Buvo eilinė savaitės diena…


Man patinka šis įrašo pavadinimas, kuriuo tapo pirmoji žemiau esančio pasakojimo frazė:

“Buvo eilinė savaitės diena…“

Gal tai daugiau noras, bet kai pasakojimas prasideda apie didžkius burlaivius, kurie užsuka į Klaipėdą, tarsi tai yra eilinis nutikimas, tas maloniai šildo mano širdį – taip, mes ne šiaip esame jūrinė valstybė, ir čia lankosi laivai ne vien su kvietimais ir prisiprašymais, dar ir susimokant milijonus už šitą viešnagę iš mokesčių mokėtojų pinigų. Malonu, kad jie patys jau čia planuoja keliones ir lankosi svečiuose. Geriau taip, nei už pinigus ar su tankais.

Šįkart – rusų mokomasis barkas “Krusenstern“ (Kruzenštern). Skirtingai nuo mano pirmojo vizito į Tall Ships Race, kur jo ir nebuvo, kaip piktasis Rusnės kurėnininkas Simas Knapkis pastebėjo, ar Cultural Tall Ships Regatta, kur jau dalyvavo, bet manęs į jį vis tiek neįleido, tad šįkart aš į pasimatymą nuo pasienio zonos su Gudija, kur yra mūsų šalies sostinė, nesuskubau, bet tai nereiškia, kad nėra pasakojimo!

Debiutas: (c) Evelina K. (nes kuklinasi), foto – autorės:

* * *

Buvo eilinė savaitės diena.

Tiksliau rudens vakaras, kai už lango tamsu, šalta ir nesinori nosies kišt lauk, kai viskas, kas numatyta nuveikta, o vienintelė vakaro pramoga lieka patogus fotelis, zurziantis televizorius ir žinios. Tai tikriausiai vienintelė laida, kuri dar laukiama per bet kurį Lietuvos TV kanalą, nes dar parodo ką nors įdomaus.

Taip nutiko ir šį kartą: pranešėjas monotoniškai kažką vapėjo apie Klaipėdą ir netyčiom prasitarė, jog šiandien atplaukė toks laivas, pavadinimu “Kruzenšternas“. Atplėšiau akis nuo žurnalo. Ekrane mačiau įspūdingo dydžio burlaivį, įplaukiantį į uostą. Pranešimas baigėsi, o laivo siluetas šoko mintyse, – noriu pamatyti. Pamatyti dėl to, kad gyvenime dar nemačiau tokio grožio apart paveikslėlių ir filmų apie piratus.

Bet laivas Klaipėdoje, o aš Vilniuje, kada jis išplauks, kiek laiko stovės ir aplamai, kur man jį Klaipėdoje rasti?

Gerai, kad turiu žinančių draugų, jie viską pasakė. Netgi atsirado norinčių važiuoti kartu!

Barkas “Krusenstern“ Klaipėdoje prie krantinės

Ir štai išaušo ta diena. Tiesa sakant nieko ypatingo – rūkas, dargana, pilkuma ir pliusas šokantis aplink nulį – šlapias kelias, kibiras kavos ir bandymas neužsnūst vairuojant. Nuotaika subjuro – kas bus Klaipėdoj? Ar rasiu laivą migloje? Gal jis jau išplaukė? Juk tie jūreiviai kokiu tai mistiniu būdu sugeba nustatyti oro permainas iš romo likučių stiklo taurėje.

Kilęs nerimas pranyko šiekt tiek už Kryžkalnio – rūkas išsisklaidė, išlindo saulė, sublizgo pirmasis šiais metais sniegas. Klaipėda prieš akis išniro visame žiemiškame gražume. Toliau viskas, kaip sakė draugai – susiradau senąją prieplauką, kruizinių laivų uostą, susitikau kitus draugus, važiavusius paspoksoti į nuostabųjį laivą.

Vienintelis netikėtumas uoste buvo tai, kad atvykome ganėtinai vėlai, prieš pat laivui išplaukiant, todėl teritorija jau buvo apteverta tvora. Bet šypsena ir gražūs žodžiai veikia dar ir šiais laikais, apsauginis sutiko įleisti ir net patarinėjo, kur geriau atsistoti, kad būtų tinkama šviesa, kas tuo metu vyksta laive ir svarbiausia, perdaug neišlįst, kad neužfiksuotų kamera. Taigi kelios foto be vaizdą gadinančių tvoros pynučių.

Barkas “Krusenstern“ reide, iškėlęs ir Hotel vėliavėlę, rodančią, kad plaukiama su locmanu ir pagal šio nurodymus (todėl prašome jam neaiškinti, kur ir kaip plaukti, ir kas ten kokią pirmumo teisę turi!)

Šiek tiek pasidairę po uostą nusprendėme, kad metas būtų nuvykti ant molo, palydėti išplaukiantį laivą. Vaizdas buvo puikus, kaip ir oras, kaip tik tai, ko reikėjo Klaipėdai, jūrai ir tai akimirkai.

Šiek tiek apie patį laivą.

Porelėje prieš išsiskiriant – su Klaipėdos locmanu

Tai krovininis laivas (angl. winjammer, liet. vėjalėkis – transokeaninis sausakrūvis, statytas 20a. pradžioje ir skirtas vežti pigiai iš esmės žaliavas arba pigius produktus, nereikalaujančius greito pristatymo, kuomet transportavimo savikaina buvo svarbi ir motorlaiviai dar nenukonkuravo sąlyginiu pigumu: anglis, grūdai, salietra ir pan.; nepainioti su kliperiais, ką padarė LTV pranešėja reportaže – skipper.lt past.), pastatytas Vokietijoje 1926m.

Pirmasis pavadinimas “Padua“, vienas iš penkių P raidę turinčių savo pavadinime to meto didžiųjų burinių laivų ir vienintelis iš jų likęs plaukiojantis ir dalyvaujantis realiuose jūreivių mokymuose burlaiviais.

“Padua“ plaukiojo iš Hamburgo į Čilę, Australiją. 1938-1939m jis nuplaukė ilgiausią tokio tipo laivams kelionę: Hamburgas – Čilė – Australija ir atgal per 8 mėnesius ir 23 dienas. Iki šios dienos šis burlaivių rekordas nepagerintas. Techninis burlaivio greitis yra 17 mazgų.

1946m laivas perėjo į SSRS nuosavybę kaip reparacija ir buvo pervadintas “Kruzenštern“ vardu Rusijos hidrografo ir jūrininko, vadovavusio pirmam Rusijos laivų plaukimui aplink pasaulį, Adam Johann Ritter von Krusenstern (rus. Ivan Kruzenštern: 1770-1846) garbei.

Laivas atiteko Baltijos laivynui. 1961m buvo remontuojamas, perdažytas bei buvo sumontuoti pirmieji varikliai. Iki 1965 laivas plaukiojo Viduržemio ir Karibų jūrose bei Atlanto vandenyne, atlikdamas hidrografinius ir okeanografinius tyrimus SSRS Mokslų akademijai. Nuo 1965m. perduotas SSRS Žvejybos ministerijai į Rygą mokomiesiems tikslams, tad nuo tada šiame laive vyksta jau studentų jūrininkų mokymai (telpa 120 kursantų, neskaitant įgulos ir karininkų).

1968-1972m. laivas buvo dar kartą modernizuojamas – pakeisti varikliai, kurie yra naudojami ir šiandien, taip pat perdažytas juoda, balta, raudona spalvomis – tradiciškai ne tik Vokietijos Imperijos spalvomis, kuriomis buvo nudažytas iš pradžių, bet ir tokio tipo laivuose imituojant patrankų ambrazūras, siekiant apgauti ir atbaidyti piratus.

1981m. “Krusenstern“ buvo perduotas jau Estijos žvejybos pramonei, o nuo 1991m. “neemigravo į artimą užsienį“, bet tapo jau Rusijos – Žvejybos akademijos Baltijos laivyno dalimi, su namų uostu Kaliningrade (buv. Kionigsbergas/Karaliaučius Rytprūsiuose).

“Jis išplaukė, bet žadėjo dar nekart sugrįžti…“ iš a/f apie Karlsoną.

Iki šių dienų šis laivas, antras pagal dydį pasaulyje (po Rusijai priklausančio “Sedov“), išliko puikia mokomaja priemone jūreiviams studentams bei geidžiama puošmena ir tarptautinėse burlaivių regatose.

* * *

Vakystėje man “Krusenstern“ patiko labiau nei “Sedov“.

Gal ne vien tuo nerusiškai skambančiu pavadinimu, bet ir kažkaip “netarybiškai“ dažytu korpusu (“Sedov“ tuomet buvo baltas, o 2006 metais perdažytas juodai filmui Vokietijoje, dabar turėtų prieš kelionę aplink pasaulį būti susigrąžinęs baltą spalvą). Ir šis burlaivis minimas net kaip priežodis a/f “Rūgpienių kaime“ – “Ivanas Fiodoravičius Kruzenšternas: žmogus ir garlaivis“.

Įdomu ir tai, kad “Krusenstern“ visada buvo registruotas “vokiškuose“ uostose: Hamburge, Rygoje, Taline (Revelyje), Kaliningrade (Kionigsberge) – Klaipėda (Memel) būtų irgi jam bemaž sava (tikiuosi, kad dar čia užsuks nekart!). Ir išsaugojo tą vokišką imperinę spalvą (kaip dabar mūsiškis “Brabander“). “Sedov“ gi – kaip ir surusėjęs: dabar Murmanske, o ir remontuojamas Sankt-Peterburge. Apie pavadinimą irgi nėra ko kalbėti…

Tad ir būnant už Geležinės Uždangos ar vaikystėje svajojant apie jūras ar kokius kitokius romantinius blėnis, tai visų pirma prieš akis būdavo būtent šis – “Krūzeris“, o ne kitas koks burlaivis. Tiek tų mano asmeniškų sentimentų. 

Ačiū Evelinai, kuri pasimatė su didžkiu už mane!

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.