Kaip rašytojas poetą nuo buriavimo atkalbinėjo, o istorikas užstojo


Tekstą atkūrė (c) Valdas Japertas

* * *

Salys Šemerys: Du poetai ir istorikas jachtoje

(originalus tekstas Salio Šemerio-Šmerausko rankraštyje “Jachta Tegu“ – 116-120 psl.)

Kartą du kolegas pakviečiau iškylai jachta į marias. Dr. Remeika jau buvo keletą kartų su manim paburiavęs, ir jam tai nebuvo naujiena. O Venclova turėjo plaukti pirmą kartą. Sutarėme vieną šeštadienį popiet leistis į kelionę Juodkrantėn.

Liepos mėn. 17 d.14 val. buvo pakeltos burės, ir vėjas ėmė mus nešti iš jachtklubo uostelio į marias.

Įgulą sudarė: vadas – “4 Vėjų” poetas Salys Šemerys; kiti – ”III Fronto” poetas Antanas Venclova ir istorijos dėstytojas dr. Jonas Remeika.

Vėjas buvo SW aulaukis 2 balų stipr., bangavimas menkas. Giedra.

Mes pamažu slinkome į priekį. Apie 18 val. vėjas susilpnėjo, liko tik 1 balo stipr. Venclova ir sako:

– Juk mes visai nevažiuojam.

Aš:

– Mes plaukiam, o nevažiuojam.

Venclova:

– Mes ar neplaukiam, ar nevažiuojam, tas pat – mes stovim vietoje!

Aš:

– Oi ne! Mes plaukiame vienu mazgu, kolega Venclova!

Venclova:

– Netikiu, mes stovim su devynias mazgais pririšti prie dugno.

Aš:

– Žiūrėkite į krantą, kaip medžiai, krūmal atsilieka, kaip jie pamažėl atgal slenka.

Venclova:

– Menka paguoda. Juk dar Klaipėda matyt.

Aš:

– Ir iš Juodkrantės bus matyti celiuliozės fabriko kaminas, t.y. kaip ir Klaipėda. Jūroje jau iš 20-ties jūrmylių nuotolio pradeda būti matyti žemė.

Venclova nekantravo, nerimavo, kad taip lėtai judame į priekį. Jis blaškėsi. Aiškiai matyt: neturi kantrybės. Aš niekaip negalėjau išsklaidyti jo nerimastį. Matyt, jis geidė taip smarkiai plaukti, kaip garlaiviu Nemunu.

– Buriavimas yra buriavimas. Reikia turėti pakankamai kantrybės ir patvarumo, – pasakė dr. Remeika.

O Antanas Venclova toksai nebuvo. Jam viskas turėjo vykti greitai…

Apie 23 vai. laimingai pasiekėme Juodkrantę, niekur neužplaukę ant seklumos. Eliza (Venclovienė) nusileido į kombuzę (virtuvę), išvirė kavos ir pačirškino keptuvėje dešrelių, kurias su dideliu apetitu suvalgėme.

Venclovienė nuėjo miegoti. O mes, Venclova, Remeika ir aš, persikėlėme su valtimi iki May‘o restorano liepto ir mėnesienoje nužingsniavome Raganų kalno link, gėrėdamiesi gražia naktimi.

Gafelinis jolas “Tegu“ (apie 1936m.)

Ir tada pasiginčijome. Venclova konstatavo:

– Kam Jūs kvailiojat su tuo buriavimu? Geriau rašytumėte arba verstumėte kokius garsius rašytojus. Tai būtų ir pelninga, ir garbinga! O kas iš buriavimo? Esate sporto kankinys ir tiek. Tą atstumą nuo Klaipėdos iki Juodkrantės dusyk greičiau pėsčias nueitum, negu dabar jachta atplaukėm.

Aš prisipažinau:

– Nors ir “sporto kankinys”, bet toks jau mano pamėgimas. Aš mielai tuo užsiimu. Buriavimas ugdo vyriškumą ir drąsą. Plaukti jachta yra sveika ir kūnui, ir sielai. Čia taip viskas ramu, švaru, gryna. O per audrą susidurti su gamtos gaivalingumu, grumtis su gresiamais pavojais, juos apgalėti – tai yra tokie atvejai, kuriuos labai verta pergyventi.

Venclova užklausė :

– Tai ką, gal norit būti Džeku Londonu? –

– O gal Joseph Konradu?! – palaikiau.

Dr. Remeika čia įsiterpė:

– Mums reikalinga ir marinistinė litertūra. Gerai daro kolega Šemerys, kad kultiviruoja navigaciją.

Venclova įtikinėjo :

– Tai yra tuščios pastangos. Iš buriavimo jokios naudos nėra. Ir nieko nepasieksit. Būtumėt geriau parašęs, ir už išleistus jachtai pinigus išleidęs kelias knygas. Būtų buvę pačiam daugiau naudos ir garbės.

Remeika prileido :

– Bet buriavimas gali būti įkvėpimo šaltinis. Aš pilnai palaikau Šemerį.

Venclova neatslūgo :

– Darykit kaip norit, bet toli su buriavimu nenueisit!

Jis manęs neįtikino, o aš – jo.

Dr. Remeika užbaigė mudviejų ginčą, sakydamas:

– Kaip kas išmano, taip save gano.

Venclova buvo stambaus kūno sudėjimo, artiaukšto ūgio, rimtos išvaizdos ir kalbos. Nors ir bandydavo ką nors juokingo pasakyti, bet tas išeidavo vis vien “rimtai“, pats retai juokdavosi. Buvo neseniai vedęs gražią liekną žmoną, bet nešvytėjo laime, kaip jaunavedys.

Nedaugelio lietuvių rašytojų gyvenimas buvo sėkmingesnis, nes viskas, ką jis parašydavo, būdavo išspausdinta. Venclova nuo 1926 metų beveik kasmet išspausdindavo po knygą ir tolydžio garsėjo. Pradėjęs nuo eilėraščių, rašė noveles, vertė iš rusų kalbos ir pagaliau parašė romaną “Draugystė”. Buvo tos rūšies rašytojas, kuris gyveno dėl knygų. Jis per rašymą ėjo į gyvenimą, į kurį jis lėkė su bloknotu rankose.

Venclova labai garbino sėkmę. Sėkmė buvo jo išeities ir tikslo taškai.

Dr. Remeika buvo aukštesnis negu vidutiniško ūgio, vidutiniško stambumo, grakštus, gražios išvaizdos, malonios kalbos žmogus. Buvo labai taktiškas ir mandagus. Jo apranga buvo visada elegantiška. Jis buvo baigęs universitetą Kiolne ir labai išsilavinęs. Savo išore ir vidum buvo džentelmenas, žėrėjo tikru taurumu. Retai esu sutikęs tokį visapusiškai tobulą žmogų, koks buvo dr. Remeika.

Jis buvo išleidęs šias knygas:

1) “Kai dar amžina ugnis ruseno“
2) “Ką pasakoja kalneliai“

Tos knygos buvo padavimų pobūdžio. Be to, jis rinko tautosaką ir rašė straipsnių istorinėmis temomis.

Puikiai pernakvoję kitą diena pliaže kaitinomės saule, maudėmės. Pietavome kurhauze.

17 val. ištraukę inkarą ir pakėlę bures išplaukėme namų link. Pūtė malonus aulaukis 1-2 balų stipr.

21 val. prisišvartavome Klaipėdos jachtklubo uostelyje.

Atsisveikindami vieni kitiems palinkėjome:

– Gero vėjo!

Poetas-keturvėjininkas Salys Šemerys (Saliamonas Šmerauskas) – vienas buriavimo Lietuvoje pradininkų (foto apie 1960-1970m.)

Autoriaus prierašas:

Antanas Venclova daugiau nebeburiavo. Tai buvo jo pirmutinis ir paskutinis plaukiojimas su jachta “Tegu”.

* * *

Pradžia čia

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.