keliautojų žygius.

Plaukiant į Faorezundą jachtos “Tegu” vadovavimas buvo patikėtas Albertui Patui.

Albertas Patas, Klaipėdos jachtklubo sekretorius, dažnai vadas jachtoje “Tegu“ (žurnalas “Mūsų Jūra“ 1940m. Nr.2)

Jis buvo mano žemietis, kilęs iš Vilkaviškio. Gyvendami kaimynystėje ir būdami vaikai mes kartu žaidėme. Su juo sykiu mokiausi Vilkaviškio vyrų gimnazijoje. Abudu bendromis jėgomis ruošėme vaidinimą pagal Gogolio apsakymą “Kaip Ivanas Ivanovičius susipyko su Ivanu Nikiforovičiu.”. Kartu su juo per Pirmąjį pasaulinį karą gyvenau kaip pabėgėlis Voroneže.

Tuoj po karo Patas irgi sugrįžo į Vilkaviškį. Tuo metu jis įsimylėjo mūsų labai dailią kaimynę Balbachaitę, kuri buvo Lietuvos vokietė, kaip ir jis, Lietuvos vokietis. Patas buvo išaugęs gražus vyras, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Būtų buvus iš jų ideali pora, bet Balbachaitė jo nenorėjo. Ji net buvo išsikėlusi dirbti į Kybartus. Bet Patas nepaliko jos ramybėje ir ten. Tada ji, negalėdami kitaip nuo jo atsikratyti peršovė jam plaučius. Turbūt, norėjo jį nušauti, bet nepataikė į širdį.

Kybartų nuotakos nemėgsta katukų ir moka šaudyt

Čia Klaipėdoje jis buvo vedęs gražią merginą Anysaitę; vaikų jie neturėjo. Juodu abudu dirbo “Tarptautinėje Klaipėdos Uosto Valdyboje”. Patas turėjo nuosavą motociklą.

Mes draugingai į jį žvilgčiojom, kaip jis, atsukęs į mus nugarą, stovėjo jachtos nosyje ir žiūrėjo į Baltijos jūrą. Iš visų mūsų jachtklubo narių niekas nebuvo taip panašus į tipišką jūreivį, kaip jis. Jis buvo panašus į locmaną, kuris savo išore jūreiviams vaizdavo viską, kas verta pasitikėjimo.

Jo vadovaujami leidomės ramiai į savo didžiąją kelionę į Faorezundą.

Tos kelionės metu ir vėliau išryškėjo jo ypatybės:

1) plaukime jis buvo atsargus (niekados neturėjo avarijos, niekados nebuvo užplaukęs ant seklumos mariose).

2) buvo didelis egoistas (mūsų santykių finalą pavaizduosiu vėliau).

3) buvo pernelyg išdidus.

4) buvo nesveikas: pakosėdavo (matyt, peršauti plaučiai nebuvo tvarkoj).

 

* * *

Salys Šemerys: Pradžia su kliūtimis

(originalus tekstas Salio Šemerio-Šmerausko rankraštyje “Jachta Tegu“ – 61-64 psl.)

1935 m. birželio mėn. 30 d. 7 val. 30 min. ryto prasidėjo Klaipėdos lietuvių jachtklubo 4 jachtų plaukimas į Faorezundą Gotlando saloje (Švedijoje).

Plauks šios jachtos:

1. “Vytis”, vadovas Buntinas. (Jachtklubo nuosavybė).

2. “Gintaras”, vadovas dr. Didžys. (Jachtklubo nuosavybė).

3. “Argus”, vadovas kpt. Kaminskas. (savininkas Barštaitis).

4. “Tegu”, vadovas Patas. (savininkas Šmerauskas; kiti jachtos “Tegu” įgulos nariai: stud. Šimolynas, du broliai Impacheriai ir aš).

Priešingai kitoms jachtoms, pradėjusioms sėkmingai savo plaukimą, jachtai “Tegu” jau nesisekė iš sykio išplaukti iš uosto. Sustojome ant inkaro ties citadele Kopgalyje ir teko gerokai tvarkytis. Reikėjo špleisuoti šotus ir falus ir šiaip buvo reikalinga daug kur taisyti takelažą, nors iš vakaro buvo viskas apžiūrėta ir sutvarkyta, ir atrodė viskas puikiausioje tvarkoje.

Pagaliau išplaukė ir jachta “Tegu”.

Jau buvo 12 val. Dangus giedras. Vėjas NNW, 3 balų stiprumo. Bangavimas 2 balų. Burės pilnos. Kompasinis kursas 300, atmosferos slėgis 76,5 Bar.

Plaukti teko griežtai prieš vėją. Visos trys jachtos buvo jau pradingusios už horizonto. Mes beveik stovėjome vietoje. Nutarėme paleisti motorą. Tad motorui padedant šiek tiek ėmėme kapstytis į priekį.

Įgulos nariai broliai Impacheriai buvo baltakelniai dabitos. Jie buvo vidutinio ūgio, putniais veidais, apvalų kūno formų Lietuvos vokiečiai iš Kretingos, išlepinti Klaipėdos muitinės tarnautojai apie 30 metų amžiaus. Prieš išplaukiant jie kpt. kajutės abiejų spintelių lentynėlėse labai tvarkingai susikrovė nosines, kojines, marškinius ir kitus galanterijos dalykus.

Susitvarkęs reikmenis vienas iš jų nuėjo į bocmano kajutę pamiegoti, kad būtų pasilsėjęs, kai įplauks į naują nepažįstamą uostą. Kadangi reikėjo plaukti griežtai prieš vėją, tai mes plaukėme su motoru.

Po pusantros valandos iš bocmano kajutės pasigirdo šauksmas:

– Atplėšė denį! Bėga vanduo!

