Salio Šemerio rankraštis: Pirmas išplaukimas į jūrą


Tekstą atkūrė ir iliustracijas parinko (c) Valdas Japertas

* * *

Salys Šemerys: Pirmas išplaukimas į jūrą

(originalus tekstas Salio Šemerio-Šmerausko rankraštyje “Jachta Tegu“ – 50-51 psl.)

Tai įvyko 1935 metais gegužes mėn.25 d.18 val.

Po ilgų ir sunkių remonto ir atnaujinimo darbų, kurie tęsėsi apie porą mėnesių, kai jachta buvo iš pagrindų nugramdyta, išvalyta ir nudažyta, parneštos iš Sakovičiaus sandėlio burės, sutvarkytos virvės, vantai ir štagai, įvyko mano senai puoselėta svajonė – išplaukti į jūra!

Pirmąją jachtos įgulą sudarė: vadas Buntinas, kiti: Deckys, dr. Didžys, kpt. Kaminskas, Patas ir aš.

“Tegu“ uosto akvatorijoje

Kol plaukėme mariomis – nieko. Kai išnėrėme pro molus, taip pradėjo mus supti ir mėtyti, kad aš vos neapsirgau jūros liga. Teisybę pasakius, mano savijauta toli gražu nebuvo tokia gera, kaip kitų greta manęs sėdinčių prityrusių jūros vilkų, kurie linksmai juokavo, kaip nieko dėti.

Vejas NW 3 balų stiprumo, bangavimas menkas, dangus giedras; pakeltos buvo visos normalios burės. Kompaso kursas 270.

Plaukėme gana tolokai, vos buvo matyti Klaipėda. Nuo Klaipėdos buvo likę matyti tik bažnyčių bokštai ir celiuliozės fabriko kaminas.

Mane žavėjo didingas jūros horizontas ir bekraštinė toluma.

Saulei leidžiantis 19 val. padarėme halsą ir buriavome namų link.

20 val. pro molus įplaukėme į Klaipėdos uostą. Tuojau mano savijauta pagerėjo. Galvojau: “Jeigu man visados bus taip nejauku ir nesveika plaukti jūromis, tai dievai žino, kas gali būti su manim tolimose jūrų kelionėse?“

Nutakelavome jachtą ir atsisveikindami vienas kitam linkėjome:

– GERO VĖJO!

Labai puikiai vadovavo jachtai Pričkus Buntinas, su kuriuo man teko plaukti tik šį vienintelį sykį. O labai gaila!

Tai buvo draugiškai nusiteikęs ir nuoširdus vyras. Jis buvo maždaug mano amžiaus, aukšto ūgio, laibas. Kilmės buvo klaipėdiškis. Jis stengėsi visur, kur tik galima, patarti ir padėti, žodžiu ir darbu. Buntino rankos buvo nutraukti trys pirštai: buvo likęs tik nykštys ir mažiukas pirštas. Turbūt, jam pirštus bus nutraukęs motoras, nes jis buvo mechanikas ir turėjo daug reikalų su mašinomis, o mašinos yra negailestingos.

Buntinas buvo plaukęs kartu su K. Mažonu, J. Deckiu, K. Plonaičiu ir kt. 1931 m. į Helsinkį; 1932 m. į Kopenhagą; 1933 m. į Londoną-Oslo-Göteborgą. Jis buvo buriavimo entuziastas ir laive jautėsi kaip savo elemente.

Buvo vedęs labai dailią merginą Misiulytę. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko į Kanadą ir 1974 metais mirė.

(skipper.lt past.: reiktų tikslinti, bet spėju, kaip ir nemažai memelanderių, Pričkus pagal popierius tapo vėl Fricu, ir kaip folksdoičė, likęs Memelio krašte ir apie sovietus netgi žinojęs tik iš nuogirdų, pasitraukė į Trečiąjį Reichą nuo ateinančios Raudonosios armijos “išvaduotojos“, o paskui per Sąjungininkų, labiausiai tikėtina, kad britų, okupacinę zoną išvyko į Torontą; pvz., Bronius Rožinskas, paragavęs sovietmečio proletariato diktatūros, tapo “lianku“ ir per žmoną ir šios gimines išvyko į Lenkijos Liaudies Respubliką, iš kurios jau per Atlantą nuosava jachta “Hermes II“ pas savo gimines į JAV; ir pan. emigracinės istorijos nuo arba iš už Geležinės Uždangos, kurių apstu, tačiau Autorius, suprantama, dėl Glavlito nedetalizuoja savo rankraštyje).

Kitas rimtas buriuotojas toje įguloje buvo Jonas Deckys, Žemės banko tarnautojas, didelis jūreivystės entuziastas. Jis, kaip ir Buntinas, buvo plaukiojęs su “Gulbe” 1931 m. į Helsinkį; 1932 m. į Kopenhagą; 1933 m. į Londoną-Oslo-Göteborgą. (V.J. past.: Šitoj vietoj Šemerys kažką supainiojo. Deckys nedalyvavo nei viename iš šių plaukimų. Pats Šemerys jo nemini ankstesniame tekste).

Jis man padarė gerą įspūdį, ir aš su juo būčiau norėjęs daugiau kartų paburiuoti.

Jį buvo įsimylėjusi viena švedaitė, [Kristupo] Plonaičio žmonos sesuo, kai ji su tėvu viešėjo Klaipėdoje. Ta švedaitė vilkėjo kelnėmis, kas anais laikais buvo didelė keistenybė. Žmonės ją pamatę šaukė:

– Žiūrėkit, žiūrėkit, moteris su kelnėmis!!

Tarpukariu moteris, mūvinti kelnėmis, dar stebino ne tik provincijos lietuvius – Amelia Earhart apie 1930-uosius prie savo (!) lėktuvo

Dabar Deckys gyvena Adelaidoje (Australijoje) ir atvyksta į svečius pas Plonaitį į Göteborgą (Švedijoje).

* * *

Valdas Japertas papildo apie Buntiną ir šio geneologiją iš čia.

Komentarų: 1

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.