Žuvėdų karalystė

Aplankiau Vazą.

Galvoju, kad reportažas bus dar skipper.lt, laiko buvo per mažai (16 minučių parkingo kontrolierių džiaugsmui). Šalia yra Spirito muziejus (vaikus iki 12 metų įleidžia nemokamai). Dar įdomu būtų nueiti į Policijos muziejų (pravažiavau šalia – šalia yra Technikos muziejus, orientyras – TV bokštas) – prisimenant seklio Kalio Bliumkvisto nuotykius.

Žodžiu, atplaukti čia reikia jachta, ne atvažiuoti, ir šiuos tuomet ramiai aplankyti. Kitu atžvilgiu, Švedija (kol kas – bent jau Stokholmas) visiškai feilina kaip turizmo centras (ačiūdiev, Vilniuje jau yra apstu angliškų užrašų).

Kelius projektavo koks nors visasąjunginis Raudonosios vėliavos Lenino ordino projektavimo institutas: priekyje važiavęs vokietis neapsikentė kvailai susidarančios spūsties ir nudūmė prieš eismą – jam, matyt, stogą jau nurovė, ir aš jį visai suprantu. Kai kuriems švedams, panašu, irgi rauna – važiuoti per geltoną yra įprasta, bet raudona irgi ne visada stabdo, greičio apribojimų irgi ne visada paiso.

Ir dar čia visiems vairuotojams, net tik tradiciškai bemsistams, yra perdegę posūkių lemputės. Atšvaitų ir stulpelių su atšvaitais kelio ženklinime irgi nerasta. Jie prasidės tik prie Scania, pavažiavus greitkeliu link danų.

O, aplankius IKEA, pagaliau pamačiau ir nutukusių švedžių! Jau maniau, kad tokių čia iš viso nėra (rupūžės, bet ir gražių ant dviračių yra – šitokių vaizdų reikėtų ir Vilniuje, tik kad iš tiesų dviračiai yra varguolių transportas, kaip įsitikinau). Reiškia, tai yra socialinės klasės dalykas, visiškai ne tautybės.

Bent viena reklama apie Švediją labai artima tikrovės

Švedija iš tiesų yra oraus egzistavimo ir lygiavos šalis (mūsų varguolių ir nevykėlių svajonių išsipildymo rojus), nepaisant humerių, bumerių ir panašių automobilių (mačiau vis tik du Morgan – vieną pavyko ir nufotografuoti; ne, ne tas pats, nes pirmame vairas dešinėje). Butas šeimai… 35 kv.m. Viengungiui – telpa į 25 kv.m. O man gi trūksta ploto prie 100 kv.m.

Laimėjusio socializmo šalis. Visur. Jei čia gyvenčiau… emigruočiau lauk.

Aš net vokiečius suprasti pajėgiu. O ši šalis yra visiškai be dinamikos, be polėkio ir, ilgoje perspektyvoje, manau, kad ir be ateities (iš Vasa: jų karalius Gustavas net imperijos kurti nesugebėjo – čia Gediminas daugiau pamokytų, kaip tai daroma). Jei integracija ES vyks toliau federalizmo link – čia bus ir mūsų visų nevykėlių nusodintuvas (“lūzeratstoinikas“). “Oriam gyvenimui“. “Iš kiekvieno pagal gebėjimus – kiekvienam pagal poreikius“ (jei tiek poreikiai telpa į 35 kv.m standartą, bet man reikia daugiau).

Va, Lioniai – pats tas, manau. Aš tiek neišgeriu. Ir, manau, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl švedai kovoja su alkoholizmu – antraip čia prasilaktų iš depresijos visi kaip rusai prie Brežnevo. “Gyventi kaip Švedijoje“ – maniau, kad prof. Antanavičiaus idėja, bet kažkaip vis labiau įsitikinu, kad Chruščiovo.

Taip, čia yra gerų dalykų tikrai nemažai. Bet noriu pasakyti: mes gyvename puikioje šalyje su šviesiomis perspektyvomis. Ir mūsų žmonės yra savo dvasia jaunesni ir veržlesni, jiems visko vis dar reikia, jie nesitenkina bendrabučio tipo buteliu, dviratuku ir bet kokiu darbeliu, kur primokama pašalpa “oriam egzistavimui“, o jei užsidirbsi daugiau – ir susimokėsi daugiau.

Skundžiamės ir bambam? Taip. Bet tai reiškia, kad dar kažko norim ir siekiam. Ir turėsim. Jau dabar turim kai ką daugiau ir geriau, nei jie. Tik kompleksuojam, nuvertinam, nevertinam, be reikalo kuklinamės. Svaigstam apie skandinaviškus uždarbius ir zanzibariškas išlaidas. To juk nebus – daugiau šansų išlošti loterijoje.

Žiūrėkime į JAV, o ne Skandinaviją.

Nesustokim kurti ir siekti. Norėti daugiau yra gerai. Dirbti ir užsidirbti yra gerai. Konkurencija yra gerai. Laimėti yra gerai. Būti geresniam yra irgi gerai. Jei jums gerai Švedijoje – su jūsų galva kažkas negerai. YMMV.

Ryt išvykstam iš Stokholmo link danų, pakeliui nakvosim pusiaukelėje.