LBS buriavimo mokykla

(c) Valdas Japertas

For ENGLISH version click here

 

1936 metų liepos 1 dieną pasitempusi 30-ies baltomis uniformomis pasidabinusių kursantų rikiuotė klausėsi iškilmingų kalbų, skirtų naujosios LBS buriavimo mokyklos atidarymui. Po LBS pirmininko Jurkūno pasisakymo ant mokyklos flagštoko iškeltas baltas su mėlyna juosta vėlukas.

Pati buriavimo mokykla įsikūrė tą patį pavasarį pastatytame Klaipėdos jachtklubo elinge. Šalia elingo vėliau įrengtas ir uostelis, tačiau atidarymo metu dar tik kasamas baseinas ir jau tais metais uostelio nebespėta pabaigti.

1940-ųjų birželis – paskutinės Lietuvos karo laivyno dienos

Rašydamas apie kitokios “Prezidento Smetonos“ kovos su kontrabandininkais istorijos epilogą, paliečiau ir 1940 metų birželio-liepos periodą, ir kaip pasakojimo dalyviai buvo susiję su to metu įvykiais – sovietine Lietuvos okupacija.

Jei kažkas tikrai simpatizuoja paleckiukų sovietofilinėms blėnims ir kliedesiams, tai va dabar jums į žabtus pačių rusų po truputį jau išslaptinami dokumentai apie tai, kaip mes “patys prisijungėm“ prie Sovdepijos.

Šis tinklaraštis nėra ištisai istorinis – aš, pramaišiui su buriavimo ir susijusiomis temomis, dar papasakoju ir apie laivus, jūrininkus bei su jais susijusią istoriją, nes apie regatas ir sportinio matavimosi škertikais rezultatus galite perskaityti kitur. Todėl ir dokumentai, kuriuos čia pateikiu, yra irgi teminiai, nes paprastai glaudžiai susiję su laivynu.

Kaip ir šis – čia įsakymas sovietiniam Raudonvėliaviniam (čia ne pokštas – taip tikrai vadinosi) Baltijos laivynui 1940 metų birželio 9 dieną (nemokantiems rusų kalbos aš išverčiu žemiau):

Miesto bendravardė gatvė

Niekas taip nebado akių, kad miestas nėra “mūsų“, kaip toji kvailystė – savo vardo miesto gatvė jame.

Trys atlietuvinti miestai čia pirmiausia ir išsiskiria:

– Vilnius su Vilniaus gatve (turėtų būti Vilnios gatvė – ne taip iš lenkų išsivertė, tai dar gerai, kad Aušros vartai, o ne Aštriabriauniai, nors… kažin, ar geriau?);

– Trakai su Trakų gatve (turėtų būti Totorių arba Totoriškių gatvė, nes tą miestą ne vien karaimai apgyvendino, o šioje gatvė jungia Karaimų su Totoriškių ežeru);

– Druskininkai su Druskininkų gatve (galėtų nuo sankryžos už M.K. Čiurliono gatvės ir toliau vadintis V. Krėvės gatve, o tas apendiksas – Sofijos gatve: Vytauto dukros arba Kymantaitės garbei, nes abi susietinos gatvės šalia).

Įdomu tai, kad šita kvailystė tėra “nulenkintoje“ dalyje – “nuvokintame“ Klaipėdos krašte tokių nepastebėjau. Netgi į paiešką įvedus “Memelio gatvė, Klaipėda“ nurodo Nemuno gatvę (baltiškas Memel ir yra Nemuns).

Parado chuliganas

Ne, čia ne apie Petrą Gražulį ir jo permanentinę kovą su latentiniu nuokrypiu.

Lietuvos Respublikoje, tarsi toji įeitų į britų karūnos Sandraugą (nors kodėl ir ne? Būčiau už! Vien tam, kad nebetektų ištisai galvą kraipyti dėl šalies vadovų – suteikus buduliams ir lemingams teisę rinkti pagal savo supračių, tai tokius va ir išsirenka mums), imama po truputį džiūgauti dėl Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II deimantinio karūnavimo (nes valdymu tai vadinti sunku) jubiliejaus.