Mes nueinam pažiūrėti: vieni niekai – nei vanduo veržiasi į jachtos paragę, nei denis atplėštas. Tik atkelta į 1 cm aukštį viena fokštago plankelė apie 10 cm ilgio ir 2 cm pločio.

Abudu Impacheriai griežtai pareikalavo grįžti atgal į Klaipėdą ir atsisakė toliau plaukti į Švediją. Nežinia kas būtų buvę, jei tikrai būtų atplėštas denis ir vanduo būtų tekėjęs į vidų? Baimė turi dideles akis!

Po trumpo pasitarimo buvo nutarta plaukti atgal į Klaipėdą ir remontuotis. Grįžtant man kilo mintis: “Ar čia tik neįvykdytos patyčios? Gal kas buvo suinteresuotas, kad jachta “Tegu” nedalyvautų jachtų sąskrydyje Faorezunde?“

Nuplaukėme į Lapėno jachtų remonto dirbtuvėlės uostelį, kuris buvo Klaipėdos senosios pilies rytiniame šone. Ten pat buvo ir jo butas. Broliai Impacheriai tuojau “adieu!”

Jiedu jau buvo liūdnai pagarsėję kaip pabėgėliai iš jachtos “Gulbės” (taip vadinosi iki “Tegu“ – skipper.lt primin.) 1931 metais, plaukiant su Mažonu į Helsinkį. Tada jiedu iš Talino grįžo skubiai traukiniu 10 dienų anksčiau už “Gulbę”. Nustebusiems draugams ir pažįstamiems jie aiškinosi, esą nusprendę likusias atostogas geriau išnaudoti.

– Argi gali būti geresnės atstogos, kaip praleisti laisvalaikį ant denio?! Pagaliau, reikia iš anksto apsispręsti!

Švelniai pasakius, tai buvo mažai drąsūs buriuotojai. Ir laimė, kad jais galėjome atsikratyti.

Lapėnas tuoj pat pradėjo remonto darbus. Jisai juokėsi, kad dėl tokių niekų sugrįžom, sakė:

– Dėl tokio defekto buvo galima apiplaukti visą Baltijos jūrą.

Kadangi jachta “Tegu” buvo apdrausta “Lietuvos Lloyde”, tai Lapėnas remontavo kas reikalinga ir kas nereikalinga, nes minėta draudimo bendrovė padengė visas išlaidas.

Viskas būtų buvę gerai, tik mums trūko dviejų jachtsmenų-škiperių.

– Dieve tu mano! – sudejavau aš. Ir buvau visai nuleidęs sparnus. – Nejaugi dėl poros pabėgusių įgulos narių teks atsisakyti nuo puikios kelionės į Faorezundą?!

Donner Wetter! – sumurmėjo mano jachtos kpt. Patas, stengdamasis rasti išeitį iš susidariusios keblios padėties, nes

1) Lietuvių jachtklube anais laikais nedaug tebuvo jachtsmenų-škiperių (apie 10 vyrų).

2) Visi jie buvo pasidalinę po jachtas kaip įgulų nariai ir laisvų kvalifikuotų jachtsmenų škiperių nebuvo tuo metu likę.

3) Imti nieko neišmanančius jūreivystėje, nebuvo prasmės, nes jie tik būtų kliudę buriuoti.

Po didelių pastangų pagaliau buvo sulipdyta gera įgula. Atsargiam kpt. Patui pavyko prikalbintį seną jūrų vilką Vilių Kalvaitį, prityrusį šturmoną iš Vokietijos laivyno prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jis buvo daug plaukiojęs jūromis. Anuo metu V. Kalvaitis ėjo Klaipėdos uosto meteorologijos stoties viršininko pareigas. Jam specialiai davė atostogų, kad galėtų dalyvauti toje išvykoje.

Antrasis buvo pasamdytas atostogaujantis prekybos laivo bocmanas Volmeris.

Kpt. Patas užsispyręs norėjo, kad būtų buriuojama kuo saugiausiai, o taip sudavė smūgį ir mano finansinei padėčiai. Bet ką aš galėjau padaryti? Man kitos išeities nebuvo. Jeigu aš išeikvojau gana daug pinigų jachtai pirkti, tai teko tą reikalą apkepurėti apmokamo bocmano samdymu.

Bocmanui Volmeriul buvo suderėta mokėti už dalyvavimą šioje kelionėje 50 litų. Užsienio pasas ir maitinimas mano kaštu, kaip ir visiems įgulos nariams. Tokia jau buvo nusistovėjusi tvarka.

Įvaizdis irgi svarbu – ypač, ruošiantis į jachtsmenų sąskrydį

Liepos mėn. 1 d. 16 val. Jachta “Tegu” buvo galutinai atremontuota ir išplukdyta iš Lapėno verfės. Įregistravęs Uosto Valdyboje naują jachtos įgulą ir aprūpinęs juos užsienio pasais Klaipėdos krašto gubernatūroje, sumokant po 5 litus už kiekvieną įgulos narį, jaučiausi vėl patenkintas.

Pirmadienį 1935 m. liepos mėn. 1 d. 19 val. 45 min. mano atsilikus, atremontuota jachta “Tegu” su naujai persitvarkiusia įgula išplaukė iš Klaipėdos uosto. Jachtklubo komodoras, Tarptautinio Uosto Valdybos viršininkas inž. Sližys su motorine valtimi mus išlydėjo toli už uosto molų iki pasisukimo bojos ir atsisveikindamas mums palinkėjo:

– Gero vėjo!

Mes visi linksmai ir sutartinai atsakėme:

– Gero vėjo!

Komentarų: 1

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.