Kelionės

Dumti į šiaurę (4): Tartu

Į Tartu važiavau bemaž tik su tikslu permiegoti senojo miesto pavadinimo “Dorpat“ viešbutyje, o finale verslo prasme gavosi itin naudinga kelionė, nes parsivežiau ir prekių neblogų pavyzdžių. Bet čia ne apie mano darbą gi, o kelionę.

Tartu daug kuo artimas miestas Kaunui:

antrasis pagal dydį šalyje;

studentų miestas (tokiu ir Kaunas buvo iki Kalantos susideginimo ir maištų);

ne prie jūros, tačiau su jūriniais simboliais (netgi herbas kažkaip primena lyg mūsiškį uostamiestį, nors bažnyčia jame veikiau yra Panevėžio katedra), ir bernvakarį švenčiantys čia gali vilkėti piratiškais rūbais;

vėliavą galima supainioti su lenkiška (kauniečiai estų neretai palyginami kaip lenkiškiausi savo “verslumu“, nepaisant to, ką jie apie vilniečius dėl Vilnijos vietinių kalbos bebandyti įteigti – iš šalies kitaip matosi);

čia merginos jau dažosi plaukus (nors Taline vyrauja natūralios blondinės, būtent čia mačiau apsčiai varno juodumo persidažėlių, ir ne vien rusių, bet jau ir esčių);

čia bičiukai panikes į McDonald’s atsiveža automobiliais, nusiperka McDrive ir suvalgo mėsainius čia pat šalia degalinės (kuri irgi Statoil – koks sutapimas!…) esančioje aikštelėje (šiukšles čia pat ir palikdami kaip prisiminimą apie save, kaip jie “krūtai“ su pana į restoraną pavarė);

čia mėgstamas tiuningas ir čia mačiau amerikietiškų automobilių;

taip, čia mėgstami ir seni aukštesnės klasės vokiški, kurie vyrauja;

čia neradau (bet ir šiaip Estijoje nemačiau nei vieno) ir nepraktiškų automobilių, kaip kad stilingasis Fiat 500 – bet nesimatė niekur ir Porsche 911, pvz.;

čia mėgstama šūkalioti garsiai ir demonstruoti “kietumą“;

būtent čia tarpukario Nepriklausomybės kariams savanoriams yra paminklas su kalaviju (kažkaip susisiejo su Karo muziejaus kiemeliu), nei kad visur vyraujantys pas mus “žielobni“ kryžiai (gana ironiška, kad rusakalbis jaunimėlis mėgsta rinktis būtent prie šio paminklo);  ir pan.

Nors vietinė Laisvės alėja veikiau jau priminė Vilnių prie Operhauzo, o tiltai prie viešbučio per upę – Mindaugo ir Žaliąjį (jei pirmasis yra vos ne identiškas savo arkomis, kaip ir arčiau Senamiesčio, tai antrasis bent jau “nepapuoštas“ sovietiniais balvonais). Kaip ir atmosfera prie Rotušės veikiau vilnietiška, nei kaunietiška. Ir šiuo požiūriu Tartu senamiesčio barai bei kavinės naktį yra artimesnės savo šurmuliu ir žmonių gausumu Vilniui, nei kad Kaunui. Nors Tartu Turg (Tartu turgus) veikiau primena vilnietiškąją Halės turgavietę – tačiau mūsiškis neturi didelio paminklo kiaulei.

Tad mėgstate ar Kauną, ar Vilnių, bet manau, kad Tartu centras bei senamiestis jums bus irgi savaip artimi. O visa laivyba vyksta upėje – galima užsisakyti ir ekskursiją. Tik mes per vėlai atsibeldėm.

|

Tartu berniukas pagavęs kablį – tai ne koks briuselinis mižniukas!

Pavalgyti siūlyčiau gruzinų restorane “Tbilisi“ (gretimame su Al Capone iškaba paprastai ateinama pagerti, todėl ten žmonių ir šurmulio bus triskart daugiau). Padavėja gal kiek keistoka manieromis ir kalbėsena pasirodys (ne, ji netrolina – čia natūraliai taip), bet greitai apsiprasite, o maisto gausa ir porcijos čia nors ir adaptuotos, bet ir maži dydžiai yra, mūsų (išpaikintų prancūziškos “Stiklių“ virtuvės, o ne goduliu persiėmusių lietuviškų restoratorių, ar ne?) supratimu, vis dar dideli. Be abejo, užkąsti chačapuri, pasrėbti charčo, užvalgyti chinkali arba užkirsti šašlyko ir užgerti gruzinišku vynu arba alumi, jų limonadu (saperavi arba tarchun) arba “Boržomi“ (gelbstinčiu gyvybes ir persivalgius)!

Po to nori-nenori teks eiti pasivaikščioti į senamiestį, antraip – šitiek kukliai paužkandžiavus perdaug prikimštu pilvu miegoti niekaip neišeis. O kiaulės paminklas prie turgaus priekaištingai mygs ant sąžinės ir imsite dievagotis, kad nuo ryt pasnikausite bent savaitę, o nuo dabar – atgailausite už persirijimą. Kava gi “Dorpate“ yra tikrai bloga – net man, neišrankiam makdonaldsų klientui, tad vakarykščius įžadus galėsite nesunkiai įvykdyti.

Ir nors buvau Tartu jau antrąkar (pirmąkart pravažiuojant užsukau į… na, taip, ten, kurgi daugiau – kur mėsainiai!), bet vakaro miestu pasidžiaugti gal vis tik mažoka. Turėsite progos svečiuotis ilgiau – pamatysite daugiau. Miestas turi “Tartu In Your Pocket“, tad papasakos daugiau, nei aš (pvz., jų herbe esanti bažnyčia statyta truputį anksčiau, nei mes dar tik ruošėmės krikštytis; ar kad “į sveikatą!“ estiškai skamba kaip “terrible sex“ – tervisex, tačiau “ačiū“ yra “hi tech“ – aiteh).

Todėl pereinam prie nuotraukų albumo ir jų aprašymo.

* * *

Pradžia ir turinys

Pabaigai – bonus

Reklama
Standartinis

One thought on “Dumti į šiaurę (4): Tartu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